Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 40 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




GERAS ŽMOGUS PRAŽUVO, O BLOGAS BUVO IŠGLBĖTAS!

A GOOD MAN LOST AND A BAD MAN SAVED!
(Lithuanian)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2017 m. kovo 5 d. sekmadienio vakarinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, March 5, 2017

„Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas. Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“ (Luko 18, 9-14)


Tai yra palyginimas. Jėzus papasakojo šią istoriją, kad paaiškintų didžią tiesą. Jėzus pasakė šį palyginimą tiems, kurie pasitikėjo savimi, kurie pasitikėjo savo gerumu, kurie iš viršaus žvelgė į visus kitus.

Dr. R. A. Torreyjas buvo didis evangelistas. Jis dažnai pamokslaudavo iš šių eilučių. Jo pamokslas buvo pavadintas „Geras žmogus pražuvo, o blogas žmogus buvo išgelbėtas“. Dr. Torreyjas pasakė: „Galite pagalvoti, kad aš kažką supainiojau. Juk turėtų būti: „Geras žmogus buvo išgelbėtas, o blogas žmogus pražuvo“. Tačiau jūs klystate. Pavadinimas yra teisingas: „Geras žmogus pražuvo, o blogas žmogus buvo išgelbėtas“. Kristus pateikia mums šitą istoriją. Kristus kalbėjo apie gerą ir blogą žmogų. Kristus pasakė, kad geras žmogus pražuvo, o blogas žmogus buvo išgelbėtas“.

Fariziejai buvo tie geri žmonės. Jie buvo religingi. Jie gyveno pavyzdingus gyvenimus. Muitininkai buvo mokesčių rinkėjai. Jie stengėsi surinkti kuo daugiau pinigų. Jie buvo tarsi reketininkai. Jie vertė žmones mokėti didelius pinigus. Dalį pinigų jie atiduodavo Romai. Visus kitus jie pasilikdavo sau. Žydai jų nekentė. Jie buvo laikomi išdavikais ir labai blogais žmonėmis. Muitininkai buvo laikomi pačiais didžiausiais nusidėjėliais. Jie buvo laikomi plėšikais ir vagimis. Šiame palyginime Jėzus padalino visą žmoniją. Jis padalino visus į dvi žmonių grupes – saviteisius žmones, kurie buvo pražuvę, ir tuos, kurie žinojo, kad yra nusidėjėliai, ir buvo išgelbėti. Prarasti ir išgelbėti. Prakeiktieji ir išrinktieji. Pelai ir grūdai. Tie, kurie yra plačiame kelyje į pragarą ir tie, kurie yra siaurame išgelbėjimo kelyje. Jėzus padalino žmoniją, ir visi, esantys čia šį vakarą, priklausote vienai iš šių grupių. Kokiai grupei žmonių priklausote jūs? Jėzus pasakė: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas“. Geras žmogus ir blogas žmogus. Kuris iš jų esi tu?

I. Pirma, „geras“ žmogus buvo pražuvęs.

„Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju”. Luko 18, 11-12)

Pasaulio akimis jis tikrai buvo „geras“ žmogus. Jis buvo moralus žmogus. Jis gyveno tvarkingą gyvenimą. Jis buvo religingas. Jis buvo dosnus. Jis buvo gerbiamas. Prieš savo išgelbėjimą aš buvau labai panašus į jį. Aš apsirengdavau kostiumą ir eidavau per savo dėdės svetainę. Visi svetainėje buvo girti. Jie gulėjo kas ant sofos, kas ant grindų. Man buvo apie 18 metų. Ir aš pagalvojau: „Nenoriu būti toks, kaip jie“. Aš buvau geras berniukas. Aš nevartojau narkotikų ir alkoholio. Aš net jau buvau metęs rūkyti. Aš buvau geras berniukas. Aš jau buvau pasišventęs pamokslauti kaip baptistų tarnautojas. Aš buvau labai geras. Tačiau buvau pražuvęs. Aš didžiavausi, kad nebuvau padaręs blogų dalykų kaip kiti vaikai. Aš didžiavausi savimi. Maniau, kad viskas su manimi yra gerai. Aš paklausiau savęs: „Ko dar Dievas nori iš manęs?“ Nuėjau į bažnyčią. Visada dalyvavau ir rytinėse, ir vakarinėse sekmadienio pamaldose. Kiekvieną sekmadienio popietę klausiausi Billy‘io Grehemo pamokslų per radiją. Kiekvieną sekmadienį vakare giedodavau jaunimo chore. Buvau atidavęs savo gyvenimą Dievui, kad tapčiau pamokslininku. Tačiau giliai širdyje aš neturėjau ramybės. Biblija sako: „Nėra ramybės nedorėliui“, – sako mano Dievas“. Ko dar Dievas nori iš manęs? Aš buvau kaip fariziejus!

Pasitikintis savimi. Niekinantis kitus. Nepripažįstantis, kad pats yra nusidėjėlis. Nepripažįstantis savo nuodėmingos širdies. Besimeldžiantis „sau“, o ne Dievui. Aukštinantis save dėl savo teisumo. Tu esi būtent toks! Manai, kad esi pakankamai geras toks, koks esi? Tu apgaudinėji save. Tu paklausei šėtono. Tu buvai jo apgautas. Tu esi sąžiningas ir moralus išorėje, tačiau tavo širdis yra pilna nuodėmės. Biblija sako, kad tavo širdis yra „labai klastinga ir be galo nedora“. Tau nepatinka, kuomet apie tai pamokslauju. Tau sunku tai girdėti ir tu jauti savyje kylantį pyktį. Tu nenori tirti savo širdies. Tu nori pasislėpti nuo Dievo kaip Adomas. Tu esi prakeiktas Dievo kaip ir Adomas! Tu esi pražuvęs. Pražuvęs religijoje ir moralėje. Pražuvęs saviapgaulėje. Pražuvęs klaidingoje viltyje. Jei mirtum toks, koks esi, būtum pražuvęs amžiams.

Amžinybė, amžinybė,
Prarastas amžinai.
Amžinybė, amžinybė,
Prarastas amžinai!
   (“Eternity” Elisha A. Hoffman, 1839-1929).

Aš klausiau savęs: „Ko dar Dievas nori iš manęs?“ Visa, ką darydavau, atrodė yra nepakankama! Jaučiausi sunkiai kiekvieną dieną ir kiekvieną vakarą – kaip ir tu! Taip tu niekada nebūsi laimingas! Taip nepatirsi ramybės! „Nėra ramybės nedorėliui“, – sako mano Dievas“ (Izaijo 57, 21). Tu esi kaip tas jaunas turtingas valdytojas. Tu laikaisi Dievo įstatymo išoriškai, tačiau niekada nesi susimąstęs apie savo vidinį širdies nuodėmingumą. Tu nesi supratęs dvasinės Dievo įstatymo prasmės. Dievo įstatymo, kuris pasmerkia mažiausią širdies pageidimą! Esi geras asmuo tik savo prote. Tačiau esi niekam tikęs nusidėjėlis Dievo akyse! Jei mirsi toks, koks esi, eisi tiesiai į amžinojo pragaro liepsnas!

Amžinybė, amžinybė,
Prarastas amžinai!

Noriu tau parodyti dar vieną dalyką apie šį žmogų. Jo malda parodo, koks apgavikas jis buvo, - jis buvo visiškas apsimetėlis. Jis visiškai nepažino Dievo. Jo „malda“ buvo dirbtinė ir netikra. Žmogaus maldos dažniausiai parodo, kad jis niekada nebuvo atsivertęs. Jų maldos yra dirbtinės. Jos yra mechaniškos. Jos skamba kaip pretenzijos. Jos iš viso nėra maldos! Jos yra tik tušti žodžiai, kuriuos tu sakai, kad padaryti įspūdį kitiems arba apgauti save. Šis žmogus iš tiesų iš viso nesimeldė! Jis aukštino save ir savo „gerumą“ – „Dieve, dėkoju Tau, kad nesu toks, kaip kiti“. Kokia beprotybė! Negi jis nesupranta, kad Dievas žino, kokie tai neteisingi žodžiai? Klaidingi žodžiai! Ar jis iš viso tiki Dievui? Tikrai netiesiogine prasme. Dievas jam yra tik abstrakti idėja, o ne asmeninis ir tikras Dievas – tikrai ne gyvas Dievas! Iš kur tai žinau? Nes jis „stovėdamas taip sau vienas meldėsi“ (Luko 18, 11). NIV (Naujasis tarptautinis vertimas) net išvertė taip: „Jis meldės sau“. Iš tiesų šis žmogus nesimeldė Dievui. Jis tik gyrėsi savo gerumu. Jis meldėsi sau, o ne Dievui! Jei ir meldiesi, ar tavo maldos nėra panašios? Ar nejauti kartais, kad meldiesi tik tam, kad išgirstum save? Ar ne todėl bijai melstis garsiai per maldos susitikimus? Ar ne todėl, kad žinai, jog kiti išgirs, kad tavo maldos yra netikros? Tu meldiesi tik tam, kad pasirodytum. Ar tai neparodo, kad esi pražuvęs ir negali iš tiesų melstis Dievui? 14-oje eilutėje Jėzus aiškiai pasako, kad šis taip vadinamas „geras“ žmogus nebuvo „išteisintas“. Jis nebuvo išgelbėtas žmogus! Jis buvo prarastas žmogus. Jis buvo religingas, tačiau prarastas. Jis buvo pakeliui į pragarą nesibaigiančioje amžinybėje!

Amžinybė, amžinybė,
Prarastas amžinai!

Tas žmogus buvo hipokritas, kuris viena sako, o kita daro, ir toks esi tu! Jis apsimetė, kad meldžiasi Dievui, kaip tai darai ir tu! Vieną dieną tavo paties „gerumas“ tau nepadės. Tau nutiks kažkas baisaus, kaip ir kiekvienam. Tą siaubingą ir širdį veriančią dieną tavo apsimetėliškumas tau nepadės. Biblija sako: „nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba“ (Izaijo 33,14). Tu mirsi ir stosi prieš Dievą, ir Dievas pasakys: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai“ (Mato 7, 23). Tavo neteisinga religija tada tau nepadės. Dievas įmes visus apsimetėlius kaip tu į pragaro ugnį. Jis buvo geras žmogus pasaulio akyse. Tačiau jis buvo prarastas žmogus Dievo akyse! Tu gali būti geras pasaulio akyse, tačiau esi pražuvęs Dievo akyse.

II. Antra, blogas žmogus buvo išgelbėtas.

„O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’“ (Luko 18, 13).

Jis nebuvo geras žmogus. Jis nebuvo moralus žmogus. Jis nematė, koks jis buvo nuodėmingas. Šventoji Dvasia parodė jam, kad jis yra pražuvęs nusidėjėlis. Jis pajuto, kad nusipelno tik Dievo bausmės. Jis pasijuto kaip psalmininkas, kuris pasakė: „Mano nuodėmė visuomet yra prieš mane“ (Psalmė 51, 3). Dr. Johanas Gillas pasakė: „Jis negalėjo pažvelgti į viršų; jį buvo apėmusi didžiulė gėda; gailestis privertė jį pulti ant kelių; Dievo rūstybės baimė ir apmaudas buvo jį užvaldęs; jis save pamatė kaip nevertą Dievo malonės. Jis mušėsi į krutinę (...) jis tai darė norėdamas pažadinti ir sujudinti savo sielą šauktis Dievo (...) jis sušuko: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ Tokia buvo jo malda. Trumpa, tačiau labai pilna (...). Joje jis išpažino, kad yra nusidėjėlis, nusidėjėlis Adome, nusidėjėlis, kuris paveldėjo Adomo nuodėmingą prigimtį, buvo pradėtas ir gimęs nuodėmėje. Jis pripažino, kad yra nusidėjėlis ir darbais, padaręs daug nusižengimų; kaltas ir purvinas nusidėjėlis – vertas Dievo rūstybės ir žemiausios vietos pragare. Dievui jis jautėsi nusidėjęs“ (Luko 18, 13 komentaras).

Įtikinimas nuodėmėje dar nėra išgelbėjimas. Esu matęs ašarojančius žmones, kada jie buvo įtikinti dėl nuodėmės. Tačiau jie taip ir nebuvo išgelbėti net po to, kai ilgai raudojo ir gailėjosi dėl savo nuodėmių. Esu matęs daug žmonių, einančių per nuodėmės įtikinimą ir gailestį. Tačiau jie taip ir nebuvo išgelbėti. Teko girdėti žmones sakant: „pasijutau nuodėmingas ir klystantis“. Tai jie sakydavo su ašaromis akyse, tačiau taip ir nebuvo išgelbėti! Kaip tai gali būti? Pabandysiu paaiškinti paprasčiau. Įtikinimas nuodėmėje nėra atsivertimas nuo nuodėmės. Tu gali būti įtikintas dėl nuodėmės, tačiau dar nebūti išgelbėtas Jėzaus. Esu matęs daugybę žmonių, pratrūkusių ašaromis vėl ir vėl, tačiau jie niekaip nepasitiki Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Dr. Matynas Lloydas – Jonesas tai suprato. Jis pasakė: „Tapimas krikščioniu yra krizė, kritinis įvykis, didis perversmas, kurį Naujasis Testamentas apibūdina tokiais posakiais kaip „naujas gimimas“, „naujas kūrinys“... Tai dar ne viskas – tai apibūdinama kaip antgamtinis veiksmas, atliekamas paties Dievo. Tai būtų galima palyginti su negyvo žmogaus prikėlimu iš mirusiųjų...“ Tai kritinis laikotarpis, kurio metu Dievas taip veikia, kada jūs pradedate neapkęsti savo nuodėmingos širdies. Tai krizė, kurią jumyse sukelia pats Dievas. Tai ateina tik tada, kada įtikinimas dėl nuodėmės priverčia jus ilgėtis palengvėjimo. Johanas Bunyanas tokioje įtikinimo nuodėmėje būsenoje buvo septynerius metus. Tai buvo septyneri metai pragaro žemėje. Aš žinau ir esu tai patyręs – įtikinimas dėl nuodėmės nėra atsivertimas nuo nuodėmės.

Kada šių dienų evangelistai mato apsiašarojusius asmenis, jie mano, kad jie buvo išgelbėti! Tačiau jie dar nepatyrė agonijos gylio. Kada matai ašaras jų akyse ir iškart pasakai jiems pasitikėti Kristumi, dažniausiai taip nenutinka. Jie dar visiškai ir pakankamai nepalūžo, kad ilgėtųsi Jėzaus išgelbėjimo. Štai kodėl jie dažniausiai sako: „Ir tada aš pasitikėjau Jėzumi“. Jie rašo visą puslapį apie save, tačiau labai mažai gali pasakyti apie Viešpatį Jėzų Kristų. Kada mes juos apklausiame po kelių savaičių, jie sako: „Aš tikiu, kad Jėzus mirė už mane“. „Kad“ išduoda, jog jie pasitikėjo tik doktrina, o ne pačiu Jėzumi. Pražuvęs nusidėjėlis niekuomet nepasitikės pačiu Jėzumi. To jis nepadarys, kol nebus labai nusivylęs. Iki tol, kol tu nepamatysi, kad nėra kito kelio pabėgti nuo skausmo ir slegiančio įtikinimo. Kartais tai nutinka labai greitai. Tačiau dažniausiai reikia pereiti per kelis netikrus atsivertimus. Tik tuomet galėsi pasakyti kartu su apaštalu: „Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!“ (Romiečiams 7, 24). Tik tuomet tu šauksiesi Dievo malonės kaip ir tas muitininkas! Tik tuomet Dievas atsakys tau ir patrauks prie Jėzaus!

Šių dienų evangelistai nori viską padaryti greitai ir lengvai. Mes tai matėme prabudime praėjusiais metais. Daugelis iš jūsų atėjote pas mus ir sakėte: „Ir tuomet aš pasitikėjau Jėzumi, kad mane išgelbėtų“. Arba: „Tada aš patikėjau, kad Jėzus mane išgelbėjo“. Viešpats Jėzus Kristus buvo beveik visiškai pamirštas. Buvo pamirštas, nes jūs dar nebuvote įtikinti dėl nuodėmės. Įtikinti savo širdies tamsa. Įtikinti dėl jūsų nusistatymo prieš Dievą. Įtikinti dėl fakto, kad jūs negalite savęs pakeisti. Johanas Caganas pasakė: „Man reikėjo ateiti pas Jėzų, tačiau negalėjau“. Koks menkas aš žmogus, kas mane išgelbės? Mes sakome jums, kad jūs tik patikėjote, jog Jėzus gali jus išgelbėti. Jūs kažkiek nusimenate ir po to vėl grįžtate į dvasinio miego būseną. Ir dauguma iš jūsų taip niekuomet ir neatsiverčiate! Turite grįžti ir pradėti visą įtikinimo procesą nuo pradžių. Atsivertimas yra pats svarbiausias įvykis, koks tik gali kada nors nutikti jūsų gyvenime. Jūs negalite vienu sakiniu paaiškinti savo tikėjimo Jėzumi. Arba puse sakinio, kaip tai padarė viena mergaitė, kuri vėl grįžo prie dvasinio miego ir prarado net įtikinimą. Jei su ašaromis nesate įtikinti dėl nuodėmės, ko ateinate į priekį? Ar manote, kad mes galime kuo nors padėti? Ar galime kažką padaryti, kad pervestume jus per visą patirtį per kelias minutes? Nors jūs ir ateinate prie altoriaus tūkstantį kartų, mes niekuo negalime jums padėti. Nėra nieko, ko mes galime jus pamokyti. Negalime nieko pasakyti, kad jums padėtume! Tik Dievas gali jums padėti, tačiau Dievas niekada nepadeda hipokritams. Ar galima universitete apsiginti daktaro laipsnį be gilių studijų ir bemiegių naktų? Žinoma ne! Atsivertimas į Jėzų yra daug svarbesnis nei daktaro laipsnis. Tikras atsivertimas yra pati svarbiausia patirtis, kokią tik gali patirti savo gyvenime. Niekada nepatirsi atsivertimo, kol nepasijusi pražuvęs. Niekada nepatirsi atsivertimo, kol nepasijusi beviltiškai. Niekuomet neatsiversite, kol neapkęsite nuodėmės savo širdyje ir gyvenime. Kol tu nesušuksi: „Dieve, būk maloningas man nusidėjėliui“.

Atsistokime ir pagiedokime 10-ąjį himną jūsų giesmių lapuose. „Ateikite, nusidėjėliai“, parašytą Josepho Harto (1712-1768).

Raginu jus pasitikėti Jėzumi šį vakarą. Jeigu jaučiate, kad esate įtikinti dėl nuodėmės, jeigu jaučiatės beviltiškai, jeigu jaučiatės pražuvę, ateikite čia, prie sakyklos, ir mes su jumis pasikalbėsime apie Jėzų. Jėzus iš Dangaus atėjo į žemę. Jis buvo prikaltas prie kryžiaus ir mirė ten, jūsų vietoje, kad sumokėtų bausmę už tavo nuodėmę, kad išpirktų tave nuo teismo ir pragaro. Jėzus fiziniu būdu prisikėlė iš mirties ir sugrįžo į Dangų. Kada Juo pasitikėsi, Jis išgelbės tave nuo tavo nuodėmės.

Atsistokime ir giedokime: „Ateikite, nusidėjėliai“. Tai 10-asis himnas jūsų giesmių lapuose.

Ateikite, nusidėjėliai, vargšai ir apgailėtini, silpni ir sužeisti, sergantys ir negaluojantys;
   Jėzus pasiruošęs jus išgelbėti, pilnas pasigailėjimo, meilės ir jėgos:
Jis gali, Jis gali, Jis nori, nebėra abejonės;
   Jis gali, Jis gali, Jis nori, nebėra abejonės;

Ateikite jūs, pavargę ir apsunkę, sužaloti ir sulaužyti nuo kritimų;
   Jei lauksite, kol jums pagerės, jūs iš viso neateisite:
Ne teisiųjų, ne teisiųjų, bet nusidėjėlių Jėzus atėjo šaukti;
   Ne teisiųjų, ne teisiųjų, bet nusidėjėlių Jėzus atėjo šaukti;

Pamatykite Gelbėtoją, kuris dabar išaukštintas, prašykite Jo kraujo;
   Atsiduokite Jam visiškai, niekuo kitu nepasitikėkite;
Niekas, tik Jėzus, niekas, tik Jėzus gali padėti beviltiškiems nusidėjėliams;
Niekas, tik Jėzus, niekas, tik Jėzus gali padėti beviltiškiems nusidėjėliams.
(“Come, Ye Sinners” Joseph Hart, 1712-1768; pritariant pastoriui).

KADA RAŠYSI DR. HYMERSUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Jei šie pamokslai palaimino tave, parašyk dr. Hymersui el. laišką ir pasakyk jam tai, tačiau visuomet nurodyk, iš kurios šalies rašai. Dr. Hymerso el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymersui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite dr. Hymerso paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Come, Ye Sinners” (Joseph Hart, 1712-1768).


PAMOKSLO PLANAS

GERAS ŽMOGUS PRAŽUVO, O BLOGAS BUVO IŠGLBĖTAS!

A GOOD MAN LOST AND A BAD MAN SAVED!

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas. Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“. (Luko 18, 9-14)

I.    Pirma, „geras“ žmogus buvo pražuvęs. Luko 18, 11-12; Izaijo 57, 21; Jeremijo 17, 9; Izaijo 33, 14; Mato 7, 23.

II.  Antra, blogas žmogus buvo išgelbėtas. Luko 18, 13; Psalmė 51, 3; Romiečiams 7, 24.