Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




DIEVO TARNO KENTĖJIMAS IR TRIUMFAS!

(PIRMASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
THE SUFFERING AND TRIUMPH OF GOD’S SERVANT!
(SERMON #1 ON ISAIAH 53)
(Lithuanian)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele, 2013 m. vasario 14 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, February 24, 2013

„Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus. Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų. Jis daugelį tautų nustebins, karaliai jo akivaizdoje užsičiaups: apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekad negirdėjo, jie supras.“ (Izaijo 52, 13-15)


Laikykite atverstą šią Biblijos vietą. Dr. John Gill, kaip ir dauguma modernių komentatorių, teigia, jog šios eilutės turėtų būti įtrauktos į 53-ąjį skyrių, o ne į 52-ąjį. (Frank E. Gaebelein, D.D., The Expositor’s Bible Commentary, Regency Reference Library, 1986, volume 6, p. 300).

Visa ištrauka, pradedant nuo 52 skyriaus 13 eilutės iki 53 skyriaus 12 eilutės kalba apie Dievo kenčiantį tarną. Matthew Henry teigia:

„Ši pranašystė, kuri prasideda čia ir tęsiasi iki kito skyriaus pabaigos, labai aiškiai nurodo į Jėzų Kristų. Senovės žydai suprato, kad čia kalbama apie Mesiją, nors šių dienų rabinai labai stengiasi tai iškraipyti. Pilypas, kuris iš šios rašto vietos skelbė Kristų eunuchui, ši seną klausimą iškėlė labai aiškiai: “apie Jį kalba pranašai” (Apd. 8, 34-35). Šios eilutės kalba tik apie Jį, o ne apie kažką kitą.” (Matthew Henry’s Commentary on the Whole Bible, Hendrickson Publishers, 1996 reprint, volume 4, p. 235).

Senovės žydas Targumas, kaip ir kiti to meto rabinai, tokie kaip Aben Ezra ir Alshech, sako, jog tai nurodo į Mesiją. (John Gill, D.D., An Exposition of the Old Testament, The Baptist Standard Bearer, 1989 reprint, volume I, p. 309).

Krikščionys Rašto aiškintojai visais laikais matė šias eilutes kaip pranašystę apie Viešpatį Jėzų Kristų. Sperdženas pasakė:

„Kaip jie galėjo interpretuoti kitaip? Į ką kitą galėjo nurodyti pranašas? Kam dar galėjo būti priskiriama ši pranašystė? Jei vyras iš Nazareto, Dievo Sūnus, nebūtų aiškiai matomas šiose eilutėse, tuomet jos yra tamsios kaip pati naktis. Mes nei akimirkos neabejojame priskirdami kiekvieną žodį mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui (C. H. Spurgeon, “The Sure Triumph of the Crucified One,” The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1971 reprint, volume XXI, p. 241).

Ankščiau paminėtas Matthew Henry tiki, jog evangelistas Pilypas pasakė, kad ši Rašto vieta išpranašavo Kristaus kančią.

„Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čia pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“ Atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo tos Rašto vietos, Pilypas jam paskelbė Gerąją naujieną apie Jėzų.“ (Apd. 8, 34-35)

Mes niekuo negalime pagerinti senovės Targumo, senovės rabinų, Evangelisto Pilypo ir visų laikų krikščionių komentatorių pozicijos šiuo klausimu. Kiekvienas šio teksto žodis yra pranašystė apie Mesiją, Viešpatį Jėzų Kristų.

I. Pirma, mes matome Kristaus tarnavimą Dievui.

Dievas Tėvas 13 eilutėje pasakė šiuos žodžius:

„Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.“ (Izaijo 52, 13)

Dievas ragina mus pažvelgti į Jo „tarną“. Kada Jėzus atėjo į žemę, Jis

„apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.“ (Filipiečiams 2, 7)

Kaip Dievo Tarnas žemėje, Kirstus elgėsi apdairiai ir veikė išmintingai. Visa, ką Jėzus pasakė ir padarė savo tarnystės žemėje metu, buvo padaryta su didžia išmintimi. Kai Jėzus dar buvo berniukas, šventykloje rabinai buvo priblokšti Jo išminties. Vėliau fariziejai ir sadukiejai negalėjo Jam nieko atsakyti, galiausiai ir Pilotas, Romos valdytojas, užsičiaupdavo, kada Jis kalbėdavo.

Toliau mūsų tekstas štai ką sako apie Dievo Tarną:

„Jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus“ (Izaijo 52, 13)

Šie žodžiai gali būti aiškinami kaip „prikeltas“, „pakeltas“ ir „labai išaukštintas“. Dr. Edward J. Young parašė, jog „neįmanoma skaityti šių žodžių neprisimenant Kristaus išaukštinimo, aprašyto laiške Filipiečiams 2, 9-11 ir Apaštalų darbuose 2, 33 eilutėse.“ (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, Eerdmans, 1972, volume 3, p. 336).

„Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų.“ (Filipiečiams 2, 9)

„Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.“ (Apd. 2, 32-33)

„Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.“ (Izaijo 52, 13)

„Prisikels“ - „prikeltas“, „pakils” – „pakeltas“ ir „bus labai kilnus“ - „yra labai išaukštintas“. Šie žodžiai atspindi Kristaus išaukštinimo etapus. Jis prisikelia iš mirties! Jis pakeliamas į dangų Jo pakėlimo metu! Dabar Jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje! Jis prisikėlė ir yra pakeltas. Labai išaukštintas iki Dievo dešinės danguje! Amen!

Iškeltas Jis buvo numirti,
   “Užbaigta”, - sušuko Jis;
Dabar danguje aukštai išaukštintas;
   Aleliuja! Koks Gelbėtojas!
(“Hallelujah, What a Saviour!” Philip P. Bliss, 1838-1876).

„Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.“ (Izaijo 52, 13)

Jėzus yra ir bus Dievo Tėvo Tarnas – Dievas Sūnus – prikeltas iš mirusiųjų, pakeltas į dangų, pasodintas Tėvo dešinėje! Aleliuja! Koks Gelbėtojas!

II. Antra, mes matome Kristaus auką už nuodėmę.

Prašau, paskaitykite 14 eilutę garsiai:

„Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų.“ (Izaijo 52, 14)

Dr. Young pasakė, jog tie, kurie matė „baisų tarno sudarkymą, buvo pasibaisėję ir sukrėsti baimėje... Jis buvo taip sudarkytas, kad nebeatrodė panašus į žmogų... jo kūnas buvo taip sužalotas, kad jis nebebuvo panašus į vyrą. Tai yra ypač stiprus būdas pasakyti, kokia siaubingai didelė buvo J/o kančia“ (ibid., pp. 337-338).

Jėzus buvo brutaliai sudarkytas kankinimo metu. Naktį prieš Jo nukryžiavimą Jis buvo „agonijoje“:

„Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Tai įvyko prieš Jį suimant. Ten, Getsemanės sodo tamsoje, teismas už jūsų nuodėmę pradėjo kristi ant Kristaus. Kada kariai atėjo Jį suimti, Jis jau buvo permirkęs savo kruvinu prakaitu.

Po to jie Jį suėmė ir mušė Jam per veidą. Kitoje vietoje pranašas Izaijas pasakoja mums, ką sakė kenčiantis Tarnas:

„Aš leidausi mušamas ir tąsomas, neslėpiau veido nuo mane plūstančių ir į mane spjaudančių.“ (Izaijo 50, 6)

Lukas sako: „Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą” (Luko 22, 64). Morkus pasakė, kad Pilotas „nuplakdino Jį“ (Morkaus 15, 15). Jonas sako:

„Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų. Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė Jam per veidą.“ (Jono 19, 1-3)

Po to jie prikalė Jo rankas ir kojas prie kryžiaus. Dr. Young tai apibūdino taip: „Jo kūnas buvo taip sužalotas, kad jis nebebuvo panašus į vyrą.“ (ibid., p. 338).

„Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų.“ (Izaijo 52, 14)

Daugumos šiuolaikinių paveikslų, kurie vaizduoja, kaip atrodė Kristus po Jo sumušimo, nuplakimo ir nukryžiavimo, nė iš tolo negalima sulyginti su tuo, kaip tiksliai tai padarė Melas Gibsonas savo filme „Kristaus kančia“.

The Scofield Study Bible apie šią eilutę sako: „Paraidinis vertimas skamba tikrai baisiai: ’Jo žmogiškas pavidalas buvo taip sudarkytas, kad Jis jau nebeatrodė panašus į žmogaus sūnų, t. y. į žmogų.‘ Taip nutiko dėl žiauraus brutalumo, aprašyto Mato 26 skyriuje. Paklausykite Josepho Harto (1712-1768) užrašyto himno:

Spyglių Jo šventykla subadyta ir sudarkyta,
Teka kraujo upeliai iš kiekvienos dalies;
Jo nugara sunkių rykščių sudraskyta,
Tačiau dar aštresnės rykštės drasko Jo širdį.

Nuogas prikaltas ant prakeikto medžio,
Demonstruojamas žemei ir dangui virš mūsų,
Žaizdų ir kraujo spektaklis,
Koks liūdnas paveikslas sužalotos meilės!
   (“His Passion” Joseph Hart, 1712-1768;
      “‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow” melodija).

Ir kodėl, brangus Gelbėtojau, pasakyk, kodėl
Tu pavertei jį kraujuojančiu kankiniu?
Kur paslėptas didingasis Tavo motyvas?
Motyvas aiškus – tai buvo iš meilės!
   (“Gethsemane, the Olive-Press!” by Joseph Hart, 1712-1768;
   “‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow” melodija).

Kodėl, brangus Gelbėtojau, pasakyk man, kodėl Tavo išvaizda „buvo taip sudarkyta, labiau nei bet kokio kito žmogaus, ir Tavo kūnas sužalotas labiau nei kitų žmonių sūnų?“ Atsakymas yra 53 skyriuje 12 eilutėje: „Jis nešė daugelio nuodėmes“ (Izaijo 53, 12). Tai yra Kristaus auka už tavo nuodėmes. Tai buvo pakaitinė auka – Jėzus kentėjo ir mirė už tavo nuodėmes, vietoje tavęs – ant kryžiaus! Taigi, mes matome Kristaus tarnavimą Dievui. Mes matome Kristaus auką, kuria Jis prisiėmė kaltę už jūsų nuodėmės.

III. Trečia, mes matome Kristaus pateiktą išgelbėjimą.

Atsistokime ir garsiai paskaitykime Izaijo 52, 15.

„Jis daugelį tautų nustebins, karaliai jo akivaizdoje užsičiaups: apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekada negirdėjo, jie supras.“ (Izaijo 52, 15)

Galite atsisėsti. Dr. Young pasakė, kad šioje eilutėje paaiškinama ir pritaikoma Kristaus auka ir kančia:

Pranašas paaiškina, kodėl Kristus buvo subjaurotas. Taigi... su tokia subjaurota išvaizda „jis nustebins daugelį tautų.“ Tas, kuris yra subjaurotas, tas tarnas padaro kažką dėl kitų – tokiu būdu jis atlieka apvalymo ritualą. Jo subjaurojimas kankinimų metu buvo... ta sąlyga, kuri atnešė apvalymą tautoms. Žodžiai „Jis apšlakstys“ nurodo į apšlakstymą vandeniu arba krauju apvalymo ritualo metu. Taip išryškinamas Kristaus, kaip kunigo, darbas, ir šio darbo tikslas yra atnešti apvalymą kitiems. Jis, būdamas kunigu, apšlakstys vandeniu bei krauju ir tokiu būdu apvalys daugelį tautų. Jis tai daro kaip kankinys, kurio kentėjimai yra dėl apvalymo, ir atneša gilias vidines permainas tiems, kurie tai priima (ibid., pp. 338-339).

Kaip tiesioginis šios pranašystės išsipildymo rezultatas buvo Kristaus evangelijos pamokslavimas, kuris išsiveržė iš judaizmo pančių, ir krikščionybė tapo pasauline religija. Nuo pat pirmųjų amžių „daugelis tautų“ buvo evangelizuojamos, ir žmonės iš viso pasaulio buvo apvalomi Jėzaus Krauju, atvedančiu juos į išgelbėjimą per Jėzų Kristų. Ir kaip teigė Dr. Young, tai suteikė „gilius vidinius pokyčius tiems, kurie Jį priima.“ Nors ne visi tautų karaliai buvo išgelbėti žmonės, tačiau krikščionybei plintant po pasaulį, jie bent „užčiaupė prieš Jį savo burnas“ ir tapo nominaliais krikščionimis, nekalbančiais prieš Jį nieko blogo. Net ir šiandien karalienė Elžbieta II prieš Jį neatveria savo burnos ir tyliai nusilenkia pagerbdama Jį pamaldų metu Westminsterio Abatijos bažnyčioje. Daugelis kitų Vakarų pasaulio ir Rytų monarchų rodo Jam bent išorinę pagarbą. Daugelis iš jų, tokie kaip karalienė Viktorija, parodė daug daugiau nei vien tik išorinę pagarbą Jam. Iš tiesų ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu taip pasielgė ir imperatorius Konstantinas, taip padarė ir daugelis kitų.

„Apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekad negirdėjo, jie supras.“ (Izaijo 52,15)

Kaip pranašas ir pranašavo, Kristaus evangelija pasklido po visas pasaulio tautas:

„Jis daugelį tautų nustebins.“ (Izaijo 52, 15)

Net Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas, kuris tik vadina save krikščionimi, laikas nuo laiko bažnyčioje nulenkia savo galvą ir „prieš Jį užčiaupia savo burną.“

Turiu pasakyti, kad ši nuostabi pranašystė ne taip daug kalba apie Europą, Jungtinę Karalystę ar Ameriką, kaip tai buvo ankščiau. Bažnyčios Vakaruose yra susipainiojusios ir sumišusios dėl įsiveržusių „liberalių“ idėjų Biblijos atžvilgiu bei nusilpusios dėl Charles Finney įtakos veikiamo evangelijos iškraipymo, taip pat modernių jo pasekėjų, skelbiančių įvairių formų klaidinančius „apsprendimo“ metodus. Tuo labiau plačiose trečiojo pasaulio teritorijose vyksta galingi prabudimai ir atgimimai, kurie ankščiau buvo stebimi dabar puolusiose, silpnose Vakarų bažnyčiose. Mūsų širdys džiaugiasi, kada skaitome naujienas apie minias žmonių Kinijoje, Pietų Azijoje, Indijoje ir kitose pasaulio vietose, kurios tiesiog dabar plūsta į Evangeliją skelbiančias bažnyčias. Taip, jos dažniausiai yra persekiojamos, bet kaip antrame mūsų eros amžiuje pasakė Tertullianas: „Kankinių kraujas yra bažnyčios pasėliai.“ Ir šiandien tai yra tiesa kalbant apie trečiojo pasaulio šalis. Amerika ir Vakarai bendrai paėmus traukiasi nuo savo krikščioniškosios praeities sutirpdamos humanistinėje, dvasiškai skeptiškoje sumaištyje. Sperdženas išpranašavo:

Jėzus apšlakstys ne tik žydus, bet ir pagonių tautas visur... Visi žemynai išgirs apie tave ir pajus tavo nusileidimą kaip gausų lietų ant išdžiūvusios žolės. Tamsios tolimos gentys ir kylančios saulės šalių gyventojai išgirs tavo mokymą ir gers jį... Tu apšlakstysi daugelį tautų savo maloningu žodžiu (ibid. p. 248).

Sperdženo „pranašiška“ žinia šiandien yra dar aktualesnė nei tai buvo tuo metu, kai jis pasakė šiuos žodžius prieš daugiau nei šimtą metų. Ir mes džiaugiamės, kad tai yra tiesa! Amen!

Šis pažadas dar nėra visiškai išpildytas. Tačiau tai tikrai įvyks – nes šis pažadas išėjo iš Viešpaties burnos per pranašą Izaiją, kuris pasakė:

„Tautos ateis prie tavo šviesos spindesio“ (Izaijo 60, 3)

„Pagonių stiprybė ateis pas tave“ (Izaijo 60, 5)

„Štai šitie ateis iš toli, tie – iš šiaurės ir vakarų, o anie – iš Sinimo krašto“ (Izaijo 49, 12)

Vienas iš pirmųjų misionierių Kinijoje James Hudson Taylor pasakė, jog „Sinimas“ yra Kinija, kaip ir The Scofield Study Bible teigia prieraše prie Izaijo 49, 12. Kaip mes galime nesutikti su Taylor ir Scolfield, kai šiandien mes savo akimis visa tai matome vykstant Kinijoje? Neabejotinai tai yra tiesa, mažiausiai bent jau jos pritaikyme! Tūkstančiai Kinijoje, kaip ir daugelyje kitų tolimų kraštų, atsiverčia į Kristų kiekvieną valandą, ir mes džiaugiamės, jog tai vyksta!

Tuo metu, kai Amerika aborto keliu kasdien nužudo tris tūkstančius bejėgių kūdikių, ir bažnyčios čia uždaromos tūkstančiais, visgi tose tolimose šalyse Kristaus darbas auga ir galiausiai suklestės! Dieve, dovanok jiems dar daugiau atsivertimų! Dieve, duok žmonėms, kurie pažįsta Kristų ir savo noru kenčia dėl Jo vardo, greitai triumfuoti prieš tautas Jo antrojo atėjimo metu!

Aš klausiu jūsų šį rytą: „Ar jūs pažįstate Kristų? Ar jūs pažvelgėte į Jį su tikėjimu, į tą, kuris buvo „sudarkytas daugiau nei bet koks kitas žmogus“ sumokėdamas kaltę už jūsų nuodėmes – taip, jūsų! Ar Jis apšlakstė savo krauju jūsų nuodėmę, kaip rašo Dievo knygose danguje? Ar jūs esate nuplautas Dievo Avinėlio Krauju, kuris nuplauna pasaulio nuodėmę? Jei ne, ar „užčiaupsite savo burną“ Jo akivaizdoje, nusilenksite prieš Jėzų ir priimsite Jį kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją? Ar padarysite tai dabar?

Prašau atsistoti ir pagiedoti septintą giesmę iš giesmių lapo.

Milžiniška našta žmonijos kaltės gulė ant Gelbėtojo pečių;
   Su vargu kaip drabužiu, Jis dėl nusidėjėlių buvo apvilktas,
Dėl nusidėjėlių buvo apvilktas.

Ir klaikiose mirties kančios Jis vaitojo, Jis meldė už mane;
   Mylėjai ir apkabinai mano kaltą sielą, kai buvai kalamas prie medžio.
Kai buvai kalamas prie medžio.

O meile nuostabi! Meile nepasiekiama žmonijos liežuvių;
   Meile, kuri bus pagrindu nesibaigiančios giesmės.
Nesibaigiančios giesmės.
   (“Love in Agony” William Williams, 1759;
      “Majestic Sweetness Sits Enthroned” melodija).

Jei norėtumėte su mumis pasikalbėti apie tai, ką reiškia pasitikėti Jėzumi ir tapti krikščioniu, prašau atsistokite auditorijos gale. Dr. Cagan nuves jus į ramią vietą, kur galėsime pasikalbėti. Galite eiti dabar. Dr. Chan, prašau pasimelskite už tuos, kurie atsiliepė. Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abel Prudhomme: Mato 27, 26-36.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo P. Benjamin Kincaid Griffith:
“Love in Agony” (William Williams, 1759; “Majestic Sweetness Sits Enthroned” melodija).


PAMOKSLO PLANAS

DIEVO TARNO KENTĖJIMAS IR TRIUMFAS!

(PIRMASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
THE SUFFERING AND TRIUMPH OF GOD’S SERVANT!
(SERMON #1 ON ISAIAH 53)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus. Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų. Jis daugelį tautų nustebins, karaliai jo akivaizdoje užsičiaups: apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekad negirdėjo, jie supras.“ (Izaijo 52, 13-15)

(Apd. 8, 34-35)

I.   Pirma, mes matome Kristaus pasitarnavimą Dievui, Izaijo 52, 13;
Filipiečiams 2, 7; Filipiečiams 2, 9; Apd. 2, 32-33.

II.  Antra, mes matome Kristaus auką už nuodėmę, Izaijo 52, 14;
Luko 22:44; Izaijo 50, 6; Luko 22, 64; Morkaus 15, 15;
Jono 19, 1-3; Izaijo 53, 12.

III. Trečia, mes matome Kristaus pateiktą išgelbėjimą, Izaijo 52, 15;
60, 3; 60, 5; 49, 12.