Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 40 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




VYRO CHARAKTERIO TVIRTUMAS –

PADĖKA DR. HYMERSUI JO 75-ŲJŲ METINIŲ PROGA
THE STRENGTH OF A MAN’S CHARACTER –
A TRIBUTE TO DR. HYMERS ON HIS 75TH BIRTHDAY
(Lithuanian)

Dr. C. L. Cagan

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2016 m. balandžio 10 d. sekmadienio vakarinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, April 10, 2016

„Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.“ (Patarlių 24, 10)


Kaip reikėtų suprasti žmogaus vertę? Šis klausimas verčia galvoti apie pinigus. Tačiau Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos“ (Luko 12, 15). Tikrąją žmogaus vertę nurodo ne pinigai, ne titulai, ne prestižas ir ne patirti malonumai. Tai kas tada parodo tikrąją žmogaus vertę? Mūsų tekstas sako:

„Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.“ (Patarlių 24, 10)

Naudojamas žodis „nelaimės metu“ nurodo į „laiką, kai viskas, atrodo, yra prieš tave“. Žodis „palūžta“ reiškia „pasiduoti“. Mato Poolo komentaruose sakoma: „Tai yra ženklas, kad turi nedaug krikščioniškos jėgos ir drąsos, nes tai geriausiai pasirodo sunkumų metu.“ Geriausiai žmogų ištiriantis testas parodo, ką jis daro, kai atrodo, jog viskas eina prieš jį! Ženevos Biblijoje, išverstoje 1599 metais, ši eilutė verčiama taip: „Žmogus savo tvirtumo neišsitiria tol, kol nepatenka į bėdą“ (pastaba prie Patarlių 24, 10).

Tai yra tikrasis žmogaus testas – ne kada viskas yra šviesu, bet kada viskas yra tamsu. Pagal šį testą mūsų pastorius dr. Hymersas yra nepaprastai didis krikščionis! Jo gyvenimas buvo pilnas sunkumų. Nors jis jautėsi silpnas, bet jis niekada nepasidavė. Dr. Bobas Jonesas, Sr. (1883-1968) pasakė: „Koks tvirtas yra tavo charakteris parodo tai, kas tave sustabdo“. Pasakykime tai atvirkščiai. „Koks tvirtas yra tavo charakteris parodo tai, kas tavęs nesustabdo“. „Jei niekas tavęs nesustabdo, esi labai stipraus charakterio“. Būtent toks ir yra mūsų pastorius.

Šiandien mes švenčiame jo 75-ąjį gimtadienį. Didžioji dalis jo gyvenimo buvo pilna sunkumų. Atrodo, jog viskas buvo prieš jį. Žmonės buvo prieš jį. Tačiau jis nuolat ėjo pirmyn. Jis nėjo savo paties jėga. Jo gyvenimo eilutė yra iš Biblijos, Filipiečiams 4, 13: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.“ Šį vakarą mes pagerbiame mūsų pastorių ir mes dėkojame Kristui!

Aš noriu papasakoti apie dr. Hymerso gyvenimą per prizmę to, ką jam teko patirti. Jo gyvenimas yra pasakojimas apie tvirtybę, ištvermę ir pergalę per Kristų! Jo patirtų sunkumų mastas rodo jo stiprybės dydį.

Mūsų pastoriaus net ankstyvieji gyvenimo metai buvo pilni sunkumų. Jis neužaugo krikščioniškuose namuose. Jis kilo iš nepilnos šeimos. Jo tėvas paliko šeimą, kai jam buvo dveji metai. Jo mama Cecelia jį mylėjo ir juo rūpinosi, kol jam suėjo dvylika metų. Po to jis kraustėsi iš vietos į vietą pas giminaičius. Jis lankė net 22 mokyklas, kol užbaigė vidurinę. Mokykloje jis visada buvo „naujokas“ ir pašalietis.

Bet Dievas jam vis tiek buvo geras. Biblija sako: „Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!“ (Psalmių 145, 9). Dievas rūpinasi savo vaikais ir prieš jų išgelbėjimą. Dr. Hymerso kalbos ir dramos mokytojas Ray‘us Phillipsas atpažino jo talentą vaidinti ir kalbėti. Jis susidomėjo mūsų pastoriumi ir geraširdiškai juo rūpinosi. R. Phillipsas buvo jam malonus ir geras. Aš džiaugiuosi, kad dr. Hymersas vėliau pamatė, kad teatras yra tuštybė, ir tapo Evangelijos pamokslautoju!

Dr. Hymersas neužaugo bažnytinėje aplinkoje. Jis neturėjo normalios tėvų šeimos. Jei jis būtų turėjęs normalią šeimą, jis būtų buvęs ekstravertas – keliaujantis ir bendraujantis. Tačiau visas šitas kraustymasis ir psichologinės problemos pavertė jį intravertu – asmeniu, kuris į viską žiūri iš vidaus. Jis labai rimtai vertino save ir galvojo apie Dievą. Jums sunku įsivaizduoti dr. Hymersą intravertu, nes jis puikiai pamokslauja ir taip dažnai kalbasi su žmonėmis. Tačiau viduje jis yra jautrus žmogus ir gerai supranta savo silpnumą. Jis pasitiki ne savimi, bet Dievu.

Į sunkumų kupiną gyvenimą Dievas atsiuntė savo meilę, kurią aš vadinu „malonės langais“. Pastoriaus du kaimynai buvo dr. ir p. McGown. Jie buvo jam tuo malonės langu. Jie jam buvo malonūs. Jie pasikviesdavo jį vakarienei. Jie nusivedė jį į savo bažnyčią, kur jis tapo baptistu. Dievas mūsų pastoriui, kuris tuo metu buvo vienišas jaunuolis, rodė savo meilę.

Būdamas paauglys dr. Hymersas nusprendė nebūti toks, kaip jo giminaičiai. Jis matė juos vartojančius alkoholį ir besikeikiančius. Jis tvirtai nusprendė lankyti bažnyčią ir gyventi kaip krikščionis. Jis dar nebuvo atsivertęs. Jis buvo kaip Abraomas, kai Dievas jam pasakė: „Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pradžios 12, 1).

„Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs.“ (Žydams 11, 8)

Abraomas iki galo nežinojo, ką Dievas turėjo omenyje. Jis dar nebuvo atsivertęs. Tačiau jis „pakluso ir išėjo“. Taip padarė ir dr. Hymersas. Jis dar nebuvo atsivertęs, tačiau jis jau buvo pakeitęs savo gyvenimą. Teologai tai vadina „tikėjimu prieš tikėjimą“ –paklusnumu Dievui prieš atsivertimą.

Mūsų pastoriaus niekas neragino ir negyrė už tai, kad lanko bažnyčią. Jo giminaičiai šaipėsi iš jo sakydami: „Robertas yra religingas“. Nepaisant patyčių, mūsų pastorius klausėsi Dievo pašaukimo. Mūsų tekstas sako: „Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas“. Ačiū Dievui, jis nepasidavė. Jis išliko stiprus, nes Dievas jam suteikė stiprybės!

Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia“ (Jono 6, 44). Ką tai reiškia? Mes paprastai galvojame, kad Dievas kviečia žmogų tuo momentu, kai jis pasitiki Kristumi arba prieš pat jo atsivertimą. Tačiau Dievo kvietimas gali prasidėti kur kas ankščiau. Kada Dievas panaudojo ponus McGownus atvesti dr. Hymersą į baptistų bažnyčią, tai buvo kvietimo dalis.

Kada dr. Hymersui buvo septyniolika, jis išgirdo savo pastorių dr. Maples‘ą sakant: „Čia yra jaunuolis, kuriam reikia pasišvęsti tarnavimui“. Dr. Hymersas žavėjosi savo pastoriumi ir norėjo būti kaip jis. Kaip jam gimė tokia mintis? Tai buvo nuo Dievo. Dr. Hymersas pašventė savo gyvenimą tarnavimui. Kas jį paragino tai padaryti? Tai buvo Dievo kvietimas. Nors jam ir nepavyko pirmuosius kelis kartus, jis vis tiek pamokslavo. Vėliau jis norėjo būti misionieriumi Kinijoje. Taigi jis nuvyko į Pirmą kinų baptistų bažnyčią. Tai taip pat buvo Dievo kvietimas.

1961 metų rudenį mūsų pastorius lankė Biolos koledžą. Dr. Charlesas J. Woodbridgesas pamokslavo visą savaitę jo bažnyčioje. Dr. Woodbridgesas buvo gimęs Kinijoje. Jis buvo palikęs Fullerio seminariją dėl ten besiįgalinčio liberalizmo. Dėl tų dviejų priežasčių dr. Hymersas buvo susižavėjęs pamokslautoju ir klausėsi jo labai atidžiai. Kas tai paruošė? Tai buvo Dievas! Tose pamaldose dr. Hymersas giedojo Charlzo Velėjaus himną „Nuostabi meilė! Kaip taip galėjo nutikti, kad Tu, mano Dieve, turėjai mirti už mane?“ Jis suprato, kad Jėzus jį myli ir mirė už jį. Dr. Woodbridgesui pamokslaujant, 1961 metais, spalio 28 dieną, 10 val. 30 minučių dr. Hymersas atidavė savo gyvenimą Kristui ir atsivertė!

Tuomet prasidėjo jo krikščioniškas gyvenimas. Jis nebuvo lengvas. Jam reikėjo mokytis koledže. Jam tai buvo sunki užduotis. Jo giminaičiai nebuvo mokęsi koledže. Jis nesulaukė jų pritarimo ir neturėjo pinigų studijoms. Jam atrodė, kad tai neįmanoma. Tačiau jis privalėjo mokytis koledže, kad taptų misionieriumi, taigi jis pabandė. Tuo metu Dievas jam parodė jo gyvenimo eilutę: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4, 13). Kristaus jėga jis padarė tai, ko jis pats negalėjo padaryti! Jis studijų metais dienomis dirbdavo visu etatu, o vakarais lankydavo koledžo paskaitas. Tuo pat metu jis jau daug tarnavo bažnyčioje. Jis nesuklupo, nors kelias buvo ilgas ir sunkus. Jis ne tik gavo bakalauro ir magistro diplomus, tačiau pelnė ir tris daktaro vardus. Kristuje jis rado stiprybės. „Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas“ (Patarlių 24, 20). Tačiau Kristuje jis buvo stiprus!

Dr. Hymersas paprašė manęs paminėti dar vieną asmenį – vidutinio amžiaus moterį, kuri ėjo sekretorės pareigas ten, kur dirbo dr. Hymersas. Vienu metu jis buvo labai pavargęs nuo ilgų vakarinio mokymosi metų. Ši moteris, vardu Gwena Devlina, po darbo kiekvieną vakarą jį drąsindavo nepasiduoti. Jis man daug kartų yra sakęs, kad be jos padrąsinimų jis nebūtų ištvėręs.

Po mano šio pamokslo dr. Hymersas paprašė manęs paminėti dar keturis asmenis, kurie jam padėjo. Murphy ir Lorna Lumsai buvo jauna pora kinų bažnyčioje. Kada dr. Hymersas pirmą kartą apsilankė jų bažnyčioje, jie juo pasirūpino ir elgėsi su juo kaip su mažuoju broliuku. Jie pasikvietė jį į namus. Ir jie jį kviesdavosi vakarienės beveik po kiekvienų vakarinių sekmadienio pamaldų ir buvo jam tikri draugai. Trečias asmuo, kurį dr. Hymersas norėjo paminėti, buvo p. Eugenas Wilkersonas. Jis buvo vyresnio amžiaus vyras. Jis kinų bažnyčioje buvo sekretorius ir ten atliko įvairius darbus. Jis tapo ilgalaikiu dr. Hymerso draugu. Mūsų pastorius praleido daug laiko su juo - dr. Hymersas parveždavo jį namo vėlais šeštadienio vakarais po to, kai sekretorius pabaigdavo spausdinti bažnyčios naujienų skrajutę. Kada jis iškeliavo pas Viešpatį, jo šeima paprašė, kad dr. Hymersas pamokslautų per atsisveikinimo pamaldas Pirmoje kinų baptistų bažnyčioje. Dar vienas draugas, kuris padėjo dr. Hymersui, buvo Jacksonas Lau, jaunas kinų kilmės vyras, kuris tapo jo geriausiu draugu.

Kinų bažnyčioje dr. Hymersas dirbo kartu su pastoriumi dr. Timothy Linu (1911-2009). Dr. Linas buvo puikus Biblijos tyrinėtojas. Jis buvo šventas žmogus, kuris tikėjo, kad krikščionybė yra ne išorinė forma, bet gyva realybė. Dievas suvedė mūsų pastorių su dr. Linu, kad jis jį išlavintų, ir kad dr. Hymersas galėtų pats tapti galingu Dievo vyru.

Tie metai nebuvo lengvi. Dr. Hymersas buvo vienintelis baltaodis visoje bažnyčioje. Darbas buvo sunkus – reikėjo pamokslauti ir mokyti kiekvieną penktadienio ir šeštadienio vakarą, taip pat visą sekmadienį. Disciplina buvo labai griežta, tačiau ji išėjo į naudą. Biblija sako: „Gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės“ (Raudų 3, 27). Dievas tai panaudojo, kad padarytų jį galingu Dievo vyru. Jis buvo jo tikroji seminarija. Dievas šį laiką panaudojo parodydamas, koks iš tiesų yra krikščioniškas tarnavimas. Tie metai buvo sunkūs. Sunkumai, kuriuos patyrė mūsų pastorius, rodo, koks tvirtas yra jo charakteris. Dr. Hymersas nepasidavė. Sunkus buvo kelias, bet pastoriaus stiprybė buvo dar didesnė!

Kinų bažnyčia priklausė Pietų baptistų bažnyčioms. Dr. Hymersas turėjo studijuoti Pietų baptistų seminarijoje. O seminarija, kurioje jis mokėsi, buvo liberali, profesoriai niekino Bibliją. Dievas išmokė mūsų pastorių ginti Bibliją, nors tai padaryti jam teko vienam. Dievas jį sustiprino ir paguodė tuo metu, kada jis jautėsi vienas, sakydamas: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4, 13).

Kaip tarnautojas dr. Hymersas buvo drąsus ir ištikimas. Daug pamokslininkų šiandien renkasi lengvą kelią. Jie nieko nesako ir nieko nedaro. Jie yra kaip Izraelio pranašai, apie kuriuos Jeremijas pasakė:

„Jie visi, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai… sakydami: „Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.“ (Jeremijo 6, 13-14)

Dr. Hymersas skelbė tiesą net ir tada, kai buvo sunku tai daryti. Jis pasipriešino liberalizmui Pietų baptistų seminarijose. Jis parašė tai atskleidžiančią knygą ir išsiuntė ją visoms bažnyčioms. Šiandien šios seminarijos yra konservatyvios.

Jis pasipriešino ir antinomianizmui – idėjai, kad žmogus gali būti krikščionis ir tuo pačiu gali daryti nuodėmes. Naujieji evangelikai neateidavo į bažnyčią sekmadieniais, šokdavo, rūkydavo marihuaną ir gyveno susimetę. Dr. Hymersas pasakė tai tada ir tą patį sako šiandien – tie žmonės, kurie taip gyvena, nėra krikščionys!

Mūsų pastorius pasisakė ir prieš abortus. Tai nebuvo lengva. Dr. Hymersas sėdėjo priešais abortus darančias klinikas, kurias saugojo policija, rizikuodamas būti sumuštas ir įkalintas. Mūsų bažnyčia uždarė dvi tokias abortus darančias klinikas. Pasipriešinimas buvo didžiulis, tačiau dr. Hymersas nepasidavė. Tikras Dievo vyras!

Holivudui išleidus Kristų niekinantį filmą „Paskutinis Kristau išbandymas“, buvo ir kitų, kurie nesutiko su šiuo filmu. Tačiau tik dr. Hymersas iš visų jėgų kovėsi prieš šį filmą! Jis buvo kaip tas, kurį kariai vadina „taikiniu“ – tas, kuris eina priekyje kitų ir rizikuoja būti pašautas. Pasipriešinimas buvo didžiulis, tačiau dr. Hymersas nepalūžo. 1988 metų rugpjūčio mėnesio žurnalo „Krikščionybė šiandien“ numeryje buvo parašyta, jog Bobo Jonso universiteto garbės rektorius dr. Bobas Jonsas Jr. pasakė: „Man atrodo, kad tik Hymerso demonstracijos yra vienintelė veiksminga priemonė!“ Holivudas daugiau nesukūrė panašių filmų! Sunkumai ir skausmas, kurie jį lydėjo, rodo, koks dr. Hymersas yra! Teodoras Ruzveltas pasakė:

„Svarbūs yra ne kritikai, ne tie, kurie parodo, kaip stiprūs vyrai sukrenta ar tie, kurie daro didelius darbus galėtų padaryti juos geriau. Svarbus yra tas, kuris yra ten, kur jo reikia, kurio veidas yra dulkėtas, prakaituotas ir kruvinas, kuris stengiasi iš visų jėgų... kuris atlieka svarbų darbą, kuris bent jau žino, kad pabaigoje bus pasiektas didis tikslas ir kuris blogiausiu - nesėkmės atveju, jei ir nepavyks, žinos, kad jis pralaimėjo įdėjęs visas pastangas ir jo vieta nebus šalia tų šaltų ir baigščių sielų, kurios nežino, ką reiškia nei laimėjimas, nei pralaimėjimas.“

Dr. Hymersas yra ten kur yra, kuris stengiasi prakaitu ir krauju dėl savo Gelbėtojo!

Dr. Hymersas ištikimai tarnavo pastoriumi. Jis įsteigė dvi bažnyčias. Viena iš jų yra mūsų bažnyčia. Visur buvo priešų ir pavojų per beveik visus keturiasdešimt metų - vien tik kovos ir kliūtys. Buvo taip, kaip apaštalas Paulius pasakė: „Mat man yra atvertos plačios durys našiam darbui, ir priešininkų daug. (1 Korintiečiams 16, 9)“. Prieš jį buvo keturiasdešimt sunkių metų ir tiek daug priešininkų. Tai buvo kaip ir apaštalas Paulius sakė: „Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių” (2 Korintiečiams 11, 26). Dr. Hymersas nešė naštą kaip ir apaštalas Paulius, „rūpinosi visomis bažnyčiomis” (2 Korintiečiams 11, 28). Tačiau dr. Hymersas nepasidavė. Jis jautėsi nepasiruošęs ir net nusiminęs, tačiau jis niekada nepasidavė. Jo charakteris buvo tvirtas!

Taip, jo gyvenime galime matyti malonės langus. Dr. Hymersui Dievas davė nuostabią žmoną, du sūnus ir anūkę. Visų svarbiausia, kad per jo tarnystę atsivertė daug žmonių. Nedaug pastorių šiandieną gali pasidžiaugti atsivertusiais žmonėmis iš pasaulio. Vietoje to, jie perkelia žmones iš kitų bažnyčių. Pagarba dr. Hymersui, kad jis laimi sielas Kristui tų žmonių, kurie atsiverčia ne iš krikščioniškos aplinkos. Visa garbė jam!

Tačiau per tuos metus buvo kovų, trukdžių ir išdavysčių. Buvo žengiami du žingsniai pirmyn ir vienas atgal, o dažnai du žingsniai pirmyn ir trys žingsniai atgal. Su dr. Hymersu buvo elgiamasi kaip su šiukšle, ir kartais jis taip ir jausdavosi. Tačiau jis liko ištikimas. Jis nepasidavė!

Jam teko išgyventi ir didelį bažnyčios skilimą. Buvęs mūsų bažnyčios vadovas paliko bažnyčią, su savimi išsivesdamas 400 suaugusių narių. Mūsų bažnyčia vos neprarado savo pastato. Mes vos nebankrutavome. Įžymus pamokslininkas pasiūlė įkurdinti dr. Hymersą bažnyčioje, netoli San Jose. Jis pasakė: „Tai yra tavo paskutinis šansas išeiti“. Dauguma pastorių pasiduotų ir sutiktų. Nors ir žmonės palikinėjo bažnyčią, bet net ir bažnyčios finansinei padėčiai esant katastrofiškai, dr. Hymersas pasiliko! Tik jo ir ištikimųjų „trisdešimt devynerių“ žmonių, kurie pašventė savo laiką ir pinigus, dėka, šiandien mes turime bažnyčią jums!

Aš žinau, kad tikrasis vyro išbandymas yra sunkumų metu. Dvidešimt metų atrodė, kad viskas tik blogėja. Tie sunkumai, kuriuos mūsų pastorius praėjo, rodo, koks tvirtas yra jo charakteris. Sunkumai buvo didžiuliai. Tačiau kokia stiprybė buvo jame!

Dabar bažnyčia nebeskyla. Tačiau yra kitokių sunkumų. Prieš kelis metus dr. Hymersas man pasakė, kad jis turi didelių išbandymų. Jam jau buvo per 70 metų. Man buvo per šešiasdešimt. Tačiau aš nesupratau. Aš paklausiau: „Kaip suprasti? Juk neketini išsižadėti Kristaus mirties patale!“ Jis ėjo per didelius sunkumus, ir Kristuje mūsų pastorius įveikė amžiaus testą su garbe ir saliutais.

Būdami 75-erių, sirgdami vėžiu ir jausdami silpnumą dėl medikamentinio gydymo, dauguma vyrų išeitų į pensiją. Tuo tarpu mūsų pastorius toliau tebedirba mūsų bažnyčiai ir Dievui! Esu matęs, kaip jis užtempė save prie sakyklos ir pamokslavo, nors jis vos galėjo paeiti, jam skaudėjo pilvą ir jis buvo labai mažai miegojęs. O kaip jis pamokslavo? Kaip liūtas! Jo nuvargusio pamokslai yra geresni nei kiti, kuriuos galite tik išgirsti. Štai kodėl daugiau nei 140 000 žmonių praėjusį mėnesį perskaitė jo pamokslo rankraščius ir žiūrėjo video įrašus 217-oje pasaulio šalių. Štai kodėl pastoriai visame pasaulyje pamokslauja jo pamokslus savo bažnyčiose. Jis yra įrodymas jo mėgstamos eilutės: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4, 13).

Aš meldžiuosi, kad jis nugalėtų vėžį ir dar galėtų ilgai tarnauti mums. Tačiau dr. Hymersas negyvens amžinai. Biblija sako: „Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Psalmių 90, 12). Dauguma žmonių negalvoja apie gyvenimo trumpumą. Tai liečia ir daugumą pastorių. Jie neplanuoja, kas bus, kai jie iškeliaus. Po jų iškeliavimo bažnyčios susiskaldo arba lėtai silpnėja ir miršta. Ačiū Dievui, mūsų pastorius rūpinasi mūsų bažnyčia! Tai ne dėl jo silpnumo ar savigailos jis kalba apie savo artimą mirtį ir ragina jus, jauni žmonės, – tai rodo jo drąsą ir ištikimybę! Kada jis drąsina krikščionis, jaunus vyrus, eiti pirmyn tarnavime iki maksimumo, tai yra atsakingumo, pareigos, pagarbos ir meilės ženklas!

Šiandien mūsų pastorius susiduria su amžiaus problema, liga ir trumpa gyvenimo trukme. Vyro stiprybė pasirodo sunkumų metu, kada viskas eina prieš jį. Dr. R. L. Hymerso jaunesniojo asmenyje mes matome labai didį žmogų!

Kaip jis viso to pasiekė? Kaip jam tai pavyko? Kristuje! Mūsų pastorius su džiaugsmu pasakytų, kad jis „visa galėjo padaryti tik per Kristų, kuris jį stiprina.“ Kur yra jo stiprybė? Kristuje, Kristuje ir dar kartą Kristuje!

Apaštalas Paulius pasakė: „Sekite manimi, kaip ir aš seku Kristumi“ (1 Korintiečiams 11, 1). Aš sakau jums, sekite mūsų pastorių, kaip jis seka Kristų! Pasitikėkite Kristumi. Tarnaukite Jam visomis savo jėgomis. Sakau jums, Kristus, Kristus ir dar kartą Kristus!

Šiandien mes švenčiame mūsų pastoriaus 75-ąjį gimtadienį. Mes rinkome jam meilės aukas. Tačiau yra dar svarbesnis dalykas, kurį jūs galite duoti. Padarykite mūsų bažnyčią didžia! Aš galvoju apie tai, kokia mūsų bažnyčia galėtų būti, kokia per Dievo malonę ji ir bus! Pripildykite mūsų bažnyčią jaunais žmonėmis! Melskitės, evangelizuokite ir mylėkite žmones, kol mūsų bažnyčia bus tokia, kokią Dievas ją nori matyti! Padarykite mūsų bažnyčią didžia! Tai bus geriausia dovana mūsų pastoriui.

Dabar jūsų paklausiu, ar priėmėte mūsų pastoriaus Kirstų? Ar turite jo Gelbėtoją? Ar esate pasitikėjęs Jėzumi? Be Kristaus jūs neturite nieko, tik nuodėmę. Jei juo pasitikėsite, gausite atleidimą per Jo Kraują. Jei pasitikėsite Juo, gimsite iš naujo amžinam gyvenimui. Aš meldžiuosi, kad jūs pasitikėtumėte Jėzumi kuo greičiau. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommeas: Dr. Hymerso mėgstamiausia Psalmė 27, 1-4.
Solo giesmę prieš pamokslą atliko p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“The Master Hath Come” (Sarah Doudney, 1841-1926).