Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 40 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




ERODAS IR JONAS

HEROD AND JOHN
(Lithuanian)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2017 m. lapkričio 15 d. sekmadienio vakarinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, November 12, 2017

„Nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.“ (Morkaus 6, 20)


Karaliaus Erodo ir Jono Krikštytojo istorija yra viena iš tragiškiausių Biblijoje ir pasaulio istorijoje. Jonas Krikštytojas buvo jaunas ir energingas evangelistas. Jis priešpastatomas karaliui Erodui – svyruojančiam, silpnos valios monarchui. Jis norėjo paklusti Jonui. Jis norėjo patirti ramybę su Dievui. Tačiau jo silpnumai ir neryžtingumas turėjo lemiamos įtakos jo sprendimams – jis įsakė nužudyti Joną Krikštytoją nukirsdinant jam galvą!

Kada skaitau karaliaus Erodo istoriją, visuomet jį užjaučiu. Tačiau tuo pačiu ir pykstu ant jo. Jis buvo toks apgailėtinai neprotingas žmogus. Jis buvo taip arti išgelbėjimo, tačiau niekada nebuvo išgelbėtas. Jis buvo taip arti atsivertimo, tačiau nukeliavo į pragarą. Kada pagalvoju apie Erodą, prisimenu p. Griffitho giedamą himną, kuris liečia sielą:

Beveik įtikintas tikėti;
Beveik įtikintas priimti Kristų;
Beveik, bet negali pasinaudoti;
Beveik yra tik pralaimėjimas!
Liūdna, karti pabaiga;
Beveik, tačiau pražuvęs!
Beveik įtikintas! Liūdna, karti pabaiga -
Beveik, tačiau pražuvęs!
     (“Almost Persuaded” Philip P. Bliss, 1838-1876).

Erodo ir Jono Krikštytojo istorija mums rodo keletą didžių krikščioniškų tiesų.

Pirma, išgelbėjimo žinia visuomet kviečia priimti sprendimą. Naudoti žodį „sprendimas“ atrodo neteisinga, nes tai skamba kaip „decizionizmas“. Tačiau decizionizmas yra blogas tik dėl to, kad dauguma žmonių daro neteisingus sprendimus! Erodas galėjo priimti teisingą sprendimą. Tačiau jis svyravo ir niekada nepriėmė tiesos, kurią jam pamokslavo Jonas Krikštytojas. Pats ryškiausias komponentas Jono pamokslavime buvo iššūkis priimti sprendimą. Jis pamokslavo apie atgailą ir reikalavo klausytojų priimti sprendimą. Jis taip galingai pamokslavo, kad žmonės šaukė: „Ką gi mums daryti?“ (Luko 3, 10). Kada pasirodė Kristus, Jis pamokslavo taip pat. Jis palikdavo žmonėms tik du pasirinkimus: arba Dangus, arba pragaras, - platus kelias į sunaikinimą arba siauras kelias į gyvenimą. Namas ant smėlio arba namas ant uolos. Dievas arba Mamona. Žmonės turėjo pasirinkti – arba stoti Kristaus pusėn, arba priešingon pusėn. Kristaus pamokslavimas reikalavo priimti sprendimą už Jį arba prieš Jį. Tokiu pačiu būdu Sekminių dieną pamokslavo ir Petras. Apaštalas reikalavo iš žmonių sprendimo. Žmonės po jo pamokslo klausė: „Ką mums daryti?“ (Apd 2, 37). Paskutiniame Apaštalų darbų knygos skyriuje Pauliaus pamokslas suskirstė žmones į dvi grupes. „Vieni jo žodžiais patikėjo, kiti ne“ (Apd 28, 24). Jie privalėjo priimti sprendimą! Krikščionybės istorija rodo, kad kiekvieno prabudimo metu dievoti vyrai pamokslavo būtent taip. Tie, kurie jų klausėsi, privalėjo priimti sprendimą!

Šiandien mes girdime kitokį pamokslavimą. Niekas nieko nebereikalauja. Kai kurie pamokslininkai maloniai kviečia žmones išgyti nuo kūno ligų. Kai kurie pamokslautojai pasakoja švelnias ir paguodžiančias istorijas. Dar kiti pateikia sausus kaip smėlis Biblijos ekspozicinius aiškinimus be Kraujo atpirkimo. Kur dingo ugnis? Kur dingo iššūkis? Nenuostabu, kodėl jauni žmonės būriais traukia iš mūsų bažnyčių! Dauguma šių dienų pamokslų nėra verti net drungnų seilių – cituoju viceprezidentą Johną Nancejų Garnerį (1933-1941).

Erodo ir Jono Krikštytojo istorija mums rodo tokio pamokslavimo reikšmingumą. Ji mums primena, kad Kristus reikalauja sprendimo. Tarp kitko, ar tu jau esi priėmęs sprendimą? Ar jis pakeitė tavo gyvenimą? Ar jis pakeitė tave?

Erodas „mielai jo klausydavosi“. Erodui patiko pamokslininkas. Jam net patiko jo klausytis. Tačiau tai nepadarė jam įtakos. Man niekuomet nepatinka klausyti žmonių, kurie man sako, koks geras buvo pamokslas. Aš visai tuo nesidžiaugiu. Aš džiaugiuosi tik tada, kada matau kažką nusprendžiant atgailauti dėl savo nuodėmių ir atsiduoti Jėzaus malonėn. Mane džiugina tik vienas dalykas – kada kas nors iš tiesų apsisprendžia pasitikėti Jėzumi ir iš tiesų atsiverčia, o jo gyvenimas pasikeičia. Tai yra testas mano pamokslavimui – ar jis buvo palaimintas Dievo. Ir visai nesvarbu, ar tau patiko pamokslas. Nesvarbu, net jei tave trikdė mano pamokslas, arba aš tau patinku kaip pamokslininkas, ir tu esi patenkintas mano pamokslavimu. Testas yra toks – ar pamokslas atvedė tave prie sprendimo, ar paskatino tave pasitikėti Kristumi visa savo širdimi ir visu gyvenimu? Vienas žmogus paklausė: „Ko dar jiems reikia?“ Kristus nori viso tavo gyvenimo, viso!

Labai liūdna dėl tokių žmonių kaip Erodas. Jis beveik apsisprendė. Jis buvo beveik įtikintas pasitikėti Kristumi ir būtų tapęs tikru krikščioniu. Kaip yra liūdna dėl tokių žmonių kaip Erodas. Ateini į bažnyčią, girdi pamokslus, jie veikia tave emociškai, jauti, kad tau reikia pasitikėti Jėzumi. Sakai, kad nori pasitikėti Juo, tačiau taip iki galo ir nepasitiki. Vietoje to, kad pasitikėtum Jėzumi, tu lauki jausmo, kuris įrodytų tau, jog esi Juo pasitikėjęs. To niekada nebus! Niekada! Kodėl ne? Kaip gali turėti „jausmą“, kad pasitikėjai Juo, jei dar nepasitikėjai? Tai nelogiška! Vienintelis būdas pasitikėti Jėzumi yra pasitikėti Juo, neatsižvelgiant į jausmus. Liko vienas žingsnis iki pasitikėjimo Jėzumi. Tačiau to žingsnio taip ir nežengi. Koks keistas tu žmogus. Ateini kiekvieną sekmadienį, tačiau atsisakai pasitikėti Gelbėtoju. Tu net ateini pasikalbėti po pamaldų, tačiau net neketini pasitikėti Juo. Aš tavęs klausiu: „Ar esi Juo pasitikėjęs?“ Tu atsakai: „Ne“. Tavo neigiamas atsakymas yra pakankamai stiprus, tarsi būtum pakankamai įsitikinęs, kad nesi pasitikėjęs Juo. Kodėl esi toks tikras? Taip ir yra, nes tu ieškai kažkokio jausmo ar dar kažko! Tai turi būti priežastis! Leisk man būti brutaliai atviru su tavimi. Tas „jausmas“, kurio tu nori, yra demonas! Velnias tabaluoja šį demoną tavo galvoje. „Man reikia šio jausmo! Aš taip jo noriu! Aš niekuomet nebūsiu laimingas be to demoniško jausmo!“ Kada velnias tave apkerės ir pateksi į jo nelaisvę, jis tau suteiks tą jausmą! Tu būsi taip susižavėjęs ir laimingas dėl to jausmo, bet niekuomet nebūsi išgelbėtas! Tas „jausmo“ demonas bus tavo meilužis ir stabas. Kada taip atsitiks, būsi po tokiu stipriu hipnotiniu burtu, kad niekuomet nebegalėsi pasitikėti tikruoju Jėzumi, kuris mirė dėl tavęs ant kryžiaus, kad tave išgelbėtų. Šis „jausmo“ demonas nutemps tave surakintą ir įkalintą žemyn į pragarą. Aš beveik girdžiu kaip „jausmo“ demonas juokiasi iš tavęs! „Pričiupau tave! Pričiupau tave! Dabar tu esi mano vergas pragare amžiams!“ Nesišypsokite. Milijonai žmonių mano, kad jie turi Šventąją Dvasią, tačiau iš tiesų jie turi demoną savyje. Jie nėra pripildyti Dvasios, jie yra užvaldyti demono! Aš perspėju kiekvieną, kuris vaikosi jausmo, kuris įrodytų, jog esate išgelbėti, aš jus perspėju! Tu žaidi su okultizmu! Tu žaidi su ugnimi! Atsikratyk „jausmo“ demono ir atsiduok Jėzui, Dievo Sūnui, tam, kuris kraujavo ir mirė ant kryžiaus už tave!

Yra tokių pamokslininkų, kurie paverčia žmones vergais. Pažinojau pamokslininkų, kurie pritraukia žmones, žada jiems išgelbėjimą, tačiau jų veikla yra labiau demoniška. Jie pririša savo sekėjus prie savęs, o ne prie Kristaus. Jokiais būdais nepriskiriu Jono Krikštytojo šiai kategorijai.

Erodas įkalino Joną, nes jo žmona Erodiada nekentė Jono už tai, kad jis pavadino ją svetimautoja. Biblija sako: „Erodas bijojo Jono, nes žinojo, kad jis buvo teisus ir šventas žmogus“. Erodas Joną laikė šventu žmogumi. Taigi Erodas lankydavo Joną kalėjime. Tekstas sako, kad jis „stebėjo jį“. Tai reiškia, kad Erodas laikė jį saugiai. Jis žinojo, kad Jonas yra ypatingas. Karalius mielai klausydavosi Jono. Erodas buvo kaip ir daugelis žmonių, kurie garbina šventuosius. Jie žino, kad šventieji buvo dievoti žmonės kaip šv. Augustinas. Jie gali skaityti ir apmąstyti jų žodžius, tačiau jie niekada nepasitikės Kristumi, nors vyrai kaip Augustinas ragina juos tai padaryti. Aš manau, jog Erodas į Joną žiūrėjo taip, kaip katalikai žiūri į šventuosius. „Jis mielai jo klausydavosi“. Tačiau tai jam nepadėjo!

Erodas nusileisdavo į kalėjimą aplankyti Jono. Karalius žinojo, jog tai nepatinka jo žmonai. Tačiau jis vis vien lankydavo kalinį. Erodą kažkas traukė prie Jono. Karalius jautė, kaip kažkas, kam negali atsispirti, traukė jį. Kada tik jis aplankydavo Joną, „mielai jo klausydavosi“. Šventoji Dvasia traukė jį pasiklausyti pranašo. Daug žmonių ateina į bažnyčią dėl tos pačios priežasties. Jiems patinka būti bažnyčioje, net jei ir pamokslas juos smerkia. Tačiau jie nepasiduoda Kristui. Erodas buvo prie atsivertimo taško. Tačiau jis taip ir neatsivertė. Kodėl Erodas nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą? Kaip mums suprasti Erodą?

Jonui pamokslaujant Erodas jautė Dievo artumą ir jėgą. Jis žinojo, kad Jonas buvo teisus. Tačiau Kristui jis nepasidavė. Jis suprato, ką Jonas jam pamokslavo, tačiau Kristumi jis nepasitikėjo. Jis vis mokėsi ir mokėsi, tačiau taip ir neapsisprendė pasitikėti Jėzumi. Jis nenorėjo, kad jo gyvenimas pasikeistų. Jam būtų reikėję atsiskirti nuo tos piktos moters Erodiados. Erodui būtų reikėję daug ką pakeisti gyvenime.

Daug Azijos jaunų žmonių yra panašūs į Erodą. Jų tėvai leidžia jiems ateiti į bažnyčią, tačiau jie nesutinka su tuo, ką mes pamokslaujame. Jie mano, kad mes esame per daug griežti. Jų vaikai ateina į bažnyčią, tačiau jie yra varžomi. Ar tai yra tiesa apie tave? Ar tavo tėvai mano, kad mes esame per daug griežti? Jie leidžia tau ateiti, tačiau jie kritikuoja mus, kai kalbasi su jumis. Jie sako jums neleisti per daug laiko bažnyčioje. Jie sako: „Ar tau tikrai reikia taip dažnai ten būti?“

Taigi jūs esate draskomi tarp jūsų tėvų ir šios bažnyčios. Jūs žinote, kad mes esame teisūs, tačiau jūs norite patikti ir savo tėvams. Jūs bijote stoti į mūsų pusę ir pasipriešinti savo netikintiems tėvams. Jie užmiršo, ką pasakė Jėzus: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs“ (Mato 10, 37). Erodas norėjo būti krikščioniu, tačiau jis norėjo įtikti ir Erodiadai. Biblija sako: „Svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus“ (Jokūbo 1, 8). Dr. Charles C. Ryrie pasakė: „svyruojantis žmogus yra neištikimas“ (Ryrie Study Bible). Ar tai netiesa apie Erodą? Jis norėjo būti krikščioniu, tačiau norėjo patikti ir Erodiadai. Jis buvo svyruojantis. Todėl jis ir negalėjo tapti tikru krikščioniu.

Pas mus buvo atėjusi tokia rytietė mergina. Ji norėjo įtikti savo netikintiems tėvams. Tačiau norėjo būti krikščione. Ji buvo draskoma prieštaravimų, kol galiausiai pamatė, kad jai reikia visiškai atsiduoti Jėzui. Ji nusprendė nepaklusti tėvams ir visiškai atsidavė Jėzui. Taip padariusi, ji visiškai atsivertė. Ji nusprendė Jėzų padaryti savo gyvenimo Viešpačiu. Visas sumišimas dingo, ir ji tapo miela krikščione. Tačiau Erodas neapsisprendė tarp Jono Krikštytojo ir Erodiados. Todėl jis niekada netapo tikru krikščioniu. Jis mirė ir nuėjo į pragarą. Biblija sako: „Šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti“ (Jozuės 24, 15). Jūs turite pasirinkti tarp netikinčių tėvų ir Kristaus. Jūs turite pasirinkti, ar prarasti draugus, ar Kristų. Nėra kito išgelbėjimo kelio ir aiškesnio Kristaus paliudijimo. Nesvyruokite kaip Erodas. Pasirinkite Kristų ir bažnyčią. Padarykite aiškų sprendimą. „Šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti“ (Jozuės 24, 15). „Svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus“ (Jokūbo 1, 8). Jėzus pasakė: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs“ (Mato 10, 37).

Erodas klausėsi Jono pamokslų ir „kada jį išgirdo, padarė daug dalykų“. Taip, jis padarė daug dalykų. Taip daug, išskyrus vieną svarbiausią. Be jokios abejonės, jis paliko kai kurias savo nuodėmes. Taip, „jis padarė daug dalykų“, tačiau jis nepadarė to vieno apie kurį kalbėjo Jonas. Jis niekada nepasitikėjo Kristumi!

Ar tai nėra priežastis, dėl ko tu esi beveik krikščionis? Beveik, tačiau vis tiek prarastas! „Daug dalykų“ nepakanka. Viena jauna moteris pasakė: „Ko dar jie nori?“ Ji turėjo pasakyti: „Ko dar Dievas nori?“ Dr. Martynas Lloydas-Jonesas pamokslavo šį pamokslą, aš jį adaptavau. Dr. Martynas Lloydas-Jonesas pasakė: „Kas yra tai, kas tave laiko? Ištirk save. Būk išmintingas ir paleisk tai! „Daug dalykų“ nepakanka. Dievas nori visiško tavo atsidavimo, o ne tik kai kurių nuodėmių atsisakymo, Jis nori viso tavęs. Atiduok visą savo gyvenimą Kristui!“ (Dr. Martynas Lloydas-Jonesas M.D., “Missing the Mark”).

Yra dar vienas dalykas, apie kurį noriu pakalbėti. Morkaus 6, 24-ojoje eilutėje Erodiada pasakė savo dukrai karaliaus paprašyti Jono Krikštytojo galvos. Erodas labai apgailestavo, „tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti“ (Morkaus 6, 26). Štai kur problema – rūpestis dėl savo reputacijos ir kitų žmonių geros nuomonės apie jį. Savo širdyje jis žinojo, kad tie žmonės buvo neteisūs. Jis gėrėjosi Jonu ir žinojo, kad jis buvo teisus. Tačiau jis pasidavė nusidėjėliams ir atmetė Jono pamokslavimą. Jis atmetė amžiną išgelbėjimą ir nuėjo į pragarą tik dėl to, kad jis bijojo, ką žmonės apie jį pagalvos. Kokia tai beprotybė! Nors ir visas pasaulis iš tavęs juoktųsi ir tyčiotųsi, nors ir visa tavo šeima sakytų, kad tu tapai religiniu fanatiku, nors ir visi vadintų tave kvailiu – koks skirtumas, tu juk esi Dievo priimtas! Jis, tik Jis yra Teisėjas!

Daryk tai, ką Dievas tau sako. Pasitikėk Jo Sūnumi Jėzumi. Parodyk savo šeimai, draugams ir visam pasauliu, kad tu nusigręžei nuo šio pikto pasaulio ir visiškai atidavei savo gyvenimą Jėzui Kristui!

Kada suprasi, kad Kristus yra teisus, tu niekada neturėsi ramybės, kol neatsiduosi Jam visiškai. Vargšas Erodas! Koks siaubingas buvo jo gyvenimas po to, kai jis nukirsdino Jonui galvą! Jonas jam vaidenosi ir kankino jį. Kada Erodas išgirdo apie Jėzų, jis galvojo, kad Jonas prisikėlė iš mirusių. Jonas persekiojo ir kankino jį sapnuose! Jis sapnuodavo kaip lėkštė su Jono galva yra nešama jam. Nors ir atmeti tiesą, ji vis vien tave persekioja. Ji persekios tave ir kankins amžinai. Tiesa neduos tau ramybės. Erodui sapnuodavosi baisūs košmarai apie Joną – „Jonai, kodėl aš tavęs nepaklausiau? Jonai, kodėl aš atstūmiau savo sielą? Jonai, kodėl aš taip bijojau, ką kiti pagalvos apie mane? Jonai, koks aš buvau kvailys“.

Įsivaizduok, koks buvo Erodo gyvenimas po to, kai jis nukirsdino Joną. Toks bus tavo gyvenimas ir dar baisesnis, jei tu neapsispręsi palikti šio pasaulio, nepasitikėsi Jėzumi Kristumi ir neatiduosi Jam savęs. Nebijau būti apkaltintas, jog tave gąsdinu. Aš iš tiesų bandau tave išgąsdinti. Jei nuostabi Jėzaus Kristaus meilė neatkreipia tavo dėmesio, aš padarysiu viską, kad išgąsdinčiau tave amžinybės siaubu be Kristaus. Amžina kaltė, amžinas siaubas ir neapsakomas skausmas. Štai kas laukia visų, kurie nepalieka visko ir nepasitiki Kristumi visa širdimi. Te Kristus tave išgelbsti nuo nuodėmės. Jis laukia tavęs. Ateik tikėjimu pas Kristų, pasitikėk Juo, ir tu būsi išgelbėtas. Kito kelio nėra. Amen. Johnai Caganai, prašau, ateik ir pasimelsk, kad kas nors atiduotų save Jėzui.


KADA RAŠYSI DR. HYMERSUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Jei šie pamokslai palaimino tave, parašyk dr. Hymersui el. laišką ir pasakyk jam tai, tačiau visuomet nurodyk, iš kurios šalies rašai. Dr. Hymerso el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymersui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite dr. Hymerso paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę pieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Almost Persuaded” (Philip P. Bliss, 1838-1876).