Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 40 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




PAPRASTAS TIKĖJIMAS JĖZUMI

(15-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53)
SIMPLE FAITH IN JESUS
(SERMON NUMBER 15 ON ISAIAH 53)
(Lithuanian)

by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2013 m. liepos 21 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, July 21, 2013

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)


„Mes slėpėme nuo jo savo veidus“. Vienas šių dienų komentatorius pasakė, kad šie žodžiai kalba apie Izraelio „antipatiją nukryžiuotam Mesijui ir pagarbos trūkumą įsikūnijusiam Dievo Sūnui“. Komentatorius apribojo eilutę įtraukdamas tik žydus, kurie gyveno Kristaus laikais. Tačiau man patinka, ką pasakė Moody‘s: „Biblija labai stipriai apšviečia komentarus“. Ši eilutė nurodo ne tik Kristaus atžvilgiu „antipatiškai“ nusiteikusius izraelitus. Tai labai aiškiai parodoma eilutės pradžioje. Ten sakoma: „Jis paniekintas ir žmonių atmestas“. Ne tik žydų, bet „žmonių“ bendrąja prasme! „Žmonių atmestas“ – įtraukia ne tik žydus. „Biblija labai stipriai apšviečia komentarus“.

M. Liuteris kalbėjo apie „Rašto agoniją“. Didis reformatorius turėjo omenyje, kad mes turime lyginti Šv. Raštą su Raštais, kad galėtume atrasti, ką Dievas sako apie vieną ar kitą dalyką kitose Biblijos vietose. Izaijo 49, 7 skaitome:

„Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino…“ (Izaijo 49, 7)

Taigi čia taip pat mes matome, kad „žmonės“ bendrąja prasme niekina Jėzų „Šventąjį“. Naujajame Testamente Jėzus Pats pasakė:

„Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų“ (Jono 15, 18)

Šiose eilutėse matome, kad prarasti žmonės pasaulyje arba labai nekenčia Kristaus, arba jie slepia nuo Jo savo veidus ir negalvoja apie Jį.

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

Žmonės nuo Jėzaus slepia savo veidus daugeliu būdų. Štai trys iš jų.

I. Pirma, vieni slepia savo veidus nuo Kristaus su visiška panieka.

Aš skaičiau pastoriaus Wurmbrando knygą Tortured for Christ („Nukankintas dėl Kristaus“). Skaitau ją kartą per metus. Taigi pastorius Wurmbrandas šioje knygoje pasakoja apie siaubus, kuriuos jam teko patirti nuo komunistų, kurie nekentė Kristaus. Jis pasakė:

     „Kankinimai ir žiaurumas tesėsi be paliovos. Kuomet aš prarasdavau sąmonę arba tapdavau per daug apsvaigęs, kad suteikčiau vilčių kankintojams, liudyti mane nuvesdavo atgal į kamerą. Ten aš gulėdavau be priežiūros pusiau miręs, kol atgaudavau kažkiek jėgų ir jie vėl galėdavo su manimi dirbti. Dauguma kitų tokioje būklėje mirė... Metų metus kankindami mane skirtinguose kalėjimuose, jie keturiose vietose sulaužė man stuburą ir daug kitų kaulų. Jie pjaustė mano kūną. Degindami ir pjaustydami mane jie padarė aštuonias skyles mano kūne...
     Mes turėjome sėdėti po septyniolika valandų per dieną, priversti savaitėmis, mėnesiais, metais klausyti:

     Komuzimas yra geras!
     Komuzimas yra geras!
     Komuzimas yra geras!
     Komuzimas yra geras!
     Komuzimas yra geras!
     Komuzimas yra geras!
     Išsižadėk!
     Išsižadėk!
     Išsižadėk!”

(Richard Wurmbrand, Th.D., Tortured for Christ, Living Sacrifice Books, 1998 edition, pp. 38, 39).

Jis nepagrąžino. Aš jį neblogai pažinojau.

Komunistų ir kitų socialistų neapykanta Kristui yra milžiniška. Socialistų didžiulį puolimą prieš Kristų ir Jo pasekėjus mes matome net šiandien Amerikoje – nuo Baltųjų Rūmų iki mokyklų. Aukštas pareigas užimantys žmonės slepia savo veidus nuo Kristaus su visiška panieka. Tie, kurie niekina Kristų ir Jo pasekėjus, visiškai išpildo mūsų tekstą:

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

II. Antra, kiti slepia savo veidus nuo Kristaus būdami abejingi.

Žinoma, tai apibūdina kai kuriuos iš jūsų šį rytą! Jūs jokiu būdu nepagalvotumėte nuskriausti krikščionio ir niekuomet neskanduotumėte „Krikščionybė yra kvaila“. Jūs atsitraukiate su siaubu girdėdami mane pasakojant, ką tie komunistai darė pastoriui Wurmbrandui. Jūs sakote: „Aš niekuomet to nepadaryčiau!“ Aš tikiu jumis. Nemanau, kad jūs kada nors pultumėte Jėzų kaip tie sužvėrėję komunistų budeliai. Tačiau...! Tačiau...! Jūs išpildote mūsų tekstą būdami šaltai abejingi Jėzui.

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

Jūs ateinate į bažnyčią ir tiesiog čia sėdite. Jūsų akys apsiblausia, kada aš kalbu apie Jėzų. Kai kurie iš jūsų net užsimerkiate. Kiti užveriate savo širdis. Šaltame abejingume jūs slepiate savo veidus nuo Jėzaus.

Ar žinote, kad net pamokslininkas gali tai padaryti? Kada studijavau Pietų Baptistų seminarijoje šiauriau nuo San Francisko, ten buvo toks studentas, vardu Tomas Fredreichas. Jis buvo mano draugas. Tomas buvo pamokslininkas. Vieną sekmadienį jo paties pamokslas pervėrė jo širdį! Pamokslo metu jis taip pravirko, kad nebegalėjo toliau pamokslauti. Jis nulipo nuo pakylos ir atsiklaupė prie altoriaus. Ten jis atgailavo dėl meilės trūkumo Gelbėtojui. Ten pat, prieš jo priblokštą bendruomenę, jis nustojo slėpti savo veidą nuo Jėzaus. Jis pasitikėjo Gelbėtoju ir tapo tikru krikščioniu. Jis tapo švelnios širdies žmogumi. Jis atėjo į mano bendrabučio kambarį su kitais studentais ir prisijungė prie maldos grupės, kur mes melsdavomės kiekvieną ketvirtadienio vakarą. Jis palaikė mane pasipriešinime prieš profesorius, kurie puolė Bibliją. Jis buvo su manimi, kada mes sukilome prieš seminarijos prezidentą prie jo kabineto durų. Jis mane palaikė net ir tuomet, kada jį ėmė pravardžiuoti „Hymerio fanatiku“. Jis iš prarasto Pietų baptistų pamokslininko tapo tikru krikščioniu. Jis atsivertė , kada nustojo į Jėzų žiūrėti abejingai.

Tomas mirė prieš kelias savaites. Aš nusiunčiau truputį pinigų jo žmonai. Tai buvo mažiausiai, ką galėjau padaryti, atsidėkodamas jam už jo paramą kovoje už Bibliją „Auksinių Vartų“ baptistų teologijos seminarijoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Aš esu dėkingas Dievui, kad jis atvėrė Tomo širdį Jėzui, kada jis prieš daug metų buvo išgelbėtas per savo paties pamokslą sekmadienio rytinėse pamaldose.

Kažkas sako: „Dr. Hymeri, tu turbūt nenori, kad aš pasielgčiau kaip Tomas Frederickas, ar ne?“ Dieve, padėk man! Aš džiaugčiausi angelų akivaizdoje danguje, jei tu taptum bent per puse panašus į Tomą! Kai kurie iš jūsų, jauni žmonės, kurie sėdite čia sekmadienį, po to esate nerūpestingi, neprabudinti ir abejingi – aš norėčiau ir meldžiu Dievo, kad jūs būtumėte bet kažkiek panašūs į Tomą!

Dabar pasakysiu taip: o ką, jeigu jūs būtumėte studijavę „Auksinių Vartų“ seminarijoje 1971-1972 metais? Ką, jeigu jūs būtumėte iš kitos bažnyčios ir aš nebūčiau jūsų pastoriumi? Pagalvokite dabar! Ar jūs mane palaikytumėte tada, kai aš pasipriešinau tiems profesoriams, kurie puolė Bibliją? Pagalvokite dabar! Ar jūs būtumėte mane palaikę? O gal jūs būtumėte vaidinę „kietus“ ir nesiveltumėte į kontroversiją? Pagalvokite!

Jei būsite sąžiningi sau, pripažinsite, kad kai kurie iš jūsų būtumėte vaidinę „kietus“ ir laikytumėtės atokiau. Jums juk būtų rūpėjęs jūsų diplomas ar mokslinis laipsnis ir jūs būtumėte norėję pabaigti seminariją be etiketės „Hymerio fanatikas“, ar ne tiesa? Jūs staiga nebūtumėte pasikeitę ir tapę karšti Kristui, ar ne? Pagalvokite! Aš tikiu, jog tie, kurie koja už kojos einate į pokalbių kambarį ir taip pat grįžtate iš jo, nebūtumėte mano pusėje toje liberalioje seminarijoje. Ne, jūs būtumėte tokie pat „kieti“ ir abejingi, kokie ir esate dabar! Jums būtų reikėję prisijungti prie tų, kurie sako:

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

III. Trečia, dar kiti slepia savo veidus nuo Kristaus Jo nepaisydami.

Jūs paslėpėte savo veidus nuo Jėzaus jau seniai. Jums nerūpi, ar aš pamokslauju apie Jėzų, ar ne. Jei aš kalbėčiau apie psichologiją, jūs susikauptumėte, išsitiestumėte kėdėse ir atidžiai klausytumėtės. Jei kalbėčiau apie politiką, jūs palinktumėte link manęs, kad galėtumėte girdėti kiekvieną žodį. Kada laikas nuo laiko aš kalbu iš Biblijos pranašysčių, jūs sukaupiate visą dėmesį į pamokslą. Kada prieš kelias savaites aš kalbėjau apie Dangų, jūs buvote ištempę ausis, klausėtės susikaupę, nes tai buvo naujas dalykas jums. Tačiau kada aš grįžau prie Evangelijos, jūsų akys vėl apsiblausė. Jūs prarandate susidomėjimą, kada aš kalbu apie Jėzų! Ar ne taip? Ar ne taip?

Jūs, jaunuoliai, praleidžiate daug laiko ir energijos studijuodami koledže. Jūs mokotės valandų valandas, kad galėtumėte gauti gerus pažymius. Jūs anksti atsikeliate ir mokotės. Jūs ilgai vakarais nemiegate ir mokotės. Aš džiaugiuosi, kad jūs taip mokotės, nes jūs nebūsite geri specialistai, jei nesimokysite. Aš sveikinu jus dėl jūsų sunkaus mokymosi mokykloje. Tačiau jūs tikriausiai niekada nepašventėte papildomos valandos nei įprastai pastudijuoti Biblijos ar šių pamokslų, kurie yra išdalijami jums kiekvieną sekmadienį. Greičiausiai jūs niekada net nepagalvojote atsikelti vieną valandą ankščiau, kad pastudijuoti apie Kristų, kuris mirė, kad išgelbėtų jūsų nuodėmingą sielą. Viskas pasaulyje jums atrodo svarbiau nei Kristus, kuris myli jus ir kuris meldžiasi už jus danguje.

Net čia, bažnyčioje, kai aš pamokslauju apie Jėzų, jūs leidžiate savo protams klaidžioti po dalykus, kurie jums atrodo svarbesni nei Jis. Kada jūs ateinate į pokalbių kambarį, aš negirdžiu jūsų kalbant apie Jėzų. Jūs kalbate apie save, tačiau aš negirdžiu jūsų kalbant apie Jėzų. Kartais aš girdžiu jus kalbant apie doktrinas ir Biblijos eilutes, tačiau aš negirdžiu jūsų kalbant apie Patį Jėzų! Jis nėra jūsų mintyse. Dažniausiai jūs kalbate apie tai, kaip jūs jaučiatės arba kaip nesijaučiate! Jūs ieškote jausmo, kuris jus užtikrintų, bet jūs neieškote Paties Jėzaus! Jūs kalbate apie tai, kad neturite užtikrintumo, bet jūs nekalbate apie Gelbėtoją, kuris yra vienintelis Asmuo, galintis užtikrinti jūsų išgelbėjimą! Kai kurie iš jūsų galvojate: „Mano širdis nėra sudaužyta“. Aš jums sakau: „Neieškokite sudužusios širdies, ieškokite Jėzaus!“ Tačiau kada aš paminiu Jo vardą, jūsų akys apsiblausia ir jūs galvojate: „Man reikia jausmo. Man reikia jausti, kad esu išgelbėtas!“ Aš sakau: „Ne, jums tereikia tik Jėzaus“. Tačiau kada aš paminiu Jo vardą, jūs iškart prarandate susidomėjimą. Aš sakau: „Dabar žiūrėk į Jėzų, kraujuojantį ant kryžiaus už tave“. Tačiau jūs žiūrite į save. Jūs savyje ieškote jausmo! Man nesiseka nukreipti jūsų žvilgsnio nuo jūsų pačių į Jėzų! Aš cituoju pranašą, kuris pasakė: „Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti“ (Izaijo 55, 6). Tačiau jūs ieškote jausmo ar emocijos savyje, vietoj to, kad ieškotumėte Paties Kristaus, kuris jus taip myli!

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

Aš jūsų prašau nustoti slėpti savo veidus nuo Jėzaus. Tuo momentu, kada jūs atsigręšite į Patį Jėzų, Jis jus išgelbės. Jūs greičiausiai „nepasijusite“ išgelbėti. Tą dieną, kai aš buvau išgelbėtas, aš „nepasijutau“ išgelbėtas. Aš net nežinojau, kad buvau išgelbėtas tą dieną, ir kol tai supratau, praėjo mėnesiai. Viską, ką žinojau tą dieną, buvo Jėzus! Aš Juo tikėjau ir ankščiau, bet tą dieną, aš mačiau tik Jėzų! Tai buvo labai primityvus tikėjimas, bet tai buvo tikėjimas Jėzumi, labai paprastas, labai primityvus, bet tai buvo tikėjimas Jėzumi!

Kalėdamas už pamokslavimą pastorius Wurmbrandas matė daug žmonių, kuriuos komunistai kankino dėl tikėjimo Kristumi. Jis taip pat matė daug kalinių, net komunistų prižiūrėtojų, pasitikinčių Jėzumi. Pastorius Wurmbrandas pasakė:

„Kada tik asmuo patiki, – net jei tai yra primityvus tikėjimas – tas tikėjimas vystosi ir auga. Mes įsitikinę, kad tas tikėjimas nugalės, nes mes esame pogrindžio bažnyčia ir matėme pergalę po pergalės. Kristus myli komunistus ir kitus „tikėjimo priešus“. Jie gali ir privalo būti laimėti Kristui. (Wurmbrand, ibid., p. 115).

Vagis, kuris mirė prie Jėzaus ant kryžiaus, buvo išgelbėtas likus kelioms minutėmis iki jo gyvenimo pabaigos. Jis turėjo labai mažai žinių. Jo tikėjimas buvo labai „primityvus“, tam panaudosiu pastoriaus Wurmbrando žodžius. Jis buvo išgelbėtas tuo momentu, kai jo širdis pasitikėjo Jėzumi. Gelbėtojas jam pasakė: „Šiandien su manimi būsi rojuje“ (Luko 23, 43). Man atrodo, kad galbūt šį rytą yra kas nors, kas galėtų pasitikėti Jėzumi bent jau taip, kaip šis žmogus. Tai gali būti labai paprastas, „primityvus“ pasitikėjimas, tačiau jei pasitikėsite Jėzumi taip paprastai, be įrodymų paieškų, tik pasitikėsite Jėzumi ir viskas, be jokio savęs tyrinėjimo, Jėzus jus išgelbės. Paprastas, silpnas, „primityvus“, vaikiškas tikėjimas Jėzumi – tai yra tai, ko jums reikia. Net nebandyk žvilgtelti į save. Nei karto nebandyk patirti kažkokio jausmo. Pažvelk į Jėzų ir viskas. Nežaisk su tuo. Netyrinėk savęs. Neanalizuok to. Paprasčiausiai pasitikėk Jėzumi ir tiek. Pats Jėzus visu kitu pasirūpins. Net tau miegant ši tikėjimo Jėzumi sėkla augs. Tačiau tu turi pasitikėti Pačiu Jėzumi – labai lengvai, labai paprastai, labai pamažu, labai primityviai. Tu gali taip pasitikėti Jėzumi. Tu gali nueiti pas Jį ir ten pasilikti, be jokių jausmų laukimo, kad užsitikrintum. Palik tai Jėzui. Po to, net kol tu miegosi naktį, ši tikėjimo sėkla, kaip pasakė pastorius Wurmbrandas, „vystysis ir augs“. Labai silpnas, primityvus, dvejojantis tikėjimas Jėzumi – tik tokio tikėjimo tau reikia. Dar kartą paklausyk p. Griffitho atliekamos giesmės. Ji kalba apie paprastą, primityvų tikėjimą Jėzumi be jokių jausmų!

Mano siela yra tamsi, mano širdis kieta -
   Negaliu matyti, negaliu jausti;
Šviesos, gyvenimo turiu ieškoti
   Paprastu tikėjimu Jėzumi.
(“In Jesus” James Procter, 1913).

Mes melsimės su tavimi jei to nori. Mes norime tau padėti tapti tikru krikščionimi. Dabar atsistok ir eik į auditorijos pabaigą. Dr. Caganas nuves tave į ramią vietą, kur galėsite pasimelsti. Eikite, kol aš giedosiu šią giesmę dar kartą.

Bandžiau veltui tūkstančius būdų
   Savo baimes nuraminti, savo viltis iškelti;
Tačiau tai, ko man reikia, Biblija pasako,
   Tik Jėzaus.

Mano siela yra tamsi, mano širdis kieta -
   Negaliu matyti, negaliu jausti;
Šviesos, gyvenimo turiu ieškoti
   Paprastu tikėjimu Jėzumi.
(“In Jesus” James Procter, 1913).

Dr. Chanai, prašau ateiti ir pasimelsti už tuos, kurie atsiliepė į kvietimą. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Prieš pamokslą Šv. Raštą skaitė Mr. Abel Prudhomme: Luko 23, 39-43.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas: “In Jesus” (James Procter, 1913).


PAMOKSLO PLANAS

PAPRASTAS TIKĖJIMAS JĖZUMI

(15-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53)
SIMPLE FAITH IN JESUS
(SERMON NUMBER 15 ON ISAIAH 53)

by Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Mes slėpėme nuo jo savo veidus.“ (Izaijo 53, 3)

(Izaijo 49, 7; Jono 15, 18)

I.   Pirma, vieni slepia savo veidus nuo Kristaus su visiška panieka.
Izaijo 53, 3.

II.  Antra, kiti slepia savo veidus nuo Kristaus būdami abejingi.
Izaijo 53, 3.

III. Trečia, dar kiti slepia savo veidus nuo Kristaus Jo nepaisydami.
Izaijo 55, 6; 53, 3; Luko 23, 43.