Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Jėzus pasakė, kad asmuo turi atsiversti, turi būti patyręs atsivertimą, nes kitaip jis negali patekti į dangų. Graikų kalbos žodis „atsivertęs“ yra „epistrepho“. Jis reiškia „posūkį“. Jis neturi nieko bendro su nusidėjėlio malda ar rankos pakėlimu. Tai yra širdies pakeitimas, kurį Dievas įvykdo nusidėjėlio naujo gimimo metu. Jėzus pasakė Nikodemui: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jono 3, 3). Kitur Kristus pasakė: „Jūs turite gimti iš naujo“ (Jono 3, 7). Tai yra radikalus širdies pakeitimas. Biblija sako: „Jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja“ (2 Korintiečiams 5, 17). Tai nėra nusidėjėlio maldos sukalbėjimas. Tai yra atsivertimas! Šį rytą noriu pakonsultuoti jus, kaip nuvesti nusidėjėlį iki atsivertimo į Kristų.

Kas yra atsivertimas? Ko mes laukiame įvykstant? Nusidėjėliui reikia atsivertimo, o ne sprendimo. Nuo Charleso Finney‘aus (1792-1875) laikų „Decizionizmas“ pakeitė atsivertimą ir prasiskverbė į daugelį bažnyčių visame pasaulyje. Milijonai žmonių padarė sprendimus, tačiau neatsivertė.

Kas yra “Decizionizmas“? Kas yra atsivertimas? Štai apibrėžimas iš dr. Hymerso ir mano tėvo dr. Cagano knygos Today’s Apostasy („Šių dienų atpuolimas“):

     Decizionizmas yra tikėjimas, kad asmuo yra išgelbėjamas išeidamas į priekį, pakeldamas ranką, pakartojęs maldą, tikint doktrina, priėmus viešpatystės įsipareigojimą ar dar kitokį išorinį žmogišką veiksmą, kuris yra laikomas lygiaverčiu vidiniam atsivertimui. Tai yra tikėjimas, kad asmuo yra išgelbėjamas padedant išoriniam sprendimui. Tai yra tikėjimas, kad atlikus vieną iš šių žmogiškų veiksmų, asmuo yra išgelbėtas.
     Atsivertimas yra Šventosios Dvasios darbas, kuris patraukia pražuvusį nusidėjėlį pas Jėzų Kristų, kad jį išteisintų ir perkeistų, pakeistų nusidėjėlio padėtį prieš Dievą nuo prarastojo į išgelbėtąjį, suteikiant dievišką gyvybę paklydusiai sielai, kas suteikia atsivertusiam asmeniui naują gyvenimo kryptį. Objektyvi išgelbėjimo pusė yra išteisinimas. Subjektyvi išgelbėjimo pusė yra regeneracija. Atsivertimas yra rezultatas. (Today’s Apostasy, pp. 17, 18).

Priimti sprendimą yra žmogiškas darbas, kurį gali atlikti bet kuris ir bet kada. Tuo tarpu atsivertimas yra antgamtinis veiksmas, kuris pakeičia asmens gyvenimą ir amžinybę amžiams.

Išgauti žmogaus sprendimą yra daug lengviau nei atvesti sielą prie atsivertimo. Pamokslininkas gali suskaičiuoti didelius skaičius „apsisprendimų“. „Sprendimų“ galima prisirinkti bet kur ir bet kuriuo laiku. Su žmonėmis galite kartu pasimelsti nusidėjėlio malda prie jų namų durų, oro uoste ar dar kitur. Galite juos suskaičiuoti, tačiau greičiausiai jūs daugiau jų nebepamatysite. Jie padarė sprendimą, tačiau nepatyrė atsivertimo.

Kad žmogus atsiverstų, daugumai reikia ateiti į bažnyčią ir girdėti Evangeliją keletą kartų, kol jie ją supranta ir pasitiki Kristumi. Kai kurie žmonės lanko bažnyčią kelis mėnesius ar net metus, kol galiausiai jie atsiverčia.

Kad atvestum žmogų pas Kristų, su juo reikia kalbėti individualiai po to, kai jis atsiliepia į kvietimą. Nusiveskite juos į kitą vietą, kur galėsite su jais kalbėtis. Neveskite jų automatiškai į greitą maldą. Melstis nusidėjėlio malda nėra tas pats, kas pasitikėti Jėzumi. Pakelti ranką, išeiti į priekį ar būti pakrikštytu nėra tas pats kas pasitikėti Jėzumi. Šių veiksmų atlikimas neįrodo, kad asmuo pasitikėjo Jėzumi. Pasitikėti Jėzumi yra visai kas kita, unikalu ir ypatingas dalykas. Pasitikėti Jėzumi reiškia pasitikėti Jėzumi.

Norint atvesti asmenį prie pasitikėjimo Kristumi ir siekiant, kad jis patirtų tikrą atsivertimą, tai užtrunka laiko, pastangų, reikia įžvalgos, maldos ir Dievo malonės. Dr. Hymersas ir dr. Caganas jau daugiau nei trisdešimt metų konsultuoja žmones, kurie ieško atsivertimo. Toliau pateikti dalykai, kurių jie išmoko.

+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

MŪSŲ PAMOKSLUS JAU GALITE SKAITYTI
SAVO MOBILIAJAME TELEFONE.
APSILANKYKITE WWW.SERMONSFORTHEWORLD.COM.
PASPAUSKITE ŽALIĄ MYGTUKĄ SU ŽODŽIU “APP”
ATLIKITE NURODYTUS VEIKSMUS.

+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

1. Pirma, pastoriai turi klausytis nusidėjėlių.

Negalvok kaip galvoja beveik visi evangeliniai pastoriai, kad nusidėjėlis jau supranta Evangeliją. Turi jo klausyti ir išsiaiškinti, kuo jis tiki. Kokia yra jo religinė patirtis? Ką jis tiki apie Jėzų? Ar jis galvoja, kad Kristus yra dvasia? Ar jis galvoja, kad Kristus jau gyvena jo širdyje? Ar jis galvoja, kad Jėzus ant jo pyksta? Ar jis galvoja, kad yra pakeliui į dangų ar ne? Pirmiausia išsiaiškink, kuo jis tiki. Tada paaiškink jam tiesą ir palydėk jį pas tikrą Kristų.

Kaip gyvena nusidėjėlis? Ar yra kas nors, kas trukdytų jam gyventi krikščionio gyvenimą - pornografija, paleistuvystė ar priešiškumas tarp šeimos narių? Nusidėjėliai neturi tapti tobuli - jie negali to padaryti. Tačiau tas, kuris sąmoningai ir užsispyręs laikosi kokios nors aiškios nuodėmės, nepasitiki Kristumi. Jis pasitiki savimi.

Jei neklausysi nusidėjėlių, negalėsi jiems padėti. Išsiaiškink, kodėl nusidėjėlis atėjo pasikalbėti su tavimi. Ko jis nori ir tikisi iš Jėzaus? Kodėl jis atėjo? Vienas asmuo man papasakojo, kad jis nori, jog Jėzus padėtų susirasti jam darbą. Tai niekaip nesusiję su išgelbėjimu! Net jei Jėzus ir padėtų jam rasti darbą, jis vis dar būtų pražuvęs. Asmuo turi norėti, kad jo nuodėmės būtų atleistos per Jėzaus kraują.

2. Antra, nusidėjėliai klysta dėl Jėzaus Kristaus.

Ką nusidėjėlis mano apie Jėzų? Paklausk jo: „Kur dabar yra Jėzus?“ Biblija sako, kad Jėzus yra danguje, „Dievo Tėvo dešinėje“ (Romiečiams 8, 34). Dauguma prarastų baptistų galvoja, kad Jėzus jau yra jų širdyse arba kad Jis yra dvasia, sklandanti ore. Negali ateiti pas Jėzų, jei nežinai, kur Jis yra.

Paklausk nusidėjėlio: „Kur yra Jėzus?“ Daugelis žmonių galvoja, kad Jis yra tik žmogus, vienas iš didžių kada nors gyvenusių mokytojų. Toks „Jėzus“ negali išgelbėti nei vieno. Kai kurie žmonės galvoja, kad Jis yra dvasia, dar kiti, kad Jėzus yra Šventoji Dvasia. Kristus nėra dvasia. Biblija sako, kad po to, kai Jėzus prisikėlė iš mirties:

„Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią. O Jis paklausė: „Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint”. Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar turite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus. Jis paėmė ir valgė jų akyse.“ (Luko 24, 37-43)

Po Jo prisikėlimo iš mirties Jėzus valgė. Dvasia nevalgo. Dvasia neturi kūno ir kaulų, kuriuos turėjo Kristus. Dvasia, net Šventoji Dvasia, neturi kraujo, kuris gali nuplauti nuodėmes!

Paklausk nusidėjėlio: „Ar Jėzus ant tavęs pyksta?“ Daug katalikų ir kitų tikinčiųjų galvoja, kad Jis pyksta. Jie tiki piktu „Kristumi“, o tai nėra Naujojo Testamento Jėzus. Biblija sako, kad Jėzus myli nusidėjėlius. Jis atleido plėšikui ant kryžiaus ir moteriai, pagautai paleistuvaujant. Kaip gali nusidėjėlis pasitikėti kažkuo, kas ant jo pyksta? Ištaisyk šias klaidas ir nukreipk nusidėjėlį pas Jėzų.

3. Trečia, nusidėjėliai klysta dėl išgelbėjimo.

Pateikiu tris dažniausiai pasitaikančias klaidas apie išgelbėjimą. Daug nusidėjėlių galvoja, kad jeigu jie padarys vieną iš šių dalykų, jie bus išgelbėti, arba jeigu jie jau yra padarę vieną iš šių dalykų, tai įrodo, kad jie yra išgelbėti. Štai trys dalykai, kuriais nusidėjėliai pasitiki vietoj Kristaus.

Fiziniai veiksmai: krikštas, išėjimas į priekį, rankos pakėlimas, pasižadėjimas priimti Kristų Viešpačiu, atsižadėjimas kelių nuodėmių (tai nėra Biblijoje aprašyta atgaila, nes atgaila yra mąstymo pakeitimas), nusidėjėlio maldos pakartojimas. Visi šie veiksmai yra žmogiški darbai, kurie nei vieno negali išgelbėti. Biblija sako: „Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. ” (Titui 3, 5).

Proto veiksmai: teisingai mąstyti, tikėti Biblijos faktais apie Jėzų ar išgelbėjimą. Nusidėjėliai dažnai sako: „Aš tikiu, kad Jėzus mirė už mane ant kryžiaus“. Milijonai žmonių tiki šiuo faktu. Net velnias tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, kuris mirė ant kryžiaus ir prisikėlė. Jis tai matė. Biblija sako: „Ir demonai tiki ir dreba!“ (Jokūbo 2, 19). Nusidėjėliai turi pasitikėti pačiu Jėzumi Kristumi, o ne faktais apie Jį.

Emocinės patirtys: jausmai ir patyrimai, ieškojimas „užtikrinimo“, o ne Kristaus, kad geriau pasijusti. Jausmai kinta. Visi turi gerų minčių ir jausmų. Visi taip pat susiduria ir su blogomis mintimis bei jausmais. Nusidėjėlis tai žino. Jis yra su tuo susidūręs. Jei pasitikėsi jausmais, vieną dieną galvosi, kad esi išgelbėtas, o kitą dieną jau manysi, kad esi prarastas; prarastas ir išgelbėtas, ir taip visą gyvenimą. Išgelbėjimas yra tik Kristuje, ne jausmuose. Senas himnas sako:

Mano viltis remiasi niekuo kitu
   Tik Jėzaus krauju ir teisumu.
Nedrįstu pasitikėti saldžiausiais jausmais,
   Tik visiškai remtis Jėzaus vardu.
Ant Kristaus, tvirtos Uolos aš stoviu.
   Visi kiti pagrindai yra smėlis.
Visi kiti pagrindai yra smėlis.
   (“The Solid Rock,” Edward Mote, 1797-1874).

Ištaisyk šias klaidas ir nukreipk nusidėjėlį tiesiai pas patį Jėzų, kad Jis atleistų jo nuodėmę savo krauju.

Daug klaidingų mokymų mini Kristų, tačiau jie sumenkina Jėzų. Kai kurie žmonės galvoja, kad jei esi pakrikštytas, esi išgelbėtas Kristuje. Tai sumenkina Jėzų, ir vandens krikštą padaro svarbesniu už Jį. Daug kas galvoja, kad jei pakartosi nusidėjėlio maldą, būsi išgelbėtas, ir tą maldą sulygina su pasitikėjimu Jėzumi. Taip jie paskatina žmones pasimelsti nusidėjėlio malda ir juos suskaičiuoja, nors tik keli iš jų iš tiesų atsiverčia. Tai sumenkina Jėzų ir išaukština nusidėjėlio maldos žodžius. Biblija sako, kad pats Jėzus Kristus yra kertinis akmuo (Efeziečiams 2, 20), o ne nusidėjėlio maldos žodžiai. Paraginkite nusidėjėlį pasitikėti pačiu Jėzumi Kristumi.

Matome, kaip žmonės nuo vienos klaidos metasi prie kitos. Jie pradeda ieškodami jausmo. Kitame susitikime jie sako: „Aš nieko nejaučiau. Aš tikiu, kad Kristus mirė už mane.“ Nusidėjėlis nuo jausmo klaidingo ieškojimo metėsi prie klaidos pasitikėti faktu apie Kristų. Ištirk nusidėjėlį, kur jis yra suklaidintas, ir nukreipk jį į Kristų.

4. Ketvirta, nusidėjėliams reikalingas įtikinimas dėl jų širdies nuodėmės.

Nusidėjėlis turi būti įtikintas dėl jo širdies nuodėmės. Kiekvienas pripažįsta, kad kažkuria prasme yra nusidėjėliai. Kiekvienas pripažįsta, kad nėra tobulas, kad yra padaręs kažką blogo. Aš nekalbu apie tai.

Aš nekalbu apie nuodėmės suvokimą kaip bendrą suvokimą ar tam tikras nuodėmes. Žinoma, nusidėjėlis yra padaręs daug nuodėmių. Tačiau tik galvojimas apie tas nuodėmes jo neišgelbės. Jeigu jūs vardintumėte nuodėmių sąrašą, nusidėjėlis galėtų pagalvoti: „Aš to nedarau, tad galbūt esu išgelbėtas“. Arba jis gali pagalvoti: „Aš nustosiu tai daryti ir tai parodys, kad esu išgelbėtas“.

Nuodėmė yra daug gilesnė. Kiekvienas viduje yra nusidėjėlis, turintis nuodėmės prigimtį, paveldėtą iš Adomo. Kiekvienas turi piktą širdį. Biblija sako: „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!“ (Jeremijo 17, 9). Kiekvienas nusidėjėlis viduje yra savanaudis. Kiekvienas nusidėjėlis savo širdyje yra nusistatęs prieš Dievą. Tai yra daug giliau, nei tik konkrečios asmens padarytos nuodėmės. Ką jie daro, išeina iš to, kas jie yra. Daug giliau nei bet kas, ką daro nusidėjėlis, yra jo širdis, jo visa esybė yra nuodėminga ir bloga. Nusidėjėlis turi jausti savo širdies nuodėmę. Papasakok jam apie jo širdies nuodėmę savo pamoksluose ir po to, kai su juo kalbėsi po pamokslo.

Nusidėjėlis negali pakeisti savo širdies taip pat, kaip ožys negali pavirsti į avį. Štai ką reiškia, kad jis yra prarastas ir negali savęs išgelbėti. Jis negali pats iš savęs pasitikėti Kristumi. Tik Dievas gali patraukti jį pas Jėzų. Kristus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (Jono 6, 44). Tai vadinama „Evangelijos išmintimi“ – nusidėjėlis turi ateiti pas Kristų, tačiau pats negali to padaryti. Jis negali nieko padaryti, kad save išgelbėtų. Biblija sako: „Išgelbėjimas yra iš Viešpaties“ (Jono 2, 9). Nusidėjėlis turi jaustis ir tarti kartu su Izaiju: „Vargas man, nes aš esu nešvarus!“ (Izaijo 6, 5). Parodyk jam jo širdies nuodėmę. Parodyk jam, kad jis negali savęs išgelbėti. Parodyk jam, kad jam yra būtina Dievo malonė. Tada jis bus pasiruošęs ateiti pas Kristų.

5. Penkta, jei nusidėjėlis jau yra įtikintas dėl savo širdies nuodėmės, pabandykite jį atvesti pas Kristų.

Aš nevedu kiekvieno, kuris ateina su manimi pasikonsultuoti, pas Kristų! Kai kurie žmonės tik smalsauja. Jie nenori, kad jiems būtų atleista už jų nuodėmes. Kai kurie žmonės ateina tik todėl, kad atėjo ir kiti. Kai kurie žmonės neturi aiškaus nuodėmės suvokimo ir neturi dieviško prabudinimo. Vesti žmones maldoje pasitikėti Kristumi, kada jie nėra dėl to rimtai nusiteikę, tik atveda juos prie netikro atsivertimo. Iš ko galima spręsti, kad asmuo gali būti pasiruošęs pasitikėti Kristumi?

Nusidėjėlis turi būti pasibjaurėjęs savimi, kaip prisipažino viena mergina mūsų bažnyčioje. Nusidėjėlis turi nusivilti savimi. Jis turi visiškai nusivilti savimi. Izaijas buvo visiškai nusivylęs savimi, kada pasakė: „Vargas man, nes esu nešvarus“ (Izaijo 6, 5). Tada jau daug paprasčiau pasitikėti Kristumi. Asmuo nieko nebando išmokti. Jam reikia tik Kristaus išgelbėjimo.

Nusidėjėlis turi pasitikėti pačiu Kristumi. Nukreipkite nusidėjėlį pas patį Jėzų Kristų ir į nuodėmių atleidimą per Jo kraują. Galite palydėti žmogų labai paprastoje maldoje: „Jėzau, pasitikiu tavimi. Nuplauk mano nuodėmę savo krauju“. Gali ir nebūti jokios maldos, gali būti tiesioginis atsivertimas į Kristų dėl atleidimo per Jo kraują. Nusidėjėliui nebūtina melstis jokia malda. Nusidėjėliui nereikia susikurti jokio Jėzaus paveikslo savo mintyse. Žodžiai neturi būti „teisingi“. Kai kurie žmonės mintinai išmoksta žodžius ir po to atkartoja „teisingus“ žodžius, tačiau nepasitiki Kristumi. Plėšikas ant kryžiaus nepasakė tobulų žodžių. Jis pasakė: „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę.“ (Luko 23,42). Jis žinojo, kad yra beviltiškas nusidėjėlis ir atsigręžė į Kristų. Viskas buvo labai paprasta! Viešpats jam atsakė: „Šiandien būsi su manimi rojuje“ (Luko 23, 43). Pasitikėti pačiu Kristumi yra daug svarbiau nei pasakyti žodžius!

6. Šešta, po to, kai pakalbėsite su nusidėjėliu, paklauskite jo paprastų klausimų.

Paklauskite jo: „Ar pasitikėjai Jėzumi?“ Jeigu jis pasakys: „Ne“, kalbėk su juo iš naujo. Jei jis pasakys: „Taip“, paklausk jo, kada jis pasitikėjo Jėzumi. Jeigu jis pasakys: „Aš Juo pasitikiu visą savo gyvenimą“ arba „Aš juo pasitikėjau prieš daug laiko“, - žinosite, kad jis nėra atsivertęs.

Jei jis pasakys: „Aš dabar pasitikėjau Kristumi“, - tada paklauskite jo, ką jis padarė. Leiskite jam pačiam savo žodžiais apibūdinti pasitikėjimo veiksmą. Žmonės išmoksta „bažnytinių žodžių“, kuriuos jie girdi, ir kartoja juos, nors nėra atsivertę. Ką nusidėjėlis padarė pasitikėjimo metu? Ar jis patikėjo kažkuo apie Kristų? Ar jis pasitikėjo kažkokiu jausmu? Ar jis tiesiogiai pasitikėjo pačiu Kristumi?

Paklauskite jo: „Ką Jėzus Kristus padarė dėl tavęs?“ Jei asmuo nekalba apie tai, kad Kristus atleido jo nuodėmę savo krauju, bet kalba apie savo supratimą, jausmus ar gerumą, jis nėra išgelbėtas!

Paklauskite jo: „Jei mirtum šiandien, ar žinai, kur eitum - į dangų ar į pragarą?“ Jeigu jis atsakys: „Į dangų“, paklauskite jo: „Kodėl?“ Ką jis atsakytų Dievui, jeigu Jis jo paklaustų: „Kodėl turėčiau tave įsileisti į dangų?“ Jeigu asmuo kalba apie gerus darbus arba kažką kitą, o ne Kristų ir Jo kraują, jis nėra išgelbėtas! Tada paklauskite jo: „Po metų, jei kažką blogo pagalvotum ir po to mirtum, kaip manai, kur keliautum?“ Jeigu jis atsakys: „Į pragarą“, tai rodo, kad jis pasitiki savo gerumu, o ne Kristumi. Tada galite jo paklausti: „Po metų, jei paliktum bažnyčią ir niekada ten nebegrįžtum, gyventum lytinį gyvenimą su vyru ar moterimi nesusituokęs, kasdien vartotum narkotikus, kaip manai, ar būtum krikščionis, ar ne?“ Jei jis atsakys: „Taip“, tai reiškia, kad jis dar nėra bandęs susitvarkyti su nuodėme ir vis dar yra parastas.

Neužtenka, kad jis pasakytų: „aš pasitikėjau Jėzumi“, labai svarbu klausti jo paties, kad jis pats įvardintų, kas atsitiko tuo momentu, kada jis pasitikėjo Jėzumi. Jums reikia išgirsti, kas įvyko pasitikėjimo Jėzumi momentu, o ne viso jo gyvenimo istoriją arba, kas nutiko šiandien. Aš nebandau išgauti iš žmogaus tam tikrų minčių ar jausmų, tačiau tokie elementai kaip nuodėmė, nuodėmės atleidimas per Kristaus kraują tada, kai pasitiki pačiu Kristumi, turi matytis. Šio patyrimo detalės gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus. Aš bandau užčiuopti nuoširdumą ir tikrumą tame, ką sako asmuo.

Jei žmogus kažkur klysta, pataisykite jį ir tęskite pokalbį. Tačiau jei asmuo vis kartoja ir kartoja tą pačią klaidą, tai rodo, kad jis rimtai negalvoja apie atsivertimą. Tuos, kuriuos Dievas patraukia išgelbėjimui, klausysis pamokslų ir jūsų patarimų. Tie, kurie nesiklauso, neatsivers.

Nenusiminkite, jei kažkas nusigręš ir nebus išgelbėtas po jūsų pokalbio. Tik labai nedaugelis žmonių atsiverčia pirmą kartą išgirdę Evangeliją. Dauguma žmonių ateina kalbėtis kelis kartus, kol jie pasitiki Kristumi.

Kiekvieną asmenį tikrinkite kelis kartus. Nekrikštykite nieko iš karto. Pasiūlykite jiems palaukti mažiausiai metus, o geriau du metus, kad palikti laiko atpuolimui. Galbūt du ar trys metai būtų geriausiai. Tai duos jums laiko pamatyti, ar jų tikėjimas yra nuoširdus. Galėsite ištirti tą asmenį skirtingais būdais. Pavyzdžiui, galėsite leisti jam paliudyti ne pamaldose. Galėsite jo paprašyti paliudyti, praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Tie, kurie nepasitikėjo Kristumi, užmirš savo „paliudijimą“, kurį jie susikūrė, ir klys liudydami po metų ar dviejų. Jie tik nori „praeiti“ ir užsitvirtinti, tačiau jie dar nepasitikėjo Jėzumi. Kiti gali išmokti tinkamus žodžius ir juos atkartoti, tačiau jei paklausite juos kitaip ir kitokiu metu, jie nežinos, ką pasakyti, nes jie neturi tikro pasitikėjimo Jėzumi patyrimo.

Stebėkite tokio asmens elgesį ir nusistatymą. Asmuo, kuris palieka jūsų bažnyčią ir atsisako jūsų klausytis, rodo, kad jis rimtai negalvojo apie nuodėmę ir nepasitikėjo Kristumi. Asmuo su nuolatiniu blogu nusistatymu apie bažnyčią ir krikščionišką gyvenimą rodo, kad jis rimtai negalvoja apie nuodėmę ir nepasitiki Kristumi.

7. Septinta, atminkite tikrąjį konsultavimo tarnystės iššūkį.

Šis tikrasis iššūkis yra šis: AR GALIMA KAM NORS PASAKYTI, KAD JIS/JI NEPASITIKĖJO KRISTUMI IR DAR NEATSIVERTĖ? AR IŠDRĮSITE KAM NORS PASAKYTI, KAD JIS/JI KITĄ KARTĄ VĖL TURI PAS JUS ATEITI IR KALBĖTIS APIE JO/JOS IŠGELBĖJIMĄ? Nepažįstu nei vieno pastoriaus, kuris taip darytų. Štai kodėl mūsų bažnyčios yra pilnos prarastų žmonių, įskaitant sekmadienio mokyklos mokytojas, diakonus, pastorių žmonas ir pačius pastorius. Pastoriai primygtinai verčia pasimelsti nusidėjėlio malda kiekvieną, kuris atsiliepia į kvietimą. Jie tai daro, kad galėtų suskaičiuoti, kiek žmonių pakrikštijo. Beveik nei vienas, kuris būna pakrikštytas, nebūna išgelbėtas. Jie nebūna ištikimi bažnyčiai, nes jie nėra atgimę iš naujo. Tie žmonės nėra „atpuolę“. Jie yra prarasti, nes jų pastorius niekada nepaskyrė laiko įsitikinti, ar jie yra atsivertę. Ar pasakysite asmeniui, kad jis yra vis dar prarastas ir jam reikia dar kartą ateiti pasikalbėti? Tai yra tikras jūsų tarnystės iššūkis. Ar jūs esate iš tų, kurie „žmonių šlovę brangina labiau už Dievo šlovę“? (Jono 12, 43). Ar jūs kalbate tiesą, nepriklausomai, ar tai patinka žmonėms, ar ne?

Paklausiu taip: „Ar tikite tikru atsivertimu? Tikru pasitikėjimu Kristumi, kurį seka tikras krikščioniškas gyvenimas? Jei siekiate kiekvieną priversti pasimelsti, pakelti ranką ar pažymėti kažką anketoje, jūs esate decizionistas. Jūs nesirūpinate žmonių sielomis, kurias Dievas jums atsiunčia.

Tikiuosi, jog kai kurie iš jūsų tikite tikru atsivertimu. Tikiuosi, jog kai kurie iš jūsų matote poreikį paskirti laiko kiekvienam asmeniui, kad įsitikintumėte, ar asmuo pasitiki Kristumi ir yra atsivertęs. Tai daro visi ištikimi pastoriai. Ištikimi ganytojai rūpinasi avimis. Tikiuosi padarysite viską, ką galite, kad įsitikintumėte, jog jūsų žmonės yra pasitikėję Kristumi ir yra atsivertę.

GALITE PAGALVOTI, KAD ĮSIVĖLIAU Į PER DAUG DETALIŲ DĖL TOKIO AIŠKAUS DALYKO KAIP TIKRAS ATSIVERTIMAS, DĖL TO NEREIKĖTŲ TIEK DAUG GALVOTI. Tačiau kas, jei medicina nereikalautų akušerių žinių, detalizuojančių, kaip pagimdyti kūdikį? Kas, jeigu jie visi darytų kaip nori, neplautų rankų ar nežinotų, ką daryti kilus komplikacijoms, - milijonai kūdikių be reikalo mirtų. Dabar milijonai sielų žūsta be reikalo ir eina į pragarą, nes mes nepaskiriame pakankamai laiko, kad patikrintume jų atsivertimą, arba nemokome žmonių, kaip tai daryti Biblijos mokyklose ar seminarijose – ŠITO VISIŠKAI NĖRA MOKOMA!!!

Paskaitysiu ištrauką iš Oswaldo J. Smitho giesmės „Then Jesus Came”, muzika Homerio Rodeheaverio. Kada Jėzus ateina į tavo gyvenimą, Jo kraujas nuplauna tave nuo visos nuodėmės; pralietas Jo kraujas ant kryžiaus vis dar yra prieinamas ir gali apvalyti tavo nuodėmę. Jėzus prisikėlė iš mirties, kad suteiktų amžiną gyvenimą. Tik pasitikėk Jėzumi ir Jis atleis tavo nuodėmę, ir suteiks tau amžiną gyvenimą. Tikiuosi grįši vakare ir vakarieniausi su mums 6:15. Dr. Hymersas pamokslaus evangelinį pamokslą „Aklas vyras, kurį Jėzus pagydė“. Sugrįžkite vakare ir pasilikite vakarienei po dr. Hymerso pamokslo.

Elgeta sėdėjo vienas prie kelio, prašydamas išmaldos,
Jis buvo aklas, negalėjo matyti šviesos.
Užsidengęs skudurais, drebėjo šešėlyje.
Tada Jėzus atėjo ir privertė tamsą pasitraukti.
Kada Jėzus ateina, gundytojo jėga sulaužoma;
Kada Jėzus ateina, ašaros nušluostomos,
Jis patraukia nusiminimą ir pripildo gyvenimą šlove,
Nes visa pasikeičia, kai Jėzus ateina.

Iš namų ir nuo draugų piktos dvasios jį varė,
Tarp kapų jis tūnojo;
Jis pjaustė save, nes demoniškos jėgos jį valdė,
Tada Jėzus atėjo ir išlaisvino belaisvį.
Kada Jėzus ateina, gundytojo jėga sulaužoma;
Kada Jėzus ateina, ašaros nušluostomos,
Jis patraukia nusiminimą ir pripildo gyvenimą šlove,
Nes visa pasikeičia, kai Jėzus ateina.

Žmonėms ir šiandien reikia Gelbėtojo,
Jie negali nugalėti aistros ir nuodėmės;
Jų sudužusios širdys daro juos liūdnais ir vienišais.
Tada Jėzus ateina ir apsigyvena pas jį.
Kada Jėzus ateina, gundytojo jėga sulaužoma;
Kada Jėzus ateina, ašaros nušluostomos,
Jis patraukia nusiminimą ir pripildo gyvenimą šlove,
Nes visa pasikeičia, kai Jėzus ateina.
   (“Then Jesus Came”, Dr. Oswald J. Smith, 1889-1986;
      muzika Homerio Rodeheaverio, 1880-1955).

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Then Jesus Came” (Dr. Oswald J. Smith, 1889-1986;
muzika Homerio Rodeheaverio, 1880-1955).