Print Sermon

Lub homphiaj ntawm peb qhov Website no yog sau thiab cov yees ua duab rau txhua tug xibhwb thiab cov tshaj tawm nyob txawv tebchaws thoob plaws ntiajteb, tshwj xeeb rau cov tebchaws txom nyem uas tsis muaj tsev kawm Vajluskub.

Cov lus qhuab qhia no sau tawm los qhia thiab kaw ua duab qhia muaj txog li ntawm 1,500,000 lub khooputawj thiab muaj ntau tshaj 221 lub tebchaws rau ib xyoo twg, nej mus saib tau rau ntawm www.sermonsfortheworld.com. Saum puas tug neeg mloog thiab saib nyob rau YouTube. Tom qab ntawd cov neeg no kuj los saib peb qhov Website, YouTube coj neeg los rau peb qhov website, cov lus qhuab qhia no muaj txog li ntawd 46 hom lus thiab muaj neeg los nyeem txog li ntawd 120,000 lub khoopetawj nyob rau sau vam tug neeg los nyeem txhua hli. Cov lus qhuab qhia uas uas lus sau tsis txwv coj mus siv. Thov qheb ntawm no saib nej yuav pab nyiaj rau peb tshaj tawm Vajtswv Txoj Moo Zoo kom mus thoob plaws ntiajteb tau licas.

Txhua zaug nej sau ntawv rau Dr. Hymers, cov ntsoov qhia tias koj nyob lub tebchaw twg los sis nws teb tsis tau koj, Dr. Hymers li email yog rlhymersjr@sbcglobal.net.




YAUXEJ YOG TUG QAUV

(COV LUS QHIA PWM 70 HAUV CHIVKEEB)
JOSEPH – A TYPE OF CHRIST
(SERMON #71 ON THE BOOK OF GENESIS)
(Hmong)

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr.
by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Qhia nyob rau pawg ntseeg Npavtiv hauv lub nroog Los Angeles
Vajtswv hnub yav lig lub ob hli ntuj hnub tim 17, 2013
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, February 17, 2013


Cov lus qhuab qhia no yog nyob rau pwm xya-caum uas kuv qhia nyob rau Chivkeeb ib ob hli dhau los no. Peb muab cov lus no kho dua coj lus rau peb siv thiaj li siv lub ntsiab lus “Cov lus qhia nyob rau Chivkeeb” Tiam sis nyob rau yav lig no kuv yuav muab Vajluskub lwm phau coj los hais qheb ua ntej. Kuv yuav hais nyob rau Lukas tshooj 24:44 thiab 54. Nyob rau daim 1112 hauv phau Vajluskub hu ua Scofield Study Bible.

“Yexus hais rau lawv hais tias, Tej no yog tej uas kuv twb qhia rau nej thaum kuv tseem nrog nej nyob Rau qhov txhau yam uas Mauxes hais thiab tej uas cov cev Vajtswv lus sau tseg rau hauv Phau Ntawv Nkauj uas hias txog kuv ntawd puavleej yuav tiav. Yexus txawm ua rau lawv totaub Vajtswv Txojlus” (Lukas 24:44, 45).

Tswv Yexus hais tias, “Tej no yog tej uas kuv twb qhia rau nej thaum kuv tseem nrog nej nyob rau qhov txhua yam uas Mauxes …hais thiab teb.” Qhvo ntawm hais tias “Mauxes txoj cia” Tswv Yexus hais txog thawj tsib phau Vajluskub qub, uas yog Mauxes ua tug sau. Phau Vajluskub Chivkeeb thiaj li yog ib phau nyob rau hauv. Tswv Yexus yog tug yuav ua txhua yam uas qhia nyob rau Chivkeeb kom tiav. Tamsim no los saib hauv Lukas 24:25-27. Tswv Yexus thiaj li hais rau nws cov thwjtim tom qab ua nws sawv hauv qhov tuag rov qab los nws tau ntsib ob tug thwjtim ua taug kev mus rau pem eemaus.

“Ces Yexus hais rau nkawd hais tias,Ua li cas nej yuav ruam ua luaj li, ua li cas neb tsis ntseeg tej uas cov cev Vajtswv lus tau qhia tseg lawm! Puas yog tus Mexiyas yeej yuav raug tsimtxom thiab tom qab ntawd nws yuav tau nws lub tshwjchim ci ntsa iab? Yexus txawm piav Vajtswv Txojlus uas hais txog nws, nws xub pib qhia tej uas Mauxes sau thiab tej uas cov cev Vajtsws lus txhua tus sau tseg lawm” (Lukas 24:25-27).

Ua tib zoo saib cov lus uas sau nyob rau nqe 27, “nws xub pib qhia tej uas Mauxes sau thiab tej uas cov cev Vajtsws lus txhua tus sau tseg lawm” nej zaum tau.

“Cov lus hais txog nws” Yexus tabtom hais txog cov lus nyob rau phau Chivkeeb. Qhov no qhia rau peb paub tias Vajluskub phau Chivkeeb tabtom qhia kom peb paub tias Tswv Yexus los ua kom “tej qauv” uas tau hais tseg kom tiav. Qauv yog yam uas muj nyob rau phau Vajluskub qub tias yuav tshwmsim nyob rau phau Vajluskub tshiab, uas yog qhia tias tej qauv ntawd yuav tiav zoo licas. Xws li yim tug neeg ua dim vim yog lawv mus nyob rau Nau-ees lub nkoj. Lub nkoj ntawd piv txog Tswv Yexus, uas tug cawm nws cov neeg kom dim ntawm qhov kev puas tsuaj. Lub nkoj ntawd yog tug qauv, Tswv Yexus yog tug los ua qhov qauv ntawd kom tiav.

Peb los rau cov lus qhuab qhia hmo no, peb pom txog Yauxej, uas nyob rau phau Vajluskub Chivkeeb, hais tsi ntsoov mus rau Tswv Yexus. Dr. I. M. Haldeman, ua xibhwb ntev nyob rau pawg ntseeg Npavtiv tau hais txog Yauxej uas nyob rau phauv Vajluskub Chivkeeb thiab thawj plaub phau hauv Vajluskub tshiab ntau thiab ntau zaug. Ua tsaug rau qhov ntawd! Tswv Yexus yog tug los ua kom tej qauv ntawd tiav, ib yam ntawd yog Yauxej! Kuv thiaj li pom tau tias Tswv Yexus hais ntau zaug txog Yauxej uas yog tab tam hais txog Nws tug kheej, hais li no “Puas yog tus Mexiyas… yeej yuav raug tsimtxom thiab tom qab ntawd nws yuav tau nws lub tshwjchim ci ntsa iab” (Lukas 24:27). Kuv yuav tsis muab tag nrho qhov ua tshwmsim rau Yauxej hais txog Tswv Yexus coj los qhia rau nej! Tiam sis kuv yuav muaj qee yam xwb.

Nyob rau Chivkeeb, peb pom tau tias tom qab tshooj kaum-plaub Yauxej yog tug tseemceeb nyob rau hauv. Vim cov tshooj nov puas leej hais txog Yauxej ntau tshaj hais txog Anplahas, Ixaj, Yakhauj thiab lwm tug. Qhov no vim yog Vajntsujplig qhia rau kom peb paub tias Yauxej muaj ib tes dej num uas zoo li Yexus nyob rau phau Phau Vajluskub. Nyob rau phauv Vajluskub Chivkeeb 37:2 hais tias “Tsis muaj lwm qhov lawm, yuav hais txog Yauxej uas qhia txog Tswv Yexus.” Kuv yeej pom tau li ntawd thiab “tias muab ntau yam lus piv txwv nyob rau hauv zoo lintawd.” Tiam sis kuv ho tsis pom ib qhov nyob hauv Vajluskub tshiab ua hais txog Yauxej ua tug qauv qhia txog Tswv Yauxej. Qhov no ua rau kuv xav tsis tawm tau los ntev, thaum kawg kuv thiab li txiav txim siab hais tias – Yauxej tug qauv uas nyob rau Chivkeeb. Hais txog Tswv Yexus uas muaj sau rau thawj plaub phau Vajluskub tshiab. Vim plaub phau Vajluskub no yeej qhia tias Tswv Yexus yog cov qauv ntawd. Qhov no thiaj ua rau “Ntau yam tau piv thiab mus zoo tib yam nkaus” Dr. Haldeman yeej hais yog lawm – Yauxej yog Tswv Yexus tug qauv. Kuv yuav muab kaum-tsib yam uas zoo sib thooj ntawm ob tug neeg coj los qhia–Yauxej ua tug qauv qhia txog Tswv Yexus.

1. Ib, Ob tug txiv hlub ob tug tshaj plaws.

Peb los nyeem Chivkeeb,

“Ixyees hlub Yauxej tshaj dua lwm tug tub…”
      (Chivkeeb 37:3).

Ixayees yog Yakhauj lub npe tshiab. Ixayees hlub Yauxej tshajplaws, dua lwm tug.

Thaum Yexus ua kevcai rau dej tag, Vajtswv lub suab hu saum ntuj tuaj hais tias,

“Nws yog kuv tug tub ua kuv txau siab thiab hlub tshajplaws”
       (Mathais3:17).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

2. Ob, Ob tug puas leej raug cov kwvtij ntxub.

Peb nyeem Chivkeeb,

“Thuam Yauxej cov tijlaug pom hais tias, lawv txiv hlub Yauxej tshaj li hlub lawv lawm, lawv thiaj ntxub lawv tus kwv kawg nkaus li, thiab ua rau lawv tsis xav hais ib lo lus zoo rau Yauxej” (Chivkeeb 37:4).

Yauxej cov tij laug ntxub nws thiab tsis xav nrog nws tham. Yauxej thiaj yog tug qauv.

Tswv Yexus cov kwvtij tau hais lus tawm tsam Nws nyob hauv Yauhas 7:3, 4. Lawv thuam Nws thiab hais tias, “Koj cia li tawm ntawm no mus rau lwm qhov.” Peb tseem paub tias, “Txawm Yexus cov kwvtij los twb tsis ntseeg Nws” (Yauhas 7:5). Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

3. Peb, Ob tug puas leej rau tawm tsam.

Peb nyeem Chivkeeb peb pom tau hais tias,

“Los ntawm no peb cia li muab nws tua pov tseg”
       (Chivkeeb 37:20).

Yauxej yog tug qauv.

Cov Falixais los kuj ua tib yam lintawd rau Yexus, nyob rau hauv Vajluskub,

“Txij hnub ntawd los cov Yudais tej nomtswv txawm tuavhauv yuav muab Yexus tua povtseg” (Yauhas 11:53).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

4. Plaub, Ob tug lub tsho ntev raug muab hle tawm.

Peb nyeem Chivkeeb,

“Thaum Yauxej tauj txog ntawm cov tijlaug lawm, lawv txawm sau nthwv los ntes nws thiab muab nws lub tsho ntev hie hlo” (Chivkeeb 37:23).

Yauxej yog tug qauv.

Thaum Yexus rau ntsia saum ntoo khaublig cov tub rog “muab nws cov ris tsho…thiab lub tsho ntev hle tawm” (Yauhas 19:23). Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav. Thaum Yauxej raug rub tawm hauv lub qhov los, nws liab qab. Tswv Yexus raug ntsia saum ntoo khaublig liab qab. Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

5. Tsib, Ob tug raug coj mus tim tebchaws Iyim.

Peb nyeem hauv Chivkeeb pom tias Yauxej tug tibluag hu ua Yudas hais tias peb cia li muab nws muas, lawv thiaj li ua lintawd, yog muas rau cov neeg ua lag luam, “lawv coj nws mus rau tim Iyim” (Chivkeeb 37:28).

Yauxej txawm sawv tsees coj tus metub thiab Malis maub khiav mus rau nram tebchaws Iyim. (Mathais 2:14). Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

6. Rau, Ob tug raug muas raws li ib tug qhev tug nqi.

Peb nyeem nyob rau hauv Chivkeeb pom tias nws cov kwvtij muab nws rho tawm ntawm lub qhov los “Lawv muab nws muas rau cov neeg ua hla luam tug nqi yog nees nkaum choj nyiaj” (Chivkeeb 37:28). Yauxej yog tug qauv.

Ob peb hnub ua ntej Tswv Yexus yuav raug ntsia saum ntoo khaublig, Nws ib tug thwjtim uas yog Yudas, mus cuag cov povthawj loj, “Yog nej muab nyiaj rau kuv, kuv yuav muab nws rau nej? Thiab lawv cog lus rau nws tias lawv yuav muab peb caug choj nyiaj rau nws” (Mathais 26:15). Nees-nkaum choj nyiaj yog ib tug qhev tug nqi rau lub sijhawm thaum Yauxej tseem ua neeg nyob, lossis 1759 xyoo ua ntej Tswv Yexus raug ntxeevsiab los ntawm pebcaug choj nyiaj, tug nqi no yog ib tug qhev tug nqi rau lub sijhawm uas Yexus ua neej nyob ntiajteb. Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

7. Xya, ob tug puas leej raug sim siab.

Thaum Yauxej raug coj mus txog rau tim Iyim, nws raug muas rau Pautifas, ua yog Vajntxwv Helauj ib tib thawj nom. Tug neeg no cia Yexej saib xyua txhua yam haujlwm hauv nws lus tsev. Thaum Pautifas tsis nyob tsev, nws poj niam tau tsim Yauxej, “nrog kuv pw” tiam sis Yauxej tsis kam ua raws li qhov kev sim siab ntawd nws tau khiav tawm hauv tsev (Chivkeeb 39:12). Yauxej yog tug qauv.

Peb pom nyob hauv Vajluskub tshiab, “Yexus [raug] Vajntsujplig coj mus rau tom roob moj sab qhua rau dabntxwnyoog sim siab” (Mathais 4:1). Tiam sis Tswv Yexus tau siv Vajluskub los tawm tsam qhov kev sim siab ntawd. Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

8. Yim, Ob tus puas leej raug lwm tug hais cov lus tsis tseeb tawm tsam.

Pauthifas tug poj niam hais cov lus dag hais tias Yauxej yuav los nrog nws pw thiab deev nws (Chivkeeb 39:14-18). Yauxej yog tug qauv.

Nyob rau hauv Vajluskub tshiab peb kuj pom tau hais tias muaj cov neeg hais lus dag los tawm tsam Yexus thaum lawv coj nws mus rau cov povthawj hmo ua ntej lawv yuav ntsia nws rau saum ntoo Khaublig. Peb los nyeem hauv Mathais tshooj nees-nkaum tsib,

“Txawm yog muaj ntau leej tuaj ua timkhawv dag los lawv nrhiav tsis tau lus nkaug Yeexus. Thaum kawg muaj ob tug txivneej losnkaug hias tias, Nws hias tias, kuv yuav rhuav lub Tuamtsev thiab peb hnub, kuv yuav ua kom tau ib lub tshiab.Tus Povthawj Hlob txawm sawv tsees nug Yexus hias tias, Nkawd nkaug koj li ntawd, koj tsis muaj lus teb li los” (Mathais 26:60-62).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

9. Cuaj, Ob tug puas leej raug khi sia hlau khi.

Pautifas muab Yauxej coj mus kaw hau nkuaj thiab liam hais tias Yexej mos nws poj niam.

“Yauxej tus tswv coj nws mus kaw hauv nkuaj tiamsis thaum nws raug kaw rau hauv nkuaj Vajtswv tau nrog nws nyob” (Chivkeeb 39:20).

Yauxej yog tug qauv.

Nyob rau hauv Vajluskub tshiab, Tswv Yexus raug lawv muaj sia hlau khi

“Lawv muab saw hlau khi Yexus, thiab coj mus rau Philaj uas yog cov neeg Loos tus tswvxeev” (Mathais 27:2).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

10. Kaum, Ob tug puas leej los nyob nrog ob tug tub sab.

“Tau ib ntus los tom qab no tus uas ce cawv thiab tus thawj uas saib cov neeg ua mov rau tus vajntxwv uas kav tebchaws Iziv noj thiab haus, nkawd tau ua txhaum rau vajntxwv.Nws chim rau ob tug tubtxib ntawd heev” (Chivkeeb 40:2, 3).

Ob tug tub sab no raug kaw nrog rau Yauxej nyob hauv nkuaj. Ib tug raug cawm, tiamsim ib tug rau tua pov tseg. Yauxej yog tug qauv.

Nyob rau hauv Vajluskub tshiab, Tswv Yexus rau ntsia nrog ob tug tub sab.

“Lawv coj ob tug txivneej uas ua tubsab mus tua nrog Yexus”
       (Lukas 23:32).

Ib tug tub sab raug cawm rau ntawm tug ntoo khaublig, ib tug raug txim mus tag ib txhi. Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

11. Kaub ib, Ob tug puas leej raug muab tso rau qhov chaw siab thaum hla dhau qhov kev txom nyem.

Thaum Yauxej hla dhau cov teebmeem ntawd nws raug rho tawm hauv tsev loj cuj, “Falaus hais rau Yexauj hais tias, sim saib, Kuv yuav cia koj los kav lub tebchaws Iyim no” (Chivkeeb 41:41). Nws raug tso tawm hauv nkuaj thiab tau los ua ib nom kav lub tebchaw Iyim! Yauxej yog tug qauv.

Nyob rau hauv Vajluskub tshiab, Peb pom txog qhov Vajtswv tau muab Yexus nyob rau qhov chaw siab,

“Twb yog vim li no Vajtswv thiaj tsa nws ua tus loj dua ntais, thiab tis lub npe uas zoo tshaj tej npe huv tibsi rau nws Vajtswv ua li ntawd kom Yexus lub npe muaj koob meej, txhua tus tsis hais cov uas nyob saum ntuj ceebtsheej, cov uas nyob hauv ntiajteb no thiab tej uas nyob hhauv nruab tivtxwv puav leej yuav txhos caug pe nws, thaib txhau tus yuav lees haib tias Yexus Khetos yog tus Tswv, kom Vajtswv tus uas yog leej Txiv thiaj tau koob meej” (Filipis 2:9-11).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

12. Kaum ob, Ob tug puas leej tau quaj.

Thaum kawg, Yauxej cov kwjtij ntsib teemmeem yog kev ntshaib nqhis nyob rau tebchaws Ixayees. Qhov yuav nrhiav tau zaub mov yuav tsum mus yuav rau tebchaws Iyim. Lawv yuav tsum mus yuav txhuv lawm tim lawv tug kwv uas yog Yauxej, tam sim no nws ua nom loj kav tebchaws Iyim. Lawv tsis paub tias Yauxej yog leejtwg, vim nws chais hwjtxwv thiab coj li ib tug neeg Iyim lawm. Peb pom nyob hauv Chivkeeb qhia tias nws quaj tsib zaug rau nws cov kwvtij. Ntawm no yog ib qhov,

“Yauxej tas suab hlo quaj, ua rau cov neeg Iziv puavleej hnov, thiab muaj neeg mus piav zaj no qhia rau hauv Falaus lub loog” (Chivkeeb 45:2).

Yauxej yog tug qauv.

Peb los nyeem hauv Vajluskub tshiab, “Yexus quaj” (Yauhas 11:35). Ib zaug ntawd, yog peb pom tias Tswv Yexus tau quaj rau lub nroog Yelusxalees,

“Thaum Yexus tauj ze lub nroog Yeluxalees, nws pom lub nroog, nws quaj” (Lukas 19:41).

Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

13. Kaum peb, ob tug zam txim rau cov neeg uas tau ua txhaum.

Peb pom hauv Chivkeeb tias thaum kawg Yauxej qhia nws tug kheej rau cov kwvtij tau paub. Ua ntej ntawd lawv yeej cim tsis tau tias nws yog Yauxej, vim nws chaiv hwjtxiv thiab hnav ris tsho zoo li neeg Iyim. Tiam sis Yauxej kuj qhia nws tug kheej rau lawv thiab zam txim yam lawv tau ua rau nws.

“Yauxej hais rau lawv hais tias, Nej cia li txav los ze kuv. Lawv thiaj txav zog los rau ntawm Yauxej Ces Yauxej hais rau lawv hais tias, kuv yog nej tus kwv Yauxej uas nej muab muag mus rau nrm tebchaws Iziv ntag” (Chivkeeb 45:4).

“Yauxej cevloo tes mus puag nkaus nws tus kwv ntxawg Npeenyamees quaj; Npeenyamees los tsa hlo suab quaj puag nkaus Yauxej ib yam nkaus thiab. Yauxej tseem quaj los nws twb nmus puag cov tijlaug thiab nwj lawv ib tug rau ib tug. Tom qb ntawd nws cov tijlaug mam pib nrog nws tham” (Chivkeeb 45:14-15).

Yauxej yog tug qauv.

Tswv Yexus tau hais hauv rau hauv Vajluskub tshiab, rau cov neeg ua lawv tau ntsia nws rau saum tug ntoo khaublig hais tias “Kuv txiv, zam txim rau lawv, vim lawv tsis paub tias lawv ua dabtsi” (Lukas 13:34). Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

14. Kaum plaub, Ob tug cawm ob tug cov neeg.

Nyob hauv Chivkeeb, Yauxej hais rau nws cov tij laug kom lawv txhob xav dabtsi txog qhov ua lawv tau ua phem rau nws, “Vajtswv tau xav kuv tuaj uantej kom cawm tau nej” (Chivkeeb 45:5). Yauxej yog tug qauv.

Yog peb los nyeem hauv Vajluskub tshiab peb pom txog tug Tub txib tau hais tias, “Puas yog nej hu Yexus: nws yog tug uas cawm Nws cov neeg ntawm txoj kev txhawm” (Mathais 1:21). Tswv Yexus siv cov lus hais tias, “Vajtswv tau xav kuv tuaj uantej kom cawm tau nej.” Yexus ua tug txais tug qauv, thiab ua kom tiav.

15. Kaum tsib, Yam phem uas neeg ua rau ob tug, Vajtswv tau hloov mus rau qhov zoo.

Yauxej hais tias,

“Nej tau tuavhauv ua phem rau kuv lawm tiag tiamsis Vajtswv tau muab qhov phem ntawm hloov ua qhov zoo, ua li ntawd thiab cawm tau coob leej txojsia, ib yam li nej pom hnub no ntag. Nej cov ua tij tsis txhob ntsai. Kuv yuav ua tus saib xyuas nej thaib nej tej menyuam. Yog li ntawd , Yauxej thiaj ntuas lawv ntawm lub siab dawb paug thaib ua rau lawv kaj siab ua neej” (Chivkeeb 50:20, 21).

Kuv xav hais rau nej tias hmo no Tswv Yexus tab tom siv cov lus ntawd rau nej txhua tug,

“Nej cov ua tij tsis txhob ntsai. Kuv yuav… ua tus siab xyuas nej thaib nej tej menyuam. Yog li ntawd Yauxej thaib ntuas lawv ntawm lub siab dawb paug thaib ua rau lawv kaj saib ua neej” (Chivkeeb 50:21).

Yeej muaj tseeb tias Yauxej yog tug qauv, Tswv Yexus yog tug ua kom qhov ntawd tiav. Muaj tseeb vim Tswv Yexus uas tug hais cov lus no tawm ntawm Nws lub qhov ncauj los!

“Kuv yuav ua tus saibxyuas nej thaib nej tej menyuam…Yog li ntawd. Yauxej thiab ntuas lawv ntawm lub siab dawb paug thaib ua rau lawv kaj siab ua neej” (Chivkeeb 50:21).

Tsis yog ib yam nyuaj yuav los cia siab rau Vajtswv zoo li no! Nws yuav cawm koj. Nws yuav txhawb koj lub zog. Nws yauv zam koj lub txim thiab ntxhuav koj tej kevtxhawm los ntawm nws cov Ntshav. Cia li los cia siab rau Nws hmo no. Yog koj xav kom Tswv Yexus cawm koj, thov tawm mus lawv tom qab. Dr. Cagan yuav coj nej mus rau lwm qhov chaws uas tsis muaj neeg peb thiab yuav teb tau nej cov lus nug thiab thov Vajtswv pab. Cia li mus tam sim no. Dr. Chan thov los coj peb thov Vajtswv pab rau cov uas tau lees yuav Tswv Yexus.

(XAUS COV LUS QHUAB QHIA)
Koj mus nyeem Dr. Hymers cov lus qhuab qhia txhua lub lim tiam nyob rau Internet ntawm
www.realconversion.com qheb mus rau “Qhuab qhia ua lus Hmoob.”

Koj sau email rau Dr. Hymers rau ntawm rlhymersjr@sbcglobal.net – lossis sau ntawv
xa rau nws raws qhov chaw nyob no P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Lossis hu
xovtooj (818)352-0452.

Nyeem Vajtswv Txojlus yog Mr. Abel Prudhomme: Chivkeeb 22:1-13.
Hu nkauj tshwjxeeb yog Mr. Benjamin Kincaid Griffith:
“Blessed Redeemer” (tug sau Avis B. Christiansen, 1895-1985).


TXHEEJ TXHEEM

YAUXEJ YOG TUG QAUV

(COV LUS QHIA PWM 70 HAUV CHIVKEEB)

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr.

“Yexus hais rau lawv hais tais, Tej no yog tej uas kuv twb qhia rau nej thaum kuv tseem nrog nej nyob: Rau qhov txhua yam uas Mauxes hais thiab tej uas cov cev Vajtswv lus sau tseg rau hauv phau ntawv nkauj uas hais txog kuv ntawd puavleej yuav tiav” (Lukas 24:44, 45).

(Lukas 24:25-27)

1.  Ib, Ob tug txiv hlub ob tug tshaj plaws, Chivkeeb 37:3; Mathais 3:17.

2.  Ob, Ob tug puas leej raug cov kwvtij ntxub, Chivkeeb 37:4; Yauhas 7:3, 4, 5.

3.  Peb, Ob tug puas leej raug tawm tsam, Chivkeeb 37:20; Yauhas 11:53.

4.  Plaub, Ob tug lub tsho ntev raug muab hle tawm, Chivkeeb 37:23;
Yauhas 19:23.

5.  Tsib, Ob tug raug coj mus tim tebchaws Iyim, Chivkeeb 37:28; Mathais 2:14.

6.  Rau, Ob tug raug muas raws li ib tug qhev tug nqi, Chivkeeb 37:28;
Mathais 26:15.

7.  Xya, ob tug puas leej raug sim siab, Chivkeeb 39:12; Mathais 4:1.

8.  Yim, Ob tug puas leej raug lwm tug hais cov lus tsis tseeb tawm tsam
Chivkeeb 39:14-18; Mathais 26:60-62.

9.  Cuaj, Ob tug puas leej raug khi sia hlau khi. Chivkeeb 39:20; Mathais 27:2.

10.  Kaum, Ob tug puas leej los nyob nrog ob tug tub sab, Chivkeeb 40:2, 3;
Lukas 22:32.

11.  Kaub ib, Ob tug puas leej raug muab tso rau qhov chaw siab thaum hla
dhau qhov kev txom nyem, Chivkeeb 41:41; Filipis 2:9-11.

12.  Kaum ob, Ob tug puas leej tau quaj, Chivkeeb 45:2; Yauhas 11:35;
Lukas 19:41.

13.  Kaum peb, ob tug zam txim rau cov neeg uas tau ua txhaum.
Chivkeeb 45:4, 14-15; Lukas 23:34.

14.  Kaum plaub, Ob tug cawm ob tug cov neeg, Chivkeeb 45:5; Mathais 1:21.

15.  Kaum tsib, Yam phem uas neeg ua rau ob tug, Vajtswv tau hloov mus rau
qhov zoo, Chivkeeb 50:20, 21.