Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 39 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




ATMESTAS SKELBIMAS

(2-AS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
THE REJECTED REPORT
(SERMON NUMBER 2 ON ISAIAH 53)
(Lithuanian)

by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2013 m. kovo 3 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, March 3, 2013

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)


Izaijas kalba apie Kristaus Evangeliją. Praėjusį sekmadienį aš pamokslavau iš paskutinių trijų 52-ojo skyriaus eilučių, kuriose pranašas Izaijas išpranašauja Kristaus kančias, kurios jį padarė tokį: „jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų“ (Izaijo 52, 14). Tai sumušto ir nukryžiuoto už mūsų nuodėmes Jėzaus, kuris vėliau prisikėlė iš mirties ir yra „išaukštintas, išgirtas ir... labai kilnus“ (Izaijo 52, 13), paveikslas. Šiandienos mūsų tekste pranašas apgailestauja dėl fakto, kad tik nedaug žmonių tikės ta Evangelijos žinia.

Dr. Edward J. Young buvo Senojo Testamento tyrinėtojas, mano bendrakursis ir ankstesnio mūsų pastoriaus Dr. Timothy Lin draugas. Jis taip komentavo šią ištrauką:

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“

Dr. Young pasakė, jog tai yra: „labiau pareiškimas nei klausimas. Klausimas nereikalauja neigiamo atsakymo, tačiau taip yra užduotas tam, kad atkreiptų dėmesį į nedidelį tikrų tikinčiųjų skaičių pasaulyje. Pranašas yra savo tautos atstovas, jis kalba ir yra nusiminęs, kad tik nedaugelis tikės“ (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, William B. Eerdmans Publishing Company, 1972, volume 3, p. 240).

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“

Žodis „skelbimas“ reiškia „skelbiama žinia“. M. Liuteris šį žodį išvertė į „mūsų pamokslavimas“ (Young, ibid.). „Kas patikėjo mūsų skelbimu?” Tekste paralelinis išsireiškimas yra: „Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“. „Viešpaties ranka“ yra išsireiškimas, kuris nurodo į Viešpaties jėgą. Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? Kam buvo apreikšta išgelbstinti Kristaus jėga?

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

Ši eilutė rodo, kad pirmiausiai jūs turite patikėti Evangelijos skelbiama žinia, o tada su Dievo jėga atsiversti į Kristų. Tačiau pranašo užduotas klausimas rodo, kad tik nedaugelis patikės ir atsivers.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

I. Pirma, nedaugelis patikėjo ir atsivertė Kristaus žemiškosios tarnystės metu.

Jėzus atėjo prie Lozoriaus kapo. Šis vyras buvo miręs jau keturias dienas. Jėzus pasakė jiems: „Nuriskite akmenį“ (Jono 11, 39). Lozoriaus sesuo norėjo Jį sulaikyti. Ji pasakė: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs“ (ibid.). Tačiau jie pakluso Jėzui ir nurito akmenį, kuris dengė kapą. Tada Jėzus: „galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“. Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: „Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti“.

„Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.“ (Jono 11, 47).

Jie matė, kiek daug stebuklų Jis padarė, ir bijojo, kad visi paprasti žmonės nustos sekti jais ir nuseks paskui Jį.

„Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti.“ (Jono 11, 53)

Vyriausieji kunigai ir fariziejai pradėjo rengti susitikimus, bandydami sugalvoti geriausią būdą atsikratyti Jėzaus - „jį nužudyti“:

„Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo, kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė? (Jono 12, 37-38)

Jie matė, kaip Jis stebuklingai pamaitino penkių tūkstančių minią. Jie matė, kaip Jis išgydė raupsuotuosius ir grąžino regėjimą akliesiems. Jie matė, kaip Jis išvarinėjo demonus ir į normalų gyvenimą grąžino paralyžiuotuosius. Jie matė, kaip Jis prikėlė iš mirties našlės sūnų. Jie ne tik matė, kaip Jis pavertė vandenį vynu, bet taip pat girdėjo Jį mokant:

„mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.“ (Mato 9, 35)

Ir vis dėl to, kada Jis prikėlė Lozorių iš mirties, „nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti“ (Jono 11, 53).

„Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo, kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?“ (Jono 12, 37-38)

Taip, tik nedaugelis patikėjo ir atsivertė per Kristaus tarnavimą žemėje.

II. Antra, nedaugelis patikėjo ir atsivertė apaštalų laikais.

Prašau, atsiverskite Romiečiams 10, 11-16. Atsistokime ir paskaitykime šią didžią ištrauką.

„Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas“. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi, juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“. Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo? Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“ Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“ (Romiečiams 10, 11-16).

Galite atsisėsti.

Atkreipkite dėmesį, jog ši Rašto vieta 12-oje eilutėje sako:

Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi.“ (Romiečiams 10, 12)

Apaštalas Paulius tai užrašė praėjus šiek tiek mažiau nei trisdešimt metų po Jėzaus sugrįžimo į dangų. Taigi, Paulius parašė Laišką Romiečiams vėlesnėje Apaštalų darbų knygos dalyje. Jis kalbėjo tiek žydams, tiek pagonims, nors Jėzus kalbėjo beveik išskirtinai tik žydams. Paulius pasakė: „Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko.“ Visiems reikia Kristaus!

Ir vis dėlto daugiausiai ne žydų auditorijai Paulius sakė tuos pačius dalykus, kuriuos sakė Jėzus cituodamas Izaijo 53-ojo skyriaus 1-ąją eilutę, apgailestaudamas dėl fakto, kad palyginti mažai pagonių patikėjo. Taip pat cituodamas Izaijo 53-ojo skyriaus 1-ąją eilutę Paulius nurodo, kad pranašas pasakė, jog dauguma pagonių bus tik šiek tiek labiau atviri Evangelijai nei žydai. Paulius citavo Izaijo skundą, jog tai parodytų:

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

Pagonys buvo labiau atviri Evangelijai nei žydai. Tačiau vis tiek palyginti nedaug pagonių Pauliaus ir apaštalų laikais patikėjo Jėzumi. Apaštalų darbų knygoje skaitome, kad buvo didžių prabudimų apaštalų laikais. Tačiau net šie didieji prabudimai atvedė palyginti nedaug pagonių į išgelbėjimą Kristuje. Evangelizuoti buvo sunku net tarp romiečių!

Tiek Kristus, tiek apaštalai matė vos saujelę atsivertimų. Pirmojo m. e. amžiaus krikščionys buvo neginčijama ir dar persekiojama mažuma! Taigi, apaštalai Jonas ir Paulius taip pat citavo mūsų tekstą, norėdami paaiškinti, kodėl dauguma žmonių priešinasi Evangelijai – tai paaiškina, kodėl dauguma tų, kurie girdėjo juos pamokslaujant, neatsivertė.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?” (Izaijo 53, 1)

Tokia buvo tiesa visais krikščionybės istorijos amžiais. Visada, visais laikais tik mažuma žmonių patikėdavo Evangelija ir iš tiesų atsiversdavo. Ir tai išlieka tiesa šiandienos pasaulyje. Niekas nepasikeitė. Tai atveda mus prie paskutiniojo mūsų punkto.

III. Trečia, nedaugelis tiki ir atsiverčia šiandien.

Mūsų laikais mes taip pat dažnai susiduriame su Izaijo nusivylimo realybe, su tuo pačiu liūdnu klausimu:

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

Liūdna, tačiau turime pasakyti, jog tik nedaugelis žmonių tiki Evangelijos pamokslavimu ir tik nedaugelis yra išgelbėti Kristaus jėga. Net mūsų brangiausi artimieji dažnai atmeta Kristų. Ir dauguma iš jūsų žinote, jog tik nedaugelis iš tų, kuriuos mes atsivedame į bažnyčią, išgirdę pamokslaujant kada nors atsiverčia. Apie tai pasakysiu tris komentarus:

(1) Pirma, kur Biblijoje mums sakoma, jog dauguma žmonių bus išgelbėti? Joje tai nesakoma. Jėzus pasakė visiškai priešingai. Jis teigė:

„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.“ (Mato 7, 13-14)

      Nedaugelis jį randa! Mes visuomet turime tai prisiminti, kada mūsų evangelizaciniai bandymai pasibaigia menkesniais atsivertimais nei mes tikėjomės.


Antra, ką norėčiau pasakyti, yra štai kas.

(2) Mūsų evangelizavimo motyvas nėra paremtas tuo, kiek žmonių atsivers. Nesvarbu, ar atsakas bus didelis ar mažas, mes niekada neturime susikoncentruoti į tai, kiek žmonių atsivertė. Mūsų motyvas yra paklusnumas Dievui. Mes visuomet turime žiūrėti į Dievą ir būti paklusnūs Jam tada, kai evangelizuojame. Mes visuomet turime žiūrėti į Dievą ir būti paklusnūs Jam, kada skelbiame Evangeliją! Kristus mums pasakė:

„Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“ (Morkaus 16,15)

      Tai štai ką Kristus pasakė mums daryti, ir mes turime tai daryti neatsižvelgdami į tai, ar žmonės mūsų klausosi, ar ne. Mes turime evangelizuoti, nes Kristus pasakė mums tai daryti! Mūsų sėkmė nepriklauso nuo žmonių atsako! Ne! Mūsų sėkmė priklauso nuo paklusnumo Kristui. Taigi, mes turime evangelizuoti neatsižvelgdami, ar jie tikės Evangelija ar ne!


Trečias dalykas, kuris iš to išplaukia.

(3) Ar jūs tikite Kristumi? Ar jūs esate atsivertęs į Kristų? Ar jūs ateisite pas Kristų tikėjimu? Net jeigu nė vienas jūsų šeimoje ir tarp jūsų draugų nėra atsivertę, ar jūs seksite Kristumi? Ar jūs ateisite pas Jį? Atsiminkite, ką Kristus pasakė:

„Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.“ (Morkaus 16, 16)

      Ar ateisite pas Jėzų, atsiversite ir pasikrikštysite? Ar pasiliksite tarp didžiosios daugumos, kuri atmeta Išgelbėtoją ir pražūsite amžinosiose pragaro liepsnose?

„kas netikės, bus pasmerktas.“ (Morkaus 16, 16)

Mano malda yra už tai, kad jūs nebūtumėte toje didžiulėje minioje, kuri pražus pragare, bet prisijungtumėte prie mūsų vietinės bažnyčios. Išeikite iš pasaulio! Ateikite pas Jėzų tikėjimu! Prisijunkite prie šios vietinės bažnyčios. Būkite išgelbėti visiems laikams ir amžinybei Jėzaus Krauju bei teisumu.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?“ (Izaijo 53, 1)

Jūs būkite vienas iš tų, kurie tiki ir yra atsivertę! Jūs būkite vienas iš keleto, kurie tiki Evangelija, kada ji yra pamokslaujama. Ar pasimelsite: „Taip, Jėzus mirė, kad sumokėtų už mano nuodėmes. Taip, Jis prisikėlė iš mirties. Taip, aš tikėjimu ateinu pas Jį.” Jūs būkite vienas iš keleto, kuriems Viešpaties ranka bus apreikšta, kai patirsite išgelbėjimą pasitikėdamas Jėzumi – „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” (Jono 1, 29) Jūs būkite vienas iš tų, kurie ateina pas Jėzų, ir jo nuodėmės yra nuplaunamos Jo brangiu Krauju. Tegul Dievas suteikia Jums malonę patikėti mūsų skelbimu ir patirti išgelbėjimą iš nuodėmės per Viešpatį Jėzų Kristų! Amen!

Prašau atsistoti, pagiedosime giesmę „Aš ateinu, Viešpatie“ (septintas numeris mūsų giesmių lape).

Aš girdžiu Tavo kviečiantį balsą, kuris šaukia mane, Viešpatie, pas Tave
   Apvalymui Tavo brangiu krauju, kuris tekėjo Kalvarijoje.
Aš ateinu, Viešpatie! Dabar ateinu pas Tave!
   Apvalyk mane, nuplauk mane krauju, kuris tekėjo Kalvarijoje.

Ateinu silpnas ir bjaurus, Tu mano jėgas užtikrini;
   Tu mano bjaurumą visiškai apvalyk, kol būsiu be dėmės, švarus.
Aš ateinu, Viešpatie! Dabar ateinu pas Tave!
   Apvalyk mane, nuplauk mane krauju, kuris tekėjo Kalvarijoje.
(“I Am Coming, Lord” Lewis Hartsough, 1828-1919).

Jei norėtumėte pakalbėti su mumis apie tai, kaip Jėzus gali apvalyti Jus nuo jūsų nuodėmių, prašau, dabar ateikite į auditorijos galą. Dr. Cagan nusives jus į ramią vietą, kur mes galėsime pakalbėti. Dr. Chan, prašau ateiti ir pasimelsti už tuos, kurie atsiliepė į kvietimą.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abel Prudhomme: Izaijo 52, 13-53, 1.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo P. Benjamin Kincaid Griffith:
“A Crown of Thorns” (Ira F. Stanphill, 1914-1993).


PAMOKSLO PLANAS

ATMESTAS SKELBIMAS

(2-AS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
THE REJECTED REPORT
(SERMON NUMBER 2 ON ISAIAH 53)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?” (Izaijo 53, 1)

(Izaijo 52, 14, po to 13 eil.)

I.   Pirma, nedaugelis patikėjo ir atsivertė Kristaus žemiškosios tarnystės metu. Jono 11, 39; 43-44; 47; 53; 12, 37-38; Mato 9, 35.

II.   Antra, nedaugelis patikėjo ir atsivertė apaštalų laikais.
Romiečiams 10, 11-16.

III. Trečia, nedaugelis tiki ir atsiverčia šiandien. Mato 7, 13-14;
Morkaus 16, 15-16; Jono 1, 29.