Print Sermon

Lub homphiaj ntawm peb qhov Website no yog sau thiab cov yees ua duab rau txhua tug xibhwb thiab cov tshaj tawm nyob txawv tebchaws thoob plaws ntiajteb, tshwj xeeb rau cov tebchaws txom nyem uas tsis muaj tsev kawm Vajluskub.

Cov lus qhuab qhia no sau tawm los qhia thiab kaw ua duab qhia muaj txog li ntawm 1,500,000 lub khooputawj thiab muaj ntau tshaj 221 lub tebchaws rau ib xyoo twg, nej mus saib tau rau ntawm www.sermonsfortheworld.com. Saum puas tug neeg mloog thiab saib nyob rau YouTube. Tom qab ntawd cov neeg no kuj los saib peb qhov Website, YouTube coj neeg los rau peb qhov website, cov lus qhuab qhia no muaj txog li ntawd 46 hom lus thiab muaj neeg los nyeem txog li ntawd 120,000 lub khoopetawj nyob rau sau vam tug neeg los nyeem txhua hli. Cov lus qhuab qhia uas uas lus sau tsis txwv coj mus siv. Thov qheb ntawm no saib nej yuav pab nyiaj rau peb tshaj tawm Vajtswv Txoj Moo Zoo kom mus thoob plaws ntiajteb tau licas.

Txhua zaug nej sau ntawv rau Dr. Hymers, cov ntsoov qhia tias koj nyob lub tebchaw twg los sis nws teb tsis tau koj, Dr. Hymers li email yog rlhymersjr@sbcglobal.net.




PHAU NTAWV UAS YOG VAJTSWV UA PA

THE GOD-BREATHED BOOK
(Hmong)

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr
by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Qhia nyob rau pawg ntseeg Npavtiv hauv nroog Los Angeles
Vajtswv hnub yav sawv lig, Kaum ib hli ntuj 30, 2014
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord's Day Evening, November 30, 2014

“Vajluskub ntxhua nqi puas leej tau kev tshoov siab los ntawm Vajtswv thiab muaj qab hau rau kev qhuab qhia, kev sib ntuas kev sib kho kom ua tau tug neeg zoo, qhuab qhia txog kev ncajncees kom Vajtswv haiv neeg ua tau neeg zoo tag nrho, npaj txhij yuav ua qhov zoo” (2 Timautes 3:16, 17).


Kuv raug lawv hu hais tias “neeg tawm tsam” los ntawm cov neeg uas tsis kam paub txog qhov tseeb, thiab kuv tseem raug hu tias “neeg tawv ncauj” los ntawm cov xibhwb uas tsau xav ua lawv qhov haujlwm. Kuv tseem raug hu hais tias “neeg tsim teebmeem” los ntawm cov neeg uas ua txhua yam kom hum lawv cov tswvcuab lub siab xwb. Thiab yog kuv tseem raug hu tias “neeg ntxeev siab” los ntawm cov neeg uas yeej tsis mob siab rau Vajtswv Txojlus kiag li!

Kuv qhov kev ruaj nrees rau Vajtswv Txojlus tseem nyob zoo li qub. Kuv pheej hais tias Vajtswv Txojlus txhua yam, tsis hais thaum pib txog rau thaum xaus puas leej yog Vajtswv Txojlus, txhua lo lus tsis hais nyob rau lus Henplais thiab lus Kivliv “yog Vajtswv tshoob siab” (2 Timautes 3:16) Cov ntseeg Npavtiv Qabteb cov thawjcoj hu kuv tias “neeg tawv ncauj” thiab tsis muaj hnub ua kuv yuav muaj pawg ntseeg ua kuv tug, yog kuv pheej hais li ntawd! Kuv thiaj li yog cov fundamental Npavtiv – thiab cov neeg foundatalist txawm pib tawm tsam kuv vim yog hais cov lus no raws li liberal Npavtiv qab teb!

Ruckmanims ntseeg hais tias phau Vajluskub King James yog phau ua Vajtswv tshoov siab tiam sis phau sau ua lus Akiv. Muaj ib txhia tseem hais tshaj li no tias phau Vajluskub Akiv uas yog KJV thiaj li hais ib yam li phau Kivliv thiab Henplais. Cov lus no tsuas Dabntxwvnyoog li xwb, vim ua ntej xyoo 1950, lub sijhawm no lawv tsis ntseeg lntawd, tiam sis los rau lub sijhawm uas Dr. Peter S. Ruckman (1921-). Ruckamanism ua rau tawg ua pab ua pawg, tshwjxeeb rau cov Npavtiv. Kuv tau sau ib phau ntawv hu ua “Ruckmanism Exposed” nej ua ntawv tuaj rau kuv txog phau ntawv no ntawm rlhymersjr@sbcglobal.net. Kev txhais Vajluskub yog txhais los ntawm phau KJV uas yog lus Akiv, tsis yog los ntawm lus Henplais thiab Kivliv tsis hais cov lus no Spanish, Kaulim, thiab lwm yam lus, tsis yog tias yuav muab cov lus cuav no hais mus thoob ntiajteb. Kuv chim rau cov Ruckmanite kuv thiaj li tsis kawm nyob rau Npavtiv lub tsev kawm Vajluskub, thiab Springfield, vim yog hais li no! Kuv chim rau tug xibhwb uas nyob rau New York vim yog hais li ntawd. Kuv ib tug phoojywg tug tub mus rau tug xibhwb no pawg ntseeg. Tsis ntev nws khiav tawm pawg ntseeg no yam tug uas tsis tau txais kev cawmdim. Kuv mob hlwm rau cov liberals thiab cov conservatives, uas hais tias tsuas yog lus Henplais thiab lus Kivliv thiab phau txhais tom qab no uas yog KJV xwb thiab yog Vajtswv tshoov siab kom sau! Kuv yeej siv phau KJV nrog kuv txhua zaug uas kuv kawm nyob rau tsev kawm Vajluskub, tiam sis lwm tug tub kawm ntawv siv phau Revised Standard Version, uas yog txhais los ntawm cov liberal. Niaj hnub nim no kuv tseem siv phauv KJV txhua zaug uas kuv qhia Vajtswv Txojlus.

Dr. Martyn Lloyd-Jones hais tias, lub tswv yim uas hais txog qhov kev txhais Vajluskub no, “…tsis muaj dabtsi, tsuas yog lam hais xwb!” Nws hais tias neeg tsis tso tseg qhov kev nyeem Vajluskub “tsis yog vim lawv tsis totaub cov lus hais, tiam sis vim yog lawv tsis totaub. Lawv tsis ntseeg tug Vajtswv…lawv qhov teebmeem tsis yog cov lus hauv; tiam yog lawv lub siab” (Martyn Lloyd-Jones, M.D., Knowing the Times, The Banner of Truth Trust, 1989, pp. 112, 114).

Kuv pheej xav tias ntshe lus Kivliv thiab lus Henplais thiaj yog phau Vajtswv tshoov siab. Xibhwb Povlauj hais li no tias,

“Vajluskub ntxhua nqi puas leej tau kev tshoov siab los ntawm Vajtswv thiab muaj qab hau rau kev qhuab qhia, kev sib ntuas kev sib kho kom ua tau tug neeg zoo, qhuab qhia txog kev ncajncees kom Vajtswv haiv neeg ua tau neeg zoo tag nrho, npaj txhij yuav ua qhov zoo” (2 Timautes 3:16, 17).

Kuv qhia Vajtswv Txojlus los tau rau caum xyoo, kuv yeej tsis xav tias yuav hloov ib lo lus hauv! Los sis rho tawm! Vajluskub yeej muaj tseeb lintawd!

I. Ib, kuv ntseeg tias Vajluskub yog “cov lus uas Vajtswv tshoov siab”

Lo lus “tshoov siab” lus Kivliv siv lo lus no “theopneustos” txhais tias “Vajtswv ua pa” Vajluskub yog “Vajtswv ua pa” Xibwb Petus hais li no tias Vajtswv “lawv raug Vajntsujplig ua haujlwm hauv rau hauv lawv” (2 Peter 1:21). Lus Kivliv txhais lo lus “ua haujlwm” yog los ntawm lo lus “phero” thiab txhais tias “kav” Nyob rau 2 Timautes 3:16 thiab 2 Peter 1:21 peb pom tias Vajntsujplig “kav” cov neeg sau Vajtswv cov lus uas yog Vajtswv tshuab pa los ua phau Vajluskub. Xws li nyob rau Yelemis 1:9, we nyeem,

“Leej txiv hais rau kuv tias sim saib kuv muab kuv cov lust so rau hauv koj lub qhov ncauj” (Yelemis 1:9).

Tswv Yexus cov lus hais raug sau los ua Vajluskub tshiab, thaum nws hais tias,

“Qaum ntuj thiab ntiajteb yuav ploj mus, tiam cov lus txhua los yuav nyob mus li” (Malakaus 13:31)

Vajtswv tsis yog muab tswvyim tso rau hauv Vajluskub. Cov lus hauv Vajluskub tsis yog kev xav uas yog Vajtswv muab tso rau hauv. Tiam sis yog cov lus uas uas yog Vajtswv tshuab pa! Yog cov lus uas Vajntsujplig tshoov neeg lub siab kom sau! Tiam sis cov neeg ua ntxeev siab rau Vajtswv Txojlus yeej tsis nyiam cov lus hauv, “vim yog lawv tawm tsam Vajtswv Txojlus” (Phau Ntawv Nkauj 107:11).

Tug Vajntxwv phem uas yog Yehauyakis nug Balab thaum nws pom phau ntawv uas yog Yelemis. Balab teb hais tias tug cev Vajtswv “tau tshaj tawm txhua cov lus rau kuv…thiab kuv tau sau los ntawm tug xaum” (Yelemis 36:18). Txho mus ntseeg tug neeg hais rau koj tias Vajluskub tsis yog cov lus tshoov siab! Txhua lo lust Henplais uas yog Vajluskub qub, thiab txhua lo lus Kivliv uas yog Vajluskub tshiab – txhua lo lus hauv Vajtswv Txojlus – yog “Vajtswv cov pa! “Txhua los puas leej yog Vajtswv tshoov siab” (2 Timautes 3:16). Thiab coj peb mus rau lub ntsiab lus ob.

II. Ob, kuv ntseeg tia txhua phau Vajluskub yog qhov Vajtswv tshoov siab.

“Vajluskub txhua lo yog Vajtswv tshoov siab...” (2 Timautes 3:16).

Nov txhais tau hais tias tsis hais Vajluskub phau Henplais thiab phau Kivliv, txiv ntawm Chivkeeb txog rau Qhia tshwm, yog cov lus uas Vajtswv tshoov siab, Vajtswv tshua pa. Cov neeg txawj ntse “tag nrho” txhais tias “txhua txhia yam”. Nyob rau txhua yam hauv Vajluskub yog tshoo siab, thiab pub rau neeg.

Dr. W. A. Criswell, ib tug xibhw muab suab npe nyob rau pawg ntseeg Npavtiv hauv nroog Dallas, Texas, hais tias,

“Qhov tias tagnrho yog ib yam qhia txog, txhua yam hauv Vajtswv Txojlus yog theopheustos, yog Vajtswv tshuab pa huvsi. Thiab yog lus hais tsis hais tej tug npe ntawv me me los xij yog tag...” (W. A. Criswell, Ph.D., The Bible for Today’s World, Zondervan Publishing House, 1967 edition, p. 49).

Yesus hais tias,

“Txawm yog lo lus los sis ib qhov twg xwb los yuav tsis ploj ntawm txoj cai txog rau lub ntiajteb no ploj mus” (Mathais 5:18).

Ib yam “me” yog hais txog tug npe ntawv me me hauv lus Henplais, xws li yog comma, los sis tej tug cim . los lus “me” yog hais txog tug npe ntawv me me nyob rau lub Heplais. Txawm yog ib tug npe ntawv me me hauv lus Henplais los puav lees yog qhov Vajtswv tshuab pa!

Thaum kuv tuav phau Vajluskub no rau ntawm kuv txhais tes, kuv tab tom tuav ib hub txhab nyiaj. Yog phau ntawv uas txhais Vajtswv cov lus ib los dhau ib los! Kuv tuav Vajtswv cov lus uas ib txhais ib los zuj zus! Yog kuv xav paub tias Vajtswv xav licas rau lo lus ntawd, kuv tsis tag yuav mus nrhiav ib tug neeg txawj ntse, los sis lwm tug hais licas. Yog kuv xav paub, kuv cia li mus nthuav phau Vajluskub thiab nyeem Vajtswv cov lus ntawm nrov nrov. Kuv tsis txhob muab ib lo lus twg “ntxeev” tshiab. Kuv yuav tsum coj raws li cov ntsias lub tau sau tseg. Thaum Vajtswv hais txog ntoo, yeej yog ntoo. Nws haiv txog rooj tog yeej rooj tog.

Kuv tau chim heev rau Dr. MacArthur. Nws hais ntau yam zoo heev li lawm. Tiam muaj ib qhov nws hais tias, “Yexus cov ntshav siv theej lo lus tuag” (The MacArthur Study Bible; note on Hebrews 9:14). Nws hais txog lo lus “Yexus cov ntshav siv theej lo lus tuag” Tiam sis lub sijhawm ua kuv los ntseeg tias cov lus hais hauv Vajluskub, kuv thiaj paub tias nws hais tsis yog lawm. Nws hais tias, Tswv Yexus cov “ntshav” yog “theej kev tuag” qhov tias tias yuam kev no yog qhov twg! Tswv Yexus qhov kev tuag tsis yog qhov ua rau kom neeg paub txog. Tsis yog! Tswv Yexus cov ntshav xwb thiaj ua qhov ntawd! Qhov nws hais yuam kev ua rau kom peb pom txog lub ntsiab lus tseemceeb nyob rau Vajtswv Txojlus – Vajtswv xa los, txawm lo lus me me xwb los xij! Lus Kivliv haus Henplais 9:14 yog “haima” txhais tias “ntshav” Peb cov lus Akiv yog “hemorrhage” (cov ntshav ntws los) yog los ntawm lus Kivliv. “Hematology,” yog kawm txog ntshav. Lus Akiv ob los no los ntawm lo lus Kivliv no “haima” Qhov no qhia meej tias Dr. MacArthur yuav kev thaum nws hais tias, “Ntshav coj los siv theej kev tuag” Tsis yogo – lus Kivliv yog haisma txhais tias ntshav! Tsis yog txhais txog “kev tuag” Lo lus tuag ntawm lus Kivliv yog “thanatos” los ua lus Akiv yog “euthanasia.” Lo lus “thana” yogi b feej ntawm lus Akiv uas yog “thanatos” txhais tias “tuag” “Eu” txhais tias “zoo” yog lus Kivliv. Yog lintawd “euthanasia” txhais tias “kev tuag zoo” Yog li ntawd ib txhia thiaj li muab qhov no coj los tua nws tug kheej tuag. Lub lub ntsiab lus – “haima” txhais tias ntshav. “Thanatos” txhais tias tuag. MacArthur hais yuam kev lawm, qhov uas nws hais tias “Yexus cov ntshav siv theej lo lus tuag” Xibhwb Povlauj hais txog “ntshav” Yog nws hais txog “kev tuag” nws yuav tsum siv lo lus Kivliv yog “thanatos” Phau Vajluskub uas yog The Reformation Study Bible hais tias, “Tsis yog…yuav mus muab cov lus txheej thaum ub saib tsis muaj nqi, vim lawv twb hais tau lub ntsiab lus meej lawm” (Nyob rau daim 844, “Understanding God’s Word”). Kuv ntseeg tias Dr. MacArthur kawm qhov hloov “ntshav” nyob hauv “kev tuag” los ntawm ib tug uas muaj lub npe Colonel R. B. Thieme. Vim nyob rau xyoo 1961, kuv pom kiag ntawm kuv qhov muag. Kuv pom lub sijhawm thaum John MacArthur sau Thieme cov lus khawv cia thaum nws hnov cov lus qhia no, “Ntshav coj los siv theej kev tuag” Muaj tseeb cov neeg txawj ntse yeej paub zoo tias Colonel hais yuam kev lawm. Colonel Thieme tsis nyiam Yexus cov ntshav kiag li. Nws qhov kev qhia yuam kev no thiaj poob los rau Dr. MacArthur. Peb yuav tsusm txhob muab cov lus Kivliv “uas yog ib txwm yeej muaj los” (Reformation Study Bible, ibid.).

Kuv muab Thieme/MacArthur ob tug cov teebmeem coj los hais qhia kom muab cov lus hais nyob hauv Vajluskub saib ua qhov tseemceeb, yog cov lus uas Vajtswv tshuab pa tawm los ua Vajluskub thiab ua lus Henplais thiab lus Kivliv.

Dr. Harold Linsel yog ib tug txawg tug ntse, thiab yog ib tug tiv thaiv phau Vajluskub. Nyob rau nws phau ntawv, The Battle for the Bible, thiab yog ib phau ntawv uas tseemceeb rau peb tiam tam sim no. Dr. Linsell hais tias, “kev tshoov siab yog Vajtswv cov lus uas hais rau txhua yam lus ua rau sau ua Vajluskub, thiab mua Vajntsujplig ua tug coj xaiv cov ntsiab lus hauv Vajluskub” (Harold Lindsell, Ph.D., The Battle for the Bible, Zondervan Publishing House, 1978 edition, p. 31; emphasis mine). Muaj tseeb Dr. Lindsell hais txog lus Henplais thiab lus Kivliv, thaum nws los hais txog qhov Vajntsujplig coj cov neeg sau Vajluskub “thiab tseem lub sijhawm ua lawv xaiv cov lus hauv Vajluskub” Dr. Henry M. Morris hais tias Povlauj uas “qhia meej tias yog cov lus tshoov siab” uas yog cov lus hauv Galatias 3:16. Nws hais tias xibhwb Povlauj hais vim “tsis yog tias ib lo lus xwb, “haiv neeg” tsis yog tias haiv neeg coob coob’” (Henry M. Morris, Ph.D., The Defender’s Study Bible, World Publishing, 1995 edition, p. 1296; note on Galatians 3:16; emphasis mine).

Kuv yeej pom zoo nrog rau Dr. Lindsell thiab Dr. Morris. Kuv paub ob tug zoo, thiab yam lawv haiv tau yog. Yog li ntawd kuv thiaj txhawj txog Dr. MacArthur lo lus tias “Ntshav coj los siv theej kev tuag” Peb yuav tsum txhob ua lintawd, yog peb yeej ntseeg tseeb tias Vajlusub yog Vajtswv cov lus tshoov siab. Vajtswv hais licas hauv Vajluskub, Nws yeej txhais lintawd. Thiab yeej ntseeg cov lus uas sau ua lus Henplais thiab lus Kivliv. Yexus hais tias, “Neeg yuav ciaj sia tsis yog los ntawm tej zaub mov uas neeg no xwj, txhua txhua lo lus ntawm Vajluskub” (Mathais 4:4; Yexus muab lo lu no ntawm Kevcai 8:3).

Lub sijhawm koj nyem Vajluskub yuav tsum ruaj siab tias koj tabtom nyeem Vajtswv Txojlus. Lub sijhawm thaum koj nyem Vajluskub, “yuav tsum ntseeg hauv Tswv Yexus, thiaj yuav dim,” koj yuav tsum cia siab rau Vajtswv raws li thau hais nyob rau Teshaujlwm 16:31. Lub sijhawm thaum koj tug kheej los “ntseeg tug Tswv Yexus” koj yuav dim los ntawm Vajtswv Leejtub. Lub sijhawm koj nyeem Yexus cov lus, “tug ua los cuag kuv, kuv yuav tsis tso nws pov tseg” koj yuav tsum ruaj siab tia Yexus tsis tso koj pov tseg (Yauhas 6:37). Lub sijhawm koj nyeem Yexus cov lus “Los ntawm kuv, “Nej cov lus ris lub nra nyha los cuag kuv , kuv yuav cia nej tau so thiab tau txais kev kaj siab” (Mathais 11:28). Lub sijhawm thaum koj nyeej Yexus cov lus “Vim yog Vajtswv hlub neeg ntiajteb kawg li, nws thiaj tso nws Leejtub los rau ntiajteb tug uas ntseeg nws yuav tsis tuag tiam sis tau txoj sia ntev dhawv mus ib txhi” Koj yuav tsum ruaj siab tias koj yuav tsis puas tsuaj, tiam sis tau txoj sia, thaum koj los ntseeg Nws (Yauhas 3:16). Thaum koj nyeem cov lous “Yexus cov ntshav yuav ntxuav peb tej kev txhaum,” koj yuav tsuj ruaj siab tias “Yexus cov ntshav” ntxuav tau koj “ntawm kev txhaum” (1 Yauha 1:7).

“Vajluskub ntxhua nqi puas leej tau kev tshoov siab los ntawm Vajtswv thiab muaj qab hau rau kev qhuab qhia, kev sib ntuas kev sib kho kom ua tau tug neeg zoo, qhuab qhia txog kev ncajncees kom Vajtswv haiv neeg ua tau neeg zoo tag nrho, npaj txhij yuav ua qhov zoo” (2 Timautes 3:16, 17).

Yog koj ntseeg tias Vajtswv Txojlus muaj tseeb, yog vim licas koj thiaj tsis cia siab rau Yexu cawm koj dim lub txim? Yog koj ntseeg li Vajtswv hais, yog lintawd cia li los cia siab rau Nws leej tub, tug uas hlub koj thiab tuag theej koj saum tug Ntoo Khaublig, kev tuag thiab tub Tuagteb! Hais li raws li zaj nkauj ntawm no,

Tug Tswv kuv los ntawm koj,
   Kuv los ntawm koj nim no!
Ntxuav kuv, ntxuav kuv ntawm cov ntshav
   Ua ntwg los ntawm tug ntoo Khaublig.
(“I Am Coming, Lord,” Lewis Hartsough, 1828-1919).

Amees. Dr. Chan thov los coj peb thov Vajtswv.

(XAUS COV LUS QHUAB QHIA)
Koj mus nyeem Dr. Hymers cov lus qhuab qhia txhua lub lim tiam nyob rau Internet ntawm
www.realconversion.com qheb mus rau “Qhuab qhia ua lus Hmoob.”

Koj sau email rau Dr. Hymers rau ntawm rlhymersjr@sbcglobal.net – lossis sau ntawv
xa rau nws raws qhov chaw nyob no P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Lossis hu
xovtooj (818)352-0452.

Lus ceebtoom: Txhua cov lus qhuab qhia nyob rau hauv no coj mus siv
tau, txawm tsis tau kev tso cai los ntawm Dr. Hymer’s los xij. Tiamsis
yog Dr. Hymers’ cov lus qhuab qhia uas luam ua duab yuav tsum tau
kev tso cai thiaj coj mus siv tau.

Nyeem Vajluskub ua ntej yog Abel Prudhomme: II Timautes 3:12-17.
Hu nkauj tshwjxeeb yog Benjamin Kincaid Griffith:
“I Know the Bible is True” (Dr. B. B. McKinney, 1886-1952).


TXHEEJ TXHEEM

PHAU NTAWV UAS YOG VAJTSWV UA PA

THE GOD-BREATHED BOOK

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr

“Vajluskub ntxhua nqi puas leej tau kev tshoov siab los ntawm Vajtswv thiab muaj qab hau rau kev qhuab qhia, kev sib ntuas kev sib kho kom ua tau tug neeg zoo, qhuab qhia txog kev ncajncees kom Vajtswv haiv neeg ua tau neeg zoo tag nrho, npaj txhij yuav ua qhov zoo” (2 Timautes 3:16, 17).

I.   Ib, kuv ntseeg tias Vajluskub yog “cov lus uas Vajtswv tshoov siab”
II Petus 1:21; Yelemis 1:9; Malakaus 13:31; Phau Ntawv Nkauj 107:11;
Yelemis 36:18.

II.  Ob, kuv ntseeg tia txhua phau Vajluskub yog qhov Vajtswv tshoov siab, Mathais 5:18; 4:4; Teshaujlwm 16:31; Yauhas 6:37; Mathais 11:28; Yauhas 3:16; I Yauhas 1:7.