Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 215 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 34 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




MINIOS ATMESTAS KRISTUS

(3-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
CHRIST – REJECTED BY THE MASSES
(SERMON NUMBER 3 ON ISAIAH 53)
(Lithuanian)

by Dr. R. L. Hymers, Jr.
Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2013 m. kovo 10 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, March 10, 2013

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.“ (Izaijo 53, 1-2)


Izaijas pasakė, kad nedaugelis patikės jo žinia apie Dievo kenčiantį tarną ir nedaugelis patirs Jo malonę. Apaštalas Jonas citavo Izaijo 53-čio skyriaus 1-ąją eilutę apibūdindamas daugelio žydų netikėjimą Kristaus laikais:

„Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo, kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?“ (Jono 12, 37-38)

Apaštalas Paulius citavo šią eilutę praėjus 30-čiai metų po Kristaus sugrįžimo į dangų, kad parodytų, jog dauguma pagonių bus tik šiek tiek labiau atviri Viešpačiui Jėzui Kristui nei žydai. Paulius pasakė:

„Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi… Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“ (Romiečiams 10, 12, po to 16 eilutė)

Pats Viešpats Jėzus Kristus mus tą patį sakė. Jis pasakė, jog išgelbėjimui patikėjusiųjų Juo skaičius bus nedidelis:

„O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.“ (Mato 7, 14)

Kristus tą patį pasakė kitoje Rašto vietoje:

„Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“ (Luko 13, 24)

Dauguma žmonių pasaulyje linkę galvoti, jog beveik visi eis į dangų. Tačiau Jėzus pasakė visiškai priešingai:

„Tik nedaugelis jį randa.“ (Mato 7, 14)

„Daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“ (Luko 13, 24)

Ši sukrečianti žinia yra aidu atkartojama apgailestaujančioje Izaijo raudoje:

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

Mes galime klausinėti kodėl? Žydai ieškojo didžio ir galingo valdytojo, karaliaus, skendinčio turtuose, - tokį Mesiją jie įsivaizdavo, o pagonys nelaukė jokio Mesijo! Taigi, mes matome, kad žmonija apskritai nepriėmė Kristaus kaip pasižeminusio, kenčiančio Tarno, kuris būdamas atperkamąja auka, mirė ant Kryžiaus už jų nuodėmes.

Aštuntajame Apaštalų darbų skyriuje Etiopas Eunuhas taip pat, kaip ir kunigai bei judaizmo fariziejai, buvo tarsi aklas šiems faktams. Jis skaitė Izaijo penkiasdešimt trečiąjį skyrių, kada evangelistas Pilypas priėjo prie jo važiuojančios karietos.

„Pribėgęs Pilypas išgirdo jį skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar supranti, ką skaitai?“ Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ (Apd. 8, 30-31)

Šis afrikietis buvo atsivertęs į judaizmą. Jis aiškiai buvo susipažinęs su Senuoju Testamentu, tačiau kaip ir žydų tyrinėtojai buvo aklas suprast šią Rašto vietą.

Man atrodo, kad kiekvienas iš šios eilutės galėjo pamatyti, jog Mesijas, kada Jis ateis, nebus turtingas ir įžymus, nebus apsuptas pompastikos ir žmogiškos šlovės, bet Jis ateis kaip „kančių vyras, susipažinęs su liūdesiu“, bus „paniekintas ir žmonių atmestas“. Nors ši tiesa buvo aiškiai parašyta Biblijoje:

„Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė.“ (Jono 1, 11)

Izraelio tauta apskritai nepriėmė Jėzaus kaip savo laukto Mesijo, nors Jis buvo taip tobulai apibūdintas Biblijos pranašystėje. Pranašas pateikia mums priežastį, dėl ko jie atmetė Jį antroje teksto eilutėje:

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos (Stiprus), nei patrauklumo (Stiprus), kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.“ (Izaijo 53, 2)

Tačiau mes neturime teisti žydų tautos, kuri atmetė Jį labiau nei pagonys, kurie didžia dalimi taip pat Jo nepriėmė. Č. Sperdženas pasakė:

„Atminkite, kad kas buvo tiesa apie žydus yra vienodai tiesa apie pagonis. Jėzaus Kristaus Evangelija yra pati paprasčiausia žinia pasaulyje, tačiau joks žmogus negali jos suprasti kol Dievas jo nepamoko... Nuodėmė atėmė protinę galią žmonėms suprasti dvasinius dalykus... O kaip dėl tavęs? Ar tu taip pat esi apakintas?... Ar tu taip pat esi apakintas? Jei esi, te Dievas pamoko tave apie tikėjimą Jėzumi. (C. H. Spurgeon, “A Root out of Dry Ground,” The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1971 reprint, volume XVIII, pages 565-566).

Dabar pažiūrėkime Izaijo 53 sk. antrąją eilutę ir mes pamatysime tris priežastis, kodėl Jėzus buvo atmestas. Paskaitykime antrąją eilutę garsiai:

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.“ (Izaijo 53, 2)

I. Pirma, Kristus yra atmestas, nes Jis pasirodo žmonėms kaip gležnas augalas, kaip ūglis.

Tik nedaugelis patikėjo Jėzumi būtent dėl šio fakto.

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas…“ (Izaijo 53, 2)

Dr. Gillas pasakė: „Gležnas ūglis, būtent tai nurodo šis žodis, ūglis, kuris išauga iš medžio kelmo... toks jausmas, kad niekas juo nesirūpina ir niekas iš jo nieko gero nesitiki. Vaizdinė kalbos forma nurodo į žemą ir nieko nežadantį Kristaus pasirodymą Jo gimimo metu, būtent ta priežastis yra nurodoma, kodėl žydai apskritai nepatikėjo, atmetė ir Jį paniekino“ (John Gill, D.D., An Exposition of the Old Testament, The Baptist Standard Bearer, 1989 reprint, volume I, pp. 310-311).

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas…“ (Izaijo 53, 2)

Tai reiškia, jog Kristus gimė ir augo prižiūrimas Dievo Tėvo, kuris stebėjo ir stiprino Jį. Dr. Youngas pasakė: „Žmonėms tarnas Jėzus atrodė tik kaip ūglis… Žmonės genėja atžalas, nes jos siurbia syvus iš medžių ir žmonių požiūriu turi būti pašalintos“ (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, William B. Eerdmans Publishing Company, 1972, volume 3, pp. 341-342).

Ar tai nėra būtent ta priežastis, dėl ko vyriausieji kunigai ir fariziejai norėjo atsikratyti Jėzaus? Jie sakė:

„Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą.“ (Jono 11, 48)

„Žmonės genėja atžalas, nes jos siurbia syvus iš medžių ir žmonių požiūriu turi būti pašalintos ” (Young, ibid.). Jie bijojo, kad jei Juo patikės, kaip žydų tauta gali prarasti savo identitetą. Jie bijojo, kad kaip „gležnas augalas“, ūglis Jis gali „išsiurbti syvus iš medžio“ – t.y. tautos.

Ar tai nėra ta pati priežastis, dėl ko ir tu Jį atmeti? Giliai apie tai pagalvok! Ar tai nėra tiesa apie tave? Ar tu nebijai kažko prarasti, kas tau atrodo svarbu, jei ateisi pas Jį ir Juo pasitikėsi? Ar tiesa, kad tu bijai, jog Kristus „išsiurbs syvus iš medžio“, kad Jis „išsiurbs“ kažką, kas tau yra labai svarbu?

Aš paprašiau, kad Dr. Cagan surastų man rašinio kopiją, kuri 1929-ųjų metų spalį buvo publikuota The Saturday Evening Post. Ten buvo interviu su didžiu fiziku Dr. Albertu Einšteinu. Pokalbio metu jo buvo paklausta: „Ar tu tiki istoriniu Jėzaus egzistavimu?“ A. Einšteinas atsakė: „Be abejo. Nė vienas skaitydamas Evangelijas negali nejusti Jėzaus tikrumo. Jo asmuo pulsuoja kiekviename žodyje. Joks mitas nėra pripildytas tokios gyvybės.“ (The Saturday Evening Post, October 26, 1929, p. 117). A. Einšteinas labai aukštai vertino Kristų. Labai gaila, tačiau jis niekuomet neatsivertė. Kas jį sulaikė? Tai tikrai nebuvo intelekto stoka. A. Einšteinas buvo paleistuvis ir nenorėjo palikti šios nuodėmės. Tai yra taip paprasta. Tu turi kažko atsisakyti, kad taptum tikru krikščionimi.

Būčiau klaidingas mokytojas, jei teigčiau priešingai. Jei sakyčiau, kad tu gali ateiti pas Kristų ir nieko neprarasti, aš pamokslaučiau klaidingą mokymą. Žinoma, yra kaina, kurią reikia sumokėti, norint ateiti pas Jėzų! Tai kainuoja tavo gyvenimą! Kaip aiškiau Kristus galėjo tai pasakyti? Jis teigė:

„Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!“ (Morkaus 8, 34-37)

Tai pakankamai aiškiai pasakyta, ar ne? Jei nori ateiti pas Kristų, turi užsiginti savęs, atsisakyti savo idėjų, savo planų, savo ambicijų. Turi nuo savęs atsigręžti į Jį. Tai štai ką reiškia pasitikėti Kristumi. Tu pasitiki Juo – ne savimi. Tu atiduodi save Jam – ne savo mintims ir tikslams. Tu „netenki“ savo gyvenimo atsigręždamas į Jį. Tik tada, kai netenki savo gyvenimo ir pasiduodi Kristui, tik tada esi išgelbstimas amžinybei.

Taigi, išsireiškimas „gležnas augalas“ nurodo, kad Kristus Dievo akyse yra gyvenimo davėjas. Tačiau žmonių akimis Jis yra gyvenimo atėmėjas, būtent todėl dauguma žmonių Jį atmeta. Jie nenori, kad Jis „atimtų“ jų gyvenimus! Jie bijo atiduoti savo gyvenimus ir leisti Jam vadovauti.

II. Antra, Kristus yra atmetamas, nes Jis žmonėms atrodo kaip ūglis sausoje žemėje.

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės…“ (Izaijo 53, 2)

Mano laikas baigiasi, nes aš per daug užtrukau prie pirmojo punkto. Tačiau mes aiškiai matome, kad Kristus pasirodo kaip „ūglis sausoje žemėje“. Dr. Young pasakė:

Sausa žemė“ nurodo į žemą padėtį ir kontekstą, kuriame tarnas (Kristus) turėjo pasirodyti. Tai pateikia apgailėtiną sąlygų prigimtį, kuriose buvo nugyventas tarno gyvenimas... ūglis sausoje žemėje turėjo kovoti dėl išgyvenimo.“ (Young, ibid., p. 342).

Ši pranašystė nurodo į skurdą, kuriame Kristus gimė. Jo globėjas buvo tik dailidė. Jo mama Marija buvo vargšė mergaitė. Jis gimė tvartelyje ir užaugo tarp vargšų kaip „ūglis sausoje žemėje“. Jis savo darbus žemėje darė vargšams ir žemos kilmės žmonėms. Jo mokiniai buvo niekas, tik žvejai. Jis buvo atmestas karaliaus Erodo, Romos valdytojo Piloto, išsilavinusių Rašto žinovų bei fariziejų kaip „ūglis sausoje žemėje“. Jie nuplakė Jį iki mirties ir po to prikalė Jo rankas ir kojas prie kryžiaus. Jie palaidojo Jo sulaužytą ir mirusį kūną paskolintame kape. Jo gyvenimas žemėje, Jo kentėjimai ir Jo mirtis buvo išgyventi kaip „ūglio sausoje žemėje“. Tačiau dėkui Dievui, Jis prisikėlė iš mirties trečią dieną „kaip ūglis sausoje žemėje“! Kaip gležnas ūglis staiga sužaliavo po netikėtos audros, taip Kristus suvešėjo gyvas iš mirties „kaip ūglis sausoje žemėje“ Aleliuja!

Tačiau dauguma žmonių Juo netiki. Jie vis tebegalvoja apie Jį kaip „gyvenimo siurbiką“ ir „mirusį žydą“.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės…“ (Izaijo 53, 1-2)

III. Trečia, Kristus yra atmestas, nes Jis neturi nei išvaizdos, nei patrauklumo, kurio mes tikėtumėmės iš Jo.

Prašau atsistoti ir paskaityti antrąją eilutę garsiai.

„Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.“ (Izaijo 53, 2)

Galite atsisėsti.

Jėzus neturėjo „nei išvaizdos, nei patrauklumo“, jokios išorinės šlovės ir spindesio. Dr. Young pasakė: „Kada mes matome tarną (Kristų), mes nematome jokio grožio, kokio tikėtumėmės iš jo. Kitaip tariant, mūsų vertinimas yra paremtas išoriniu matymu ir nėra teisingas bei tikras. Tai liūdnas vaizdas. Tarnas (Kristus) gyveno tarp savo žmonių, ir už fizinės išvaizdos tikėjimo žvilgsnis turėjo pamatyti tikrąją šlovę, tačiau žiūrėdamas į išorinę išvaizdą Izraelis nepamatė nieko gražaus, kuo galėtų pasimėgauti akis... tarno (Kristaus) išvaizda buvo tokia, kad žmogus, kuris vertino iš neteisingos perspektyvos, visiškai klydo dėl jo“ (Young, ibid.).

Išoriškai Jėzus neturėjo jokio grožio ar šlovės, kuri būtų patraukusi pasaulio dėmesį. Jis nesiūlo to, kas traukia dauguma žmonių. Jis nesiūlo sėkmės, pripažinimo, pinigų ar žemiškų malonumų. Visiškai priešingai. Pradžioje mūsų tarnavimo Mr. Prudhomme perskaitė šią Rašto vietą, kuri primena mums, ką siūlo Kristus:

„Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!“ (Morkaus 8, 34-37)

Kristus siūlo užsiginti savęs. Kristus siūlo atsisakyti savo paties gyvenimo kontrolės ir likimo. Kristus siūlo sielos išgelbėjimą, nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Tai yra neapčiuopiami dalykai, kurie negali būti pačiupinėti ar pamatyti žmogaus jausmais ar rega, tai dalykai, kurie yra dvasinės prigimties. Kristus todėl ir yra atmestas tų, kurių vidinės akys nebuvo atvertos Dievo, nes:

„Sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama.“ (1 Korintiečiams 2, 14)

Šį rytą aš klausiu, gal Dievas kalba į tavo širdį? Galbūt Dievas tau sako: „Nors neturi jis jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų, Aš tave traukiu prie savo Sūnaus“. Ar esi tai pajutęs savo širdyje? Ar esi kada pajutęs, kad pasaulis nieko kito nežada tik praeinančią malonumo akimirką ar praeinančią sėkmės akimirką? Ar esi kada pagalvojęs apie savo sielą? Ar esi pagalvojęs apie tai, kur praleisi amžinybę, jeigu Jėzus neapvalys tavo nuodėmės savo Krauju? Ar esi apie šiuos dalykus pagalvojęs? Jei esi, ar ateisi su paprastu tikėjimu pas Jį, kuris „neturi išvaizdos, nei patrauklumo… jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų?“ (Izaijo 53, 2) Ar suklupsi prieš Jėzų iš Nazareto ir pasitikėsi Juo visa savo širdimi? Aš meldžiuosi, kad tu tai padarytum.

Atsistokime, kol Mr. Griffith ateis pagiedoti du giesmės, kurią jis giedojo prieš pamokslą, posmelius.

Pasiimk pasaulį, bet palik man Jėzų, visas jo džiaugsmas yra tik žodžiai;
Bet Jo meilė pasilieka per amžius, per amžinybės metus tokia pati.
Pasiimk pasaulį, bet palik man Jėzų, Jo kryžiumi pasitikėsiu aš;
Kol aiškiau, vis aiškiau, veidas į veidą aš pamatysiu Viešpatį.
Koks aukštis ir gylis malonės! Koks ilgis ir plotis meilės!
Koks pilnas atpirkimas, pažadas nesibaigiančio gyvenimo danguje!
   (“Take the World, But Give Me Jesus” Fanny J. Crosby, 1820-1915).

Jei Dievas kalbėjo į tavo širdį ir tu esi pasiruošęs palikti šio praeinančio pasaulio malonumus, jei esi pasiruošęs pasiduoti Jėzui Kristui ir ateiti pas Jį tikėjimu, jei nori, kad tavo nuodėmės būtų apvalytos Jo Krauju, jei nori su mumis apie tai pakalbėti, eik, prašau, dabar į auditorijos galą. Dr. Cagan nuves tave į ramią vietą, kur mes galėsime apie tai pasikalbėti. Aš meldžiuosi, kad tu ateitum ir būtum išgelbėtas paprastu tikėjimu Jėzumi. Dr. Chan, prašau ateiti ir pasimelsti už tuos, kurie atsakė į kvietimą. Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė Mr. Abel Prudhomme: Morkaus 8, 34-37.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo Mr. Benjamin Kincaid Griffith:
“Take the World, But Give Me Jesus” (Fanny J. Crosby, 1820-1915).


PAMOKSLO PLANAS

MINIOS ATMESTAS KRISTUS

(3-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
CHRIST – REJECTED BY THE MASSES
(SERMON NUMBER 3 ON ISAIAH 53)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.“ (Izaijo 53, 1-2)

(Jono 12, 37-38; Romiečiams 10, 12, 16; Mato 7, 14;
Luko 13, 24; Apd. 8, 30-31; Jono 1, 11)

I.   Pirma, Kristus yra atmestas, nes Jis pasirodo žmonėms
kaip gležnas augalas, kaip ūglis. Izaijo 53, 2a; Jono 11,48;
Morkaus 8, 34-37.

II.  Antra, Kristus yra atmetamas, nes Jis žmonėms atrodo
kaip ūglis sausoje žemėje. Izaijo 53, 2b.

III. Trečia, Kristus yra atmestas, nes Jis neturi nei išvaizdos,
nei patrauklumo, kurio mes tikėtumėmės iš Jo. Izaijo 53,2c;
Morkaus 8, 34-37; 1 Korintiečiams 2, 14.