Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Tai yra apaštalo Pauliaus aiškus ir glaustas krikščionių Evangelijos išpažinimas. Žodis „Evangelija“ reiškia „Geroji naujiena“. Korinto bažnyčiai Paulius priminė, kad jis skelbė jiems Evangelijos gerąją naujieną. Jis primena, kad jie buvo išgelbėti Evangelijos žinios, nebent jie nepatyrė atsivertimo - „kitaip jūs įtikėjote veltui“ (1 Korintiečiams 15, 2). Po to jis pakartojo Gerąją naujieną, kurią jis jiems perdavė. Evangelija susideda iš trijų paprastų tiesų: (1) „Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“. (2) „jis buvo palaidotas“. (3) „Kad jis prisikėlė trečiąją dieną pagal Raštus“. Tai yra Evangelija. Tai yra Geroji naujiena, kurią tikrieji pamokslininkai skelbė per amžius.

Kada mane įšventino į pastorius, mano įšventinimo pažymėjime buvo sakoma, jog aš buvau paskirtas „Evangelijos tarnavimui“. Tai reiškia, kad aš buvau paskirtas arba išskirtas pirmiausia skelbti Evangeliją. Tai yra pagrindinis dalykas, kurį turiu daryti „Evangelijos tarnavime“, tai yra skelbi Kristaus mirties, palaidojimo ir prisikėlimo Gerąją naujieną. Kiekvienas pastorius tam yra pašauktas, pašventintas ir išskirtas daryti. Paulius sako: „Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau (…)“ (1 Korintiečiams 15, 1). Tačiau turiu pasakyti keletą dalykų apie pašaukimą skelbti Evangeliją.

I. Pirma, daug šių dienų pastorių pamokslaudami į pirmą vietą iškelia kažką kitą, o ne Evangeliją.

Yra tokių pastorių, kurie pamokslauja apie politikus. Jų pamokslai paremti tuo, kas vyksta politinėje erdvėje. Tokie pamokslininkai retai pabrėžia išgelbėjimą, nes jie nemano, kad tai yra būtina. Jie paprasčiausiai yra politikai. Prieš daug metų Kinų bažnyčioje, kurioje nariu buvo mūsų pastorius dr. Hymersas, buvo toks jaunas vyras, kuris sakė, kad pastorius dr. Linas turėtų pamokslauti apie Vietnamo karą. Galiausiai jis paliko bažnyčią ir išsivedė kelis jaunuolius su savimi. Jie prisijungė prie Visų Šventųjų episkopalinės bažnyčios Pasadenoje, Los Andželo priemiestyje. Ši bažnyčia buvo laikoma šiuolaikiška. Pastorius dr. Georgas Regas beveik kiekvieną sekmadienį pamokslavo prieš Vietnamo karą ir apie kitus politinius klausimus. Po kiek laiko tiems jaunuoliams nusibodo klausyti tik politinių kalbų. Galiausiai visi paliko ir tą bažnyčią bei grįžo į pasaulį. Dr. Hymerso žiniomis, nei vienas iš jų nebelanko bažnyčios. Taip atsitikdavo su visomis taip vadinamomis „šiuolaikinėmis“ denominacijomis. Kairiojo flango politiniai pamokslai nepadeda išlaikyti žmonių. Visos šiuolaikinės bažnyčios prarado dešimtis tūkstančių, milijonus narių per paskutinius kelis dešimtmečius daugiausiai dėl to, kad jų pamokslai buvo paremti politiniais ir socialiniais klausimais.

Kiti pamokslaudami sutelkia dėmesį į psichologiją. Jų savipagalbos pamokslai yra panašūs į Joelo Osteeno. Laikas nuo laiko jie paskelbia kokią Biblijos eilutę, tačiau didesnė jų pamokslų dalis nėra orientuota į Bibliją. Tokie kaip Oprah WInfrey ir dr. Drewas, kurie pamokslauja per TV, - jų pamokslai moko, kaip gerai jaustis ir būti sėkmingu.

Vieną dieną dr. Hymersas kalbėjosi su Romos katalikų tikinčiąja, kuri kiekvieną sekmadienį dalyvavo mišiose, o taip pat per TV žiūrėjo Joelo Osteeno pamokslus. Ta katalikė buvo filipinietė ir dirbo ligoninėje, kur dr. Hymersui buvo atlikta nedidelė operacija. Dr. Hymersas pastebėjo, kad ji nuolat atrodė nelaiminga. Jis bandė pasakyti kelis juokelius, tačiau ji nenusišypsojo. Galiausiai jis paklausė jos apie jos religiją ir ji pasakė jam, kad ji dalyvauja mišiose kiekvieną sekmadienį ir taip pat kiekvieną sekmadienį žiūri per TV Joelo Osteeno pamokslus, nes jis moko ją kaip būti laimingai! Tokie pamokslininkai leidžia pasijausti žmonėms gerai, tačiau jų pamokslai mažai įtakoja asmeninį gyvenimą ir turbūt nieko neduoda dėl tikinčiųjų amžinų sielų išgelbėjimo!

Trečia, yra ir tokie, kurie moko Biblijos eilutė po eilutės. Kadangi Biblijoje yra daugybė temų, tie vyrai pamokslaudami visuomet šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Dauguma konservatyvių pastorių būtent taip šiandien pamokslauja. Tačiau dažniausiai visa tai yra beprasmiška. Visuomet pamokslai pilni daugybės minčių ir idėjų, ir tai nekeičia žmonių gyvenimų. Mano tėvas dr. Caganas lankė dr. Johno MacArthuro bažnyčią keletą mėnesių iki savo atsivertimo. Dr. MacArthuras pateikė įdomių ekspozicijų, tačiau dr. Caganas nebuvo motyvuotas ieškoti išgelbėjimo. Jis atėjo ir išėjo iš tos bažnyčios taip ir neišgelbėtas, nors turėjo pakankamai didelį susidomėjimą ir norą tapti krikščioniu.

Pagrindinė tema, kuri dominuoja eilutė po eilutės Bibliją aiškinančiose bažnyčiose, yra idėja, jog Biblijos studijos pačios iš savęs yra pamokslavimo tikslas. Pati Biblija yra centrinė ašis, o ne Biblijos Kristus. Tai yra vadinama sandemanianizmu. Daugelis žmonių tokiose bažnyčiose tampa šalti, tačiau protingi kaip ir senieji fariziejai.

Galiausiai yra tokių pamokslininkų, kurie akcentuoja taip vadinamą „garbinimą“. Tai nuveda tikinčiuosius į keistus kelius ir posūkius. Dr. Hymersas ir kitas jo draugas pastorius savo akimis matė vienas nepakartojamas „garbinimo“ pamaldas, kuriose žmonės riaumojo kaip liūtai mušdami vienas kitą delnais, kiti klykė ir voliojosi ant grindų kaip nesurakinti apsėstieji. Kitose „garbinimo“ pamaldose dr. Hymersas, jo žmona ir sūnūs stebėjo besijuokiančius ir besivoliojančius ant grindų žmones, tikra to žodžio prasme garbinančius stabus. Jie atrodė tarsi būtų ne savo vietoje, tarsi būtų beprotnamyje! Viename krikščioniškame koledže dr. Hymersas matė merginas, šokančias kaip paleistuves, ir raudonus dūmus, besiverčiančius iš dūmų įrenginio pritariant kurtinančiai muzikai. Kiti ne tokie liepsnojantys „garbinimo“ tarnavimai susideda iš valandą trunkančio vieno priegiesmio giedojimo, kol žmonės krenta į savotišką transą. Tokiose pamaldose nebelieka laiko jokiam tikram pamokslavimui. Nekalbant jau apie tai, kad Kirstus nėra svarbiausias tokių bažnyčių pamoksluose!

„Kristus“, kuris taip dažnai minimas tokiose pamaldose, visai nėra tikrasis Kristus! Evangelijose aprašomas Kristus yra pakeičiamas į kiekvieno subjektyvius jausmus. Gilioje knygoje Christless Christianity („Krikščionybė be Kristaus“) dr. Michaelis Hortonas sako:

     Kad ir kiek daug mes kalbėtume apie asmeninį santykį su Dievu per Jėzų Kristų, iš tiesų atrodo, kad jokių santykių su juo nėra, išskyrus santykį su savimi (...) Jėzus padaromas mano vidiniu „ego“. (Michael Horton, Ph.D., Baker Books, 2008, p. 43).

Vienas jaunuolis dr. Hymersui pasakė: „Man nereikia nei Biblijos, nei bažnyčios. Aš turiu asmeninį ryšį su Kristumi ir man to užtenka.“ Dauguma šiandieninio pamokslavimo „gamina“ tokius žmones, kurie tiki, kad jų pačių mintys ir jausmai yra Kritus. Tai yra kitas Jėzus! Tai yra netikras Kristus! Tai nėra Evangelija, apie kurią Paulius kalba mūsų nagrinėjamame tekste! Toks mąstymas kaip ir kitos klaidingos idėjos išėjo iš labai daug pastorių lūpų, ir tai yra kažkas kito nei susikoncentravimas į Evangelijos pamokslavimą. Apaštalas Paulius kalbėjo apie „kitą evangeliją, kurios jūs nepriėmėte“ (2 Korintiečiams 11, 4). Visa, apie ką kalbėjau šiame punkte, nurodo į „kitą evangeliją“. Paulius mūsų nagrinėjamame tekste pasakė:

„Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus.“ (1 Korintiečiams 15, 3)

Tai yra Evangelija!

II. Antra, Evangelijos centre yra Kristaus kryžius.

Visuose pamokslavimo tipuose, kuriuos paminėjau ankščiau, Kristaus kryžius nėra centre, - jis nėra svarbiausias dalykas ir nėra krikščionybės pagrindas. Dr. W. A. Criswellas pasakė:

     „Išimk Kristaus mirtį iš (...) žinios, ir ten nieko nebelieka. Pamokslininkas nebeturi „gerosios naujienos“ – žinios apie nuodėmių atleidimą (...) Kokioje (...) krikščionybės formoje yra Naujojo Testamento krikščionybė? Be jokios abejonės, kryžiaus krikščionybėje“ (W. A. Criswell, Ph.D., In Defense of the Faith, Zondervan Publishing House, 1967, p. 67).

Apaštalas Paulius pasakė:

„Aš nieku nesigirsiu, tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi.“ (Galatams 6, 14)

„Kristus mirė už mūsų nuodėmes“. Tai buvo pagrindinė Pauliaus pamokslavimo tema. Bažnyčiai Korinte jis pasakė: „Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą“ (1 Korintiečiams 2, 2). Biblinė krikščionybė yra kryžiaus krikščionybė. Didis „pamokslininkų princas“ C. H. Spurgeonas, pasakė: „Evangelijos širdis yra atpirkimas, o atpirkimo esmė yra pakaitališkoje Kristaus aukoje ant kryžiaus“.

Daugelis bažnyčių naudoja balandžio ženklą, kuris rodo jų tikėjimą. Aš tai laikau klaida. Balandis atstovauja Šventąją Dvasią. Šventoji Dvasia nėra centrinis Trejybės asmuo Evangelijos žinioje. Šešioliktame Evangelijos pagal Joną skyriuje Jėzus apie Šventąją Dvasią pasakė: „Ji nekalbės iš savęs“ (Jono 16, 13). Toliau Jėzus pasakė: „Ji pagarbins mane“ (Jono 16, 14). Šventosios Dvasios darbas nėra patraukti dėmesį į save, bet atnešti garbę Kristui. Todėl bažnyčia, kurios centrinė žinia yra nukreipiama į Šventąją Dvasią, nėra biblinė bažnyčia. Apaštalas Paulius pasakė, kad Kristus turi turėti viršenybę visuose mūsų tarnavimuose ir mūsų pamokslavime. Jis pasakė, kad Kristus:

„Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę (visa kame būtų viršesnis). Nes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką.“ (Kolosiečiams 1, 18-20)

Mes turime nuodėmių atleidimą ir taiką su Dievu „per kryžiaus kraują“, - ir tik per Kristaus kryžiaus Kraują!

Ar atėjai pas Jėzų apvalančios jėgos?
   Ar esi apvalytas Avinėlio krauju?
Ar dabar visiškai pasitiki Jo malone?
   Ar esi apvalytas Avinėlio krauju?
Ar esi apvalytas krauju, sielą valančiu Avinėlio krauju?
   Ar tavo drabužiai be dėmių? Ar jie balti kaip sniegas?
Ar esi apvalytas Avinėlio krauju?
    (“Are You Washed in the Blood?”, Elisha A. Hoffman, 1839-1929).

O! Brangi srovė,
   Padaranti mane baltu kaip sniegas:
Jokio kito šaltinio nežinau,
   Jokio, tik Jėzaus kraują.
(“Nothing But the Blood”, Robert Lowry, 1826-1899).

„Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes...“ (1 Korintiečiams 15, 3).

Dr. Criswellas pasakė:

     „Ką jis turi omenyje sakydamas „pirmiausia“? Jo posakis neturi tiek daug svarbos laiko atžvilgiu, kiek svarbumu (...) Mokymas apie pakaitališką mūsų nuodėmių atpirkimą Kristaus mirtimi (nusidėjėlio vietoje) yra malonės kertinis akmuo ir Evangelijos širdis. Jokia kita tiesa nėra tokia svarbi (...) Visos didžios Šventojo Rašto doktrinos veda prie kryžiaus.
     Vienas kritikas C. H. Spurgeonui pasakė: „Visi jūsų pamokslai yra panašūs“. Į tai pasaulyje žinomas Londono pamokslininkas atsakė: „Taip, aš paimu bet kurią vietą iš Biblijos ir nuvedu su ja tiesiai prie kryžiaus“. Be atpirkimo nėra atleidimo; nėra nuodėmių pašalinimo be kraujo praliejimo. Nėra sutaikymo be skolos sumokėjimo...
     Pamokslavimas atperkamos Kristaus mirties yra išskirtinė, visa lemianti Naujojo Testamento doktrina. Ji atskiria mūsų tikėjimą nuo kitų religijų. Kristaus žinia apie sutaikymą yra išskirtinė. Jos fundamentalus tikslas yra atstatyti žmogų nuo nuodėmės vergystės ir teismo (...) Pirmiausia ir visų svarbiausia atpirkimo Evangelija - skelbimas gerosios naujienos, kad Dievas dėl Kristaus atleido mums. (W. A. Criswell, Ph.D., In Defense of the Faith, ibid,. pp. 68-70).

III. Trečia, kryžiaus Kristus gelbsti mus nuo nuodėmių.

Musulmonai tiki Jėzumi tam tikra prasme. Jie vadina Jį „Isa“. Korane net parašyta, kad Jis gimė iš mergelės. Ten net parašyta, kad Jis pakilo atgal į Dangų. Kvaili žmonės galvoja, kad to užtenka. Tačiau šimtai musulmoniško pasaulio jaunuolių nusisuka nuo „Isa“ - Korano Jėzaus. Kaip niekada ankščiau vis daugiau ir daugiau atsigręžia į Biblijos Jėzų. Jie beveik visada patiria persekiojimus ir kančias, nes pasitiki krikščionybės Jėzumi. Kodėl jie pasiruošę kentėti ir net iškęsti kankinimus todėl, kad nori pasitikėti Jėzumi? Pasakysiu, kodėl! Korano Jėzus nemirė ant kryžiaus, kad sumokėtų už mūsų nuodėmes – štai kodėl! Koranas nesako, kad Jis mirė ant kryžiaus, kad išgelbėtų mus! Koranas nemoko jų kaip jų nuodėmės gali būti atleistos. Jis moko daryti gera ir paklusti taisyklėms, tačiau nesako, kaip Dievas gali atleisti ir priimti nusidėjėlį kaip Dievo vaiką. Koranas negali to jiems pasakyti, nes Koranas neigia Jėzaus mirtį ant kryžiaus! Tikėdami kryžiumi, jie patiria didelius persekiojimus, nes tiki, kad tik mūsų Jėzus gali atnešti jiems susitaikymą su Dievu. „Per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką“ (Kolosiečiams 1, 20).

Ar esi pasiruošęs būti persekiojamas vien dėl to, kad pasitiki kryžiaus Kristumi? Ar rizikuotum savo gyvybe vien tam, kad susitaikytum su Dievui „per kryžiaus kraują“? Jie yra pasiruošę. Jie pasiruošę kiekvieną dieną. Ar eitum per musulmoniškos neapykantos ugnį, kad tavo nuodėmės būtų atleistos per Kristaus Kraują, pralietą, kad tave išgelbėtų ant kryžiaus? Jie pasiruošę. Jie pasiruošę kiekvieną dieną.

Prieš kurį laiką dr. Hymersas pastoriaus Wurmbrando žurnale pamatė jaunos buvusios musulmonės merginos iš Indonezijos veidą. Musulmonai apipylė jos veidą rūgštimi, kada ji pasitikėjo Jėzumi. Jos veidas tapo baisus, neįmanoma apibūdinti. Tačiau ji šypsojosi. Jie sako, kad ji šypsosi visada. Ji mano, kad buvo verta netekti veido dėl kryžiaus Kristaus! Kodėl? Nes:

„Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“. (1 Korintiečiams 15, 3)

Mano nuodėmė prikalta – kokia šlovinga mintis
   Mano nuodėmė, ne dalinai, bet pilnai –
Prikalta prie kryžiaus ir nebeturiu jos nešti,
   Šlovė Viešpačiui, šlovė Viešpačiui, mano siela!
(“It Is Well With My Soul,” H. G. Spafford, 1828-1888).

Taip, Kristus sugrįžo į Dangų. Net Koranas tai sako! Tačiau jei tiki Jėzaus pakėlimu į Dangų be kryžiaus... neturi išgelbėjimo. Turi tikėti kryžiumi! Nes ant kryžiaus Jėzus sumokėjo kainą už tavo nuodėmę. Be kryžiaus nėra sumokėtos kainos už nuodėmę ir nėra taikos su Dievu. Tik kryžiaus Kristus gali tave išgelbėti iš nuodėmės! Tik kryžiaus Kristus praliejo Savo šventą Kraują, kad apvalytų tave nuo nuodėmės. Taip:

„Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“. (1 Korintiečiams 15, 3)

Milijonai kankinių ir šventųjų yra pasakę: „Aš aukosiu save dėl kryžiaus Kristaus! Aš atiduosiu savo rankas ir pėdas dėl kryžiaus Kristaus! Atiduosiu savo kūną laukiniams žvėrims dėl kryžiaus Kristaus! Atiduosiu visą savo gyvenimą dėl kryžiaus Kristaus!“

Jie stojo prieš tironų spindinčius šarvus,
   Riaumojančių liūtų nasrus;
Jie palenkė savo kaklus pasitikdami mirtį:
   Kas seks jų pavyzdžiu?
(“The Son of God Goes Forth to War,” Reginald Heber, 1783-1826).

Jie sakė, kad buvo verta ir dar labiau, kad tik jų nuodėmės būtų atleistos ir jie būtų apvalyti kryžiaus Kristaus.

Ar priimsi Kristų? Ar pasitikėsi Juo dabar, dar šį rytą? Ar pasakysi kartu su dr. Wattsu: „Štai, Viešpatie, atiduodu save, tik tiek galiu padaryti“? Ar pasakysi: „Aš esu pasiruošęs atiduoti save kryžiaus Kristui, kuris mirė tam, kad mane išgelbėtų“?

Dabar eisime į viršų pietauti. Kada visi išeis, jūs ateikite ir atsisėskite į pirmas dvi eiles. Mes kalbėsimės apie tai, kaip pasitikėti Jėzumi. Meldžiuosi, kad kas nors pasitikėtų Kristumi šį rytą. Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“The Old Rugged Cross” (George Bennard, 1873-1958).