Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 42 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




MALDA SU AŠAROMIS

TEARS IN PRAYER
(Lithuanian)

Dr. Christopher L. Cagan

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2019 m. birželio 2 d. sekmadienio vakarinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, June 2, 2019

“Jis (Kristus) savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo. ” (Žydams 5, 7)


Mūsų tekstas kalba apie Jėzų, besimeldžiantį Getsemanės sode, naktį prieš Jo nukryžiavimą. Jį slėgė didelė našta, nes mūsų nuodėmė ten buvo perkelta ant Jo, kad Jis kitą dieną neštų ją savo kūne ant kryžiaus. Evangelijoje pagal Luką pasakyta:

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Kristus tą naktį meldėsi agonijoje. Mūsų tekstas sako, kad Jis „siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis“. Jėzaus malda buvo pilna emocijų ir jausmų, garsaus verkimo ir ašarų. Šį vakarą noriu kalbėti apie emocijas ir jausmus maldos metu.

+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

MŪSŲ PAMOKSLUS JAU GALITE SKAITYTI SAVO TELEFONE.
APSILANKYKITE WWW. WWW.SERMONSFORTHEWORLD.COM
PASPAUSKITE ANT ŽALIO MYGTUKO SU ŽODŽIU „APP“
VYKDYKITE INSTRUKCIJOS NUORODAS.

+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

I. Pirma, neteisinga jausminga malda.

Daug sekmininkų ir charizmatų galvoja, kad šauksmas ir verksmas, emocijos ir jausmai yra svarbiausi maldos elementai. Jie mano, kad šauksmas ir verksmas reiškia, jog Šventoji Dvasia dalyvauja maldoje. Jie mano, kad jeigu meldžiantis nėra kratymosi ir šaukimo, Šventoji Dvasia maldoje nedalyvauja. Jie taip sako ne tik apie maldą, bet ir apie tai, kaip žmonės elgiasi giedodami, kada klausosi pamokslo ar daro visa kita, kas vyksta bažnyčioje. Jie klysta. Emocija pati iš savęs nieko nereiškia. Emocija gali nuskurdinti maldą. Emocija gali būti netgi demoniškos kilmės.

Pateiksiu neteisingos maldos pavyzdį iš Biblijos. Elijas konfrontavo su Baalo pranašais. Jis pasiūlė jiems visą dieną šaukti Baalui, o pats meldėsi Izraelio Dievui. Tas Dievas, kuris atsakys su ugnimi, parodys, kad jis yra tikrasis Dievas. Baalo pranašai tiesiog pašėlo emocingai melsdamiesi. Šiandien tai atrodytų visai normalu daugelyje krikščioniškų bažnyčių! Jie „Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.“ (1 Karalių 18, 26). Po pietų „Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo“ (1 Karalių 18, 28). Tačiau „Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė“ (1 Karalių 18, 29). Tada Elijas pasimeldė paprasta malda Dievui, ir Dievas atsiuntė ugnį iš dangaus. Demoniškos emocijos, šokinėjimas, šauksmai, verksmai ir visa kita nepadėjo klaidingiems pranašams. Jausmas pats iš savęs dar nieko nereiškia.

Daug kartų esu matęs vien tik emocijas. Tai nieko neduoda. Kartą biure konsultavau merginą ir norėjau atvesti ją pas Kristų. Ji vis verkė ir drebėjo. Ji sunkiai atsakinėjo į mano klausimus. Ji sakė, kad verkia dėl savo nuodėmių, tačiau niekada nuo jų nenusigręžė ir nesišaukė Jėzaus. Ji taip ir nesutelkė dėmesio į Kristų. Ji nebuvo išgelbėta. Vėliau ji paliko bažnyčią ir pasuko gilios nuodėmės keliu.

Kai kurie žmonės yra labai emocingi. Jie sudūžta ir verkia dėl bet ko. Prisimenu dar vieną merginą, kuri elgėsi taip pat. Jos emocijos nepasireiškė iškart po pamokslo ar konsultavimo metu, kviečiant ją pasitikėti Kristumi. Tai vykdavo bet kada. Ji paprasčiausiai prapliupdavo verkti. Ji negalėjo susitelkti į Kristų, į bažnyčią ar į Bibliją. Vieną dieną ji buvo liūdna. Ji pasikliovė savo jaumais ir paliko bažnyčią. Daugiau jos nebemačiau.

Verksmas ir šauksmas nepadaro maldos „tikra“. Bandymas prisiversti šaukti ar verkti maldos metu, niekuo nepadeda. Kada meldiesi, galvok, dėl ko meldiesi. Gali melstis su ašaromis, gali melstis be jų. Jėzus išreiškė savo emocijas Getsemanės sode. Jis meldėsi „su garsiu šauksmu bei ašaromis“. Tačiau Jis nešaukė vien dėl šaukimo. Jo ašaros neįtakojo maldos kokybės. Jo ašaros kilo iš Jo maldos. Jos kilo iš Jo maldos. Jis šaukėsi Dievo iš didžiulio sielvarto, spaudimo ir skausmo, kada žmonijos nuodėmė buvo uždėta ant Jo pečių. Jo verksmas kilo iš Jo susikaupimo, rūpesčio, poreikio, naštos ir kančios. Tai pamoka jums. Neverkite tam, kad verktumėte. Neplanuokite ir nesiruoškite verkti. Tiesiog melskitės. Dievas gali vesti jus pravirkti. Svarbiausia, ar su ašaromis, ar be jų, tai bus tikra malda.

II. Antra, neteisinga bejausmė malda.

Šiandien vadinama „malda“ dažnai visai nėra malda. Tai tik asmens kalbėjimas, o ne tikra malda Dievui. Tai tik teisingai skambantys žodžiai, skambantys religingai, tačiau tai tik formalumas be prasmės, be atsigręžimo į Dievą ir be nuolankių prašymų Jam.

Esu dalyvavęs daugelyje išleistuvių ceremonijų. Jų pradžioje išreiškiamas „prašymas“. Tai turėtų būti malda, tačiau tai nėra malda. „Besimeldžiantis“ asmuo skaito keletą sakinių, prašydamas absolventų būti gerais žmonėmis ir gyventi gerus gyvenimus. Tačiau niekas nesitiki, kad Dievas į tai atsakys, iš tiesų kažką padarys ar pakeis – ir mažiausiai to tikisi pats „besimeldžiantis“. Tokiame „prašyme“ niekuomet nebūna jokių jausmų ar širdies išraiškos.

Kartą lankiausi mūsų tautos sostinėje Vašingtone. Ten užėjau į nacionalinę katedrą. Ką tik buvo miręs prezidentas R. Reiganas, todėl buvo ruošiamasi jo laidotuvėms. Nugirdau, kaip episkopalinis vyskupas tarė „maldos“ žodžius. Jis visai nesimeldė. Jis tik skaitė žodžius iš savo knygos. Viskas. Dievo jis nieko neprašė. Jis nesitikėjo iš Dievo jokio atsakymo. Jis tik skaitė žodžius, nes to iš jo buvo tikimasi per ceremoniją. Nebuvo jokio iš širdies kylančio jausmo.

Jėzus kalbėjo apie farizieją, kuris nuėjo į šventyklą melstis. „Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.“ (Luko 18, 11-12). Jis net nesimeldė. Jis nieko neprašė pas Dievą. Jis tik kalbėjo Dievui, koks jis yra geras. Kristus apie jį pasakė, kad jis meldėsi „sau“ (Luko 18, 11). Jis neparodė jokių jausmų. Jis nesimeldė iš širdies.

Kristus sudraudė fariziejus dėl jų neteisingų maldų. Jis pasakė: „Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą“ (Mato 23, 14). Mat fariziejai ir Rašto žinovai ilgai melsdavosi rodydamiesi šventais. Ko jie iš tikro norėjo, tai pasisavinti namus ir pinigus iš senų moterų. Viskas labai paprasta. Kad ir kokius jausmus jie rodė, šie buvo tik išoriški ir netikri, naudojami tik tam, kad gerai pasirodyti. Jie nesimeldė iš širdies. Jų širdys buvo neteisingo nusistatymo.

Galite sakyti: „Aš nesu toks kaip jie“. Bet ar jūs nesimeldžiate neteisingai tik kalbėdami žodžius? Aš esu tai daręs. Kada asmeniškai meldžiatės, ar tik paminite žmones ir dalykus, dėl kurių meldžiatės net negalvodami apie juos, iš tiesų net neprašydami Dievo dėl jų? Ar nesate taip daręs per maldos vakarus bažnyčioje? Aš esu taip daręs. Ar esate meldęsi vien tik todėl, kad taip reikėjo, kad atėjo jūsų eilė melstis? Ar nesidžiaugiate, kada baigiasi maldos vakaras ir jums nebereikia daugiau melstis? Tai nebuvo nuoširdi malda. Tai buvo kažkas, per ką turėjote pereiti. Ar esate „gražiai meldęsi“ tik todėl, kad padarytumėte kažkam įspūdį? Pažįstu vieną asmenį, kuris kartą pasiruošė savo maldą iš anksto. Tai nebuvo tikra malda, bet oratoriaus kalba. Aš sakau: „Neruošk savo maldų už žmones, melskis už juos“. Prieš maldos susirinkimą praleiskite kelias minutes maldoje, prašydami Dievo jums padėti melstis. O kada meldžiatės susirinkime arba vienas, galvokite apie tai, dėl ko meldžiatės. Mąstykite, kokia bloga bus situacija, jei Dievas nepadės. Galvokite, kaip labai jums reikalingas Dievo atsakymas. Pasninkas padės jūsų maldoms, nes tai nukreipia jūsų dėmesį ir parodo Dievui, kad esate rimtai nusiteikęs. Atsigręžkite į Dievą su savo maldomis ir maldaukite Jo duoti tai, ko prašote. Jei pagauna jausmas, galite verkti. Neverskite savęs apsiverkti. Malda netampa gera dėl ašarų arba jų nebuvimo. Malda yra tikra, kada Dievas yra joje!

III. Trečia, gera malda neatsižvelgiant į jausmus.

Mūsų tekstas byloja, jog Kristus Getsemanėje meldėsi „su garsiu šauksmu bei ašaromis”. Tačiau kartais gera malda, kuri sulaukia atsakymo, yra mažai lydima jausmų arba būna visai be jausmų. Aš pasakojau, kaip Baalo pranašai meldėsi jų netikrajam dievui. Dabar leiskite jums parodyti, kaip meldėsi Elijas. Jis pasakė:

„Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau. Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave“.“ (1 Karalių 18, 36-37)

Niekur nėra parašyta, kad Elijas verkė. Niekur neparašyta, kad jis šokinėjo maldos metu. Jis tikrai savęs nepjaustė! Jis tik rimtai pasimeldė Dievui. Jis paprašė Dievo, kad Jis parodytų žmonėms, jog yra tikrasis Dievas. Viešpats atsakė į šią maldą ir atsiuntė ugnį iš dangaus sudeginti Elijo auką. Žmonės pasakė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“ (1 Karalių 18, 39). Elijas rimtai pasimeldė be jokių didelių emocijų, priešingai nei laukiniai Baalo pranašai. Teisingai maldai nebūtini dideli jausmai. Maldoje reikia susikoncentruoti į Dievą!

Taip, daugeliu atvejų jausmai iki ašarų eina kartu su malda. Jei tam turite poreikį, tai natūralu, nes dėl to turite jausmus. Jūs galite šauktis Dievo aistringai ir su ašaromis. Galite sudužti ir maldauti Jo su ašaromis. Biblijoje dažnai sutinkame, kaip malda ir ašaros susilieja. Psalmininkas meldėsi: „Viešpatie, išgirsk mano maldą, šauksmą mano išklausyk! Netylėk dėl mano ašarų!“ (Psalmė 39, 12).

Karalius Ezekijas buvo mirtinai susirgęs. Jis meldė Dievo. Kaip jis meldė? Biblija sako: „Ezekijas graudžiai verkė“ (2 Karalių 20, 3). Žinoma, jis verkė. Jis mirtinai sirgo. Jis graudžiai verkė. Jis verkė ir meldėsi. Tada Viešpaties žodis atėjo pranašui Izaijui: „Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu, ir trečią dieną tu eisi į Viešpaties namus ’“ (2 Karalių 20, 5). „Mačiau tavo ašaras“. Dievas matė ir pajuto Ezekijo maldas bei jo bejėgiškumą, išgirdo jo maldavimą. Dievas atsakė ir pagydė karalių.

Naujajame Testamente rašoma, jog pas Jėzų atėjo vienas vyras. Jo sūnus buvo demonų apsėstas. Kristus paklausė jo, ar jis tiki, kad jo sūnus gali būti išgydytas. „Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: „Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!“ (Morkaus 9, 24). Jėzus išvarė demoną iš berniuko. Dažnai ši eilutė naudojama parodyti, jog ir silpnas tikėjime žmogus gali sulaukti pagalbos. „Padėk mano netikėjimui“. Tačiau eilutė taip pat sako, jog tėvas „sušuko“ ir prabilo į Kristų „su ašaromis“. Šis vyras nebuvo Kristaus mokinys. Jis net nebuvo atsivertęs žmogus. Jis buvo tik „vienas iš daugelio“, tik vienas vyras iš minios (Morkaus 9, 17). Tačiau jis buvo tas, kuris atvedė savo sūnų pas Jėzų ir prašė Jo pagalbos su ašaromis.

Kodėl šis vyras šaukėsi Jėzaus pagalbos su ašaromis? Jis nebuvo maldos karys. Jis net nebuvo išgelbėtas. Taip kreiptis į Kristų buvo natūralu – jis turėjo labai svarbų poreikį. Jo sūnus buvo apsėstas demonų, ir nebuvo kito kelio jam išsilaisvinti kaip tik su Jėzaus pagalba. Vyras neprisivertė verkti. Jis pravirko dėl savo gilaus poreikio ir beviltiškumo. Poreikio matymas, padėties beviltiškumo suvokimas dažnai atveda prie verksmo ir ašarų. Jis meldėsi nuoširdžia malda, lydima gilių jausmų.

Tai mus sugražina į mūsų tekstą. Kristus meldėsi sode „su garsiu šauksmu bei ašaromis“. Jis nebuvo verksnys. Jis nebuvo tarsi emocinga mergaitė, kuri verktų dėl bet ko. Jis buvo suaugęs trisdešimtmetis vyras. Kodėl jis verkė? Nes Jo širdis buvo paliesta. Jis jautė kiekvieno vyro ir kiekvienos moters nuodėmę, perkeltą ant Jo. Jis galvojo apie siaubingą kančią, kurią turės iškęsti ant kryžiaus kitą dieną, arba kitu atveju nei vienas nebus išgelbėtas. Žmogaus nuodėmė kone pribaigė jį. Be Dievo malonės Jėzus būtų miręs sode ir nebūtų nuėjęs iki kryžiaus. Kristus pratrūko savo širdyje. Todėl jis meldėsi „su garsiu šauksmu bei ašaromis“. Tai buvo normalu ir natūralu tokioje situacijoje. Būtų keista, jei jis nesimelstų išliedamas savo jausmus. Jėzus meldė „su garsiu šauksmu bei ašaromis“. Mūsų tekstas sako, kad Jis „buvo išgirstas“. Dievas atsakė į Jo maldą ir išlaikė Jį gyvą, kad Jis kitą dieną pajėgtų nešti savo kryžių. Dievas atsakė į garsų šauksmą bei ašaras“.

Krikščioni, klausiu tavęs: „Ar tu meldiesi su šauksmu ir ašaromis“? Nekalbu apie kiekvieną kartą, kada meldiesi. Paklausiu dar kartą: Ar esi kada nors meldęsis su šauksmu ir ašaromis? Aš esu, tačiau ne taip dažnai kaip turėčiau. Ar nors kartais meldiesi su našta ir poreikiu, maldaudamas Dievo atsakyti, kartais net garsiai šaukdamas ir ašarodamas? Jei nesi to daręs, tavo maldos gyvenimas nėra geras. Jei taip yra, nenustok melstis, kol tavo maldos taps geresnės. Dievas nori, kad tu pasikeistum. Melskis, kad Dievas įtikintų dėl tavo poreikio, tada galėsi melstis jausmingiau. Jei pasninkauji ir pajunti alkio jausmą, pagalvok, dėl ko meldiesi. Atsigręžk į Dievą ir melskis.

Kai kurie iš jūsų yra pražuvę. Jūs dar nesate pasitikėję Jėzumi. Klausiu jūsų: „Ar jaučiate savo nuodėmę ir norite šaukti bei verkti bent kartais“? Ar turite bent kokį įtikinimą dėl savo nuodėmės? Tikslas nėra apsiverkti – Jėzus yra galutinis tikslas. Pasitikėkite Juo, nesvarbu, ar norite verkti, ar ne. Aš klausiu: „Ar jaučiate nors kokį liūdesį dėl savo širdies nuodėmės“? Turėtumėte, nes jūsų širdis yra „be galo nuodėminga“ (Jeremijo 17, 9). Melskitės Dievui, prašydami parodyti jums siaubingą jūsų širdies nuodėmę. Tada melskitės, kad Dievas atvestų jus pas Kristų.

Jėzus yra atsakymas į jūsų poreikį. Jis yra vaistai ir mokestis už jūsų nuodėmės. Jis mirė ant kryžiaus, kad sumokėtų už kiekvieną nuodėmę, įskaitant jūsų širdies nuodėmę. Jis praliejo savo kraują, kad uždengtų jūsų nuodėmę ir nuplautų ją amžiams. Jis prisikėlė iš mirties, kad nugalėtų mirtį gyvenimu, ir dėl jūsų. Jei pasitikėsite Jėzumi, būsite išgelbėtas amžiams. Jei norėtumėte pasikalbėti su mumsi dėl pasitikėjimo Kristumi, ateikite ir sėskite pirmose dviejose eilėse. Amen.


KADA RAŠYSI DR. HYMERSUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Jei šie pamokslai palaimino tave, parašyk dr. Hymersui el. laišką ir pasakyk jam tai, tačiau visuomet nurodyk, iš kurios šalies rašai. Dr. Hymerso el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymersui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite dr. Hymerso paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Jack Ngann:
“Teach Me to Pray” (Albert S. Reitz, 1879-1966).


PAMOKSLO PLANAS

MALDA SU AŠAROMIS

TEARS IN PRAYER

Dr. Christopher L. Cagan

“Jis (Kristus) savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo. ” (Žydams 5, 7)

(Luko 22, 44)

I.   Pirma, neteisinga jausminė malda. 1 Karalių 18, 26; 28; 29.

II.  Antra, neteisinga bejausmė malda. Luko 18, 11-12; Mato 23, 14.

III. Trečia, gera malda neatsižvelgiant į jausmus. 1 Karalių 18, 36-37; 39;
Psalmių 39, 12; 2 Karalių 20, 3; 5; Morkaus 9, 17; 24; Jeremijo 17, 9.