Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 37 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




KRISTAUS ĮSŪNYSTĖS ĮRODYMAS

THE PROOF OF CHRIST’S SONSHIP!
(Lithuanian)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2017 m. balandžio 15 d. sekmadienio vakarinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Saturday Evening, April 15, 2017

„Apie Jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių, šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.“ (Romiečiams 1, 3-4)


Aš labai žaviuosi dr. Wilburu M. Smithu dėl jo neaprėpiamų krikščioniškos literatūros žinių ir dėl jo tvirtumo, kai jis 1963-iaisiais metais paliko Fullerio seminariją, šiai nustojus tikėti Biblijos neklaidingumu, ir pasuko liberalizmo kryptimi (skaitykite Harold Lindsell, Ph.D., The Battle for the Bible, 1978 edition, pp. 110-112). Dr. Smithas iš Romiečiams 1-ojo skyriaus 4-osios eilutės paklausė labai įžvalgaus klausimo: „Man įdomu, kodėl mūsų žinomiausi pamokslininkai dar niekada nepamokslavo arba bent jau tikrai nepublikavo pamokslo iš šio tikėjimą patvirtinančio teksto?“ (Wilbur M. Smith, D.D., Therefore, Stand, Keats Publishing, 1981 edition, p. 583). Manau, kad priežastis yra faktas, jog pastaruosius 125-erius metus apskritai buvo labai mažai pamokslaujama apie Kristaus prisikėlimą ypač nuo tada, kai įsigalėjo „deciosionizmo“ teologija. Nuo C. G. Finneyaus laikų pamokslai vis labiau ir labiau pradėjo krypti į žmogų ir tai, ką daro žmogus. Šiandien pamokslininkai linksta Dievo darbus nustumti į šešėlį. Dabar jie labiau kreipia dėmesį į tai, ką daro žmogus. Dėl tos priežasties evangelinė krikščionybė daugeliu atveju vietoje teologinės tapo antropologinė, vietoje kristologinės – psichologinė, vietoje Kristaus centrine figūra tapo žmogus.

Visuose iki vieno pamoksluose, užrašytuose Apaštalų Darbų knygoje, prisikėlimas užima centrinę vietą. Apaštalai negalėjo pamokslauti nepaminėdami Kristaus prisikėlimo! Tai buvo jų skelbiamos Evangelijos širdis. Priešingai nei šiandien, jei Kristaus prisikėlimas ir paminimas, jis nustumiamas į rytines Velykų sekmadienio pamaldas. Net ir tada pamokslininkai retai pamokslauja apie doktrininius prisikėlimo aspektus.

Savo knygoje „Christless Christianity („Krikščionybė be Kristaus“) dr. Michaelis Hortonas nurodo, kad Velykų pamokslai daugelyje konservatyvių bažnyčių dažnai yra „kažkas apie tai, kaip Jėzus nugalėjo savo kliūtis, todėl ir mes galime; kas rodo, jog evangeliniai krikščionys mažai kuo skiriasi nuo liberalių tikinčiųjų. Šiandien kalbama apie populiarią psichologiją, politiką ar moralę vietoje Evangelijos“ (Michael Horton, Ph.D., Christless Christianity: The Alternative Gospel of the American Church, Baker Books, 2008, p. 30). Labai keista, kad dr. R. A. Torreyjus, kuriuo aš žaviuosi, savo knygoje nėra įdėjęs nei vieno pamokslo apie Kristaus prisikėlimą (How to Work for Christ (Fleming H. Revell, n.d.) Dr. Torreyjus savo knygoje paskyrė 156-erius puslapius pamokslų planams, skirtiems padėti pamokslininkams, tačiau nei vieno iš šių planų nepaskyrė Jėzaus prisikėlimui! Akivaizdu, kad šiandien situacija yra dar blogesnė!

Patikrinęs šiuolaikinius himnus, aš radau tik apie dešimt iš jų, kurie buvo apie Kristaus prisikėlimą. Visi jie parašyti dar prieš 20 amžių. Du iš jų parašyti 18-ąjame amžiuje, trys – 19-ajame, vienas – 16-ąjame, vienas – 17-ąjame, vienas – 15-ąjame amžiuje ir du 8-ąjame amžiuje! Vienas tikrai geras himnas apie prisikėlimą „Alive Again“ yra parašytas 20-ąjame amžiuje Pauliaus Raderio, tačiau mano žiniomis, jo nėra nei viename giesmyne. Atsistokime ir pagiedokime šį himną kartu!

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
Sutraukytos stiprios ir šaltos mirties pinklės,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas!
(“Alive Again” Paul Rader, 1878-1938).

Galite atsisėsti. Jūs galite man parašyti adresu: P.O. Box 15308, Los Angeles CA 90015, ir aš atsiųsiu jums Pauliaus Raderio himno natas ir žodžius. Pasikartosiu, manau, kad šiuolaikinių himnų apie prisikėlimą trūkumas rodo, jog ši visų svarbiausia tema buvo užmiršta labai ilgai, pradedant nuo Finneyaus laikų. Kristus yra:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

Tačiau vargu, ar kas tai pamokslauja, ir mes beveik apie tai negiedame! Nieko nuostabaus, kad bažnyčios Vakarų pasaulyje džiūsta ir nyksta! Be tikėjimo prisikėlusiu Kristumi negali tikėtis prabudimo ir gyvų pamokslų, nes pusė Evangelijos yra užmiršta, daug kur pašalinta iš pamokslavimo! Dieve, padėk mums!

Aš matau, kad Trečiojo Pasaulio šalyse tikintieji linkę pabrėžti prisikėlusį Kristų daug labiau nei Europoje ir Amerikoje. Nieko nuostabaus, kad krikščionybė ten klesti, o čia jaučiamas sąstingis.

Elektroniniu paštu susirašinėjau su vienu dvidešimties metų jaunuoliu iš Trečiojo Pasaulio šalies. Jis rašė apie besitęsiančius „sunkius kankinimus vaikystėje, kuriais bandė mane priversti išsižadėti krikščioniško tikėjimo. Šaukiausi pagalbos, tačiau niekas neatsiliepė ir mačiau daug žūstančių krikščionių (...) Indijoje, Mianmare vaikai yra persekiojami ir siunčiami į prieglaudas, kankinami elektros šoku, kad išsižadėtų Jėzaus (...) Aš esu vienas iš išgyvenusių.“ Kada tai perskaičiau, ilgai verkiau. Ar mes galime sutikti tokių vaikų ar jaunuolių čia, Amerikoje, arba apskritai Vakaruose? Šis jaunuolis pasakė, kad jis ir kiti vaikai susitiko su prisikėlusiu Kristumi. Kada jie patyrė priskėlusį Kristų, jie žinojo, kad Jis yra Dievo Sūnus. Kada tai patiri, nebesvarbu, kiek patiri kankinimų, elektros šokų ar mušimo, niekas neprives išsižadėti Jėzaus. Jie žinojo, kad Jis yra gyvas – prisikėlęs iš mirties! Tai juos padarė tikrais krikščionimis! Būtent tai apaštalas Paulius ir sako mūsų tekste. Kristus yra:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

Pagiedokime priegiesmį dar kartą!

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
Sutraukytos stiprios ir šaltos mirties pinklės,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas!

Graikiškas žodis „pristatytas“ reiškia „apibūdinti“, „pažymėti“ (Strong #3724). Jėzus po prisikėlimo iš mirties buvo apibūdintas, pažymėtas kaip Dievo Sūnus. The Geneva Bible, išleista 1599-aisiais, išversta taip: „parodytas ir paskelbtas“ (1-oji pastaba prie Romiečiams 1, 4). Kristus buvo „parodytas ir paskelbtas“ Dievo sūnumi po Jo prisikėlimo iš mirties:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

I. Pirma, kaip Jėzus buvo paskelbtas Dievo Sūnumi.

Tai nebuvo padaryta dėl Jo pamokslavimo. Jis mokė daug nuostabių dalykų, įskaitant Kalno pamokslą. Tačiau vien Jo pamokslavimas neįrodė, kad Jis yra Dievo Sūnus. To neįrodė ir Jo padaryti stebuklai, net trijų žmonių prikėlimas iš mirties. Senojo Testamento laikais pranašas Elijas iš mirties prikėlė berniuką, tačiau nebuvo paskelbtas Dievo Sūnumi (1 Karalių 17, 17-24). Eliziejus taip pat prikėlė vaiką iš mirties (2 Karalių 4, 32-37), tačiau ir šis pranašas nebuvo Dievo Sūnus. Mozė taip pat padarė daug stebuklų, įskaitant Raudonosios jūros praskyrimą, tačiau jis nebuvo Dievo Sūnus. Vienintelis ženklas, kuris paskelbė Jėzų esant Dievo Sūnumi, buvo Jo paties prisikėlimas iš mirusiųjų. Jėzus pats pasakė, kad Jo prisikėlimas yra ženklas, kurį Jis duos piktai kartai:

„Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas. Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.“ (Mato 12, 39-40)

Jėzus buvo nubaustas mirti už tai, jog pripažino vyriausiajam kunigui, kad Jis yra Dievo Sūnus (Mato 26, 63-66). Jam kabant ant kryžiaus, vyriausieji kunigai iš jo juokėsi sakydami:

„Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’„ (Mato 27, 43)

Dievas, prikeldamas Jėzų iš mirties, patvirtino Jį esant Jo Sūnumi. Jėzus buvo:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

Dievas paskelbė Jį esant Jo Sūnumi trečiąją dieną prikeldamas Jo mirusį kūną! Pagiedokime apie tai!

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
Sutraukytos stiprios ir šaltos mirties pinklės,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas!

II. Antra, kodėl Jėzus buvo paskelbtas Dievo Sūnumi.

Princetono Teologinės seminarijos Naujojo Testamento profesorius dr. Charlesas Hodgeris (1797-1878) pasakė:

„Tik tada, kai Kristus prisikėlė iš mirties, buvo galutinai įrodyta, kad Jis yra Dievo Sūnus arba pilnatvė viso to svarbumo, žinomo apaštalams (...) Tai buvo per prisikėlimą, per kurį buvo įrodyta Jį esant Dievo Sūnumi (...) Daugelyje Rašto eilučių Kristaus prisikėlimas pristatomas kaip didis galutinis įrodymas visų tiesų, kurių Kristus mokė, ir teisėtumas visų jo tvirtinimų (...) Kristus atvirai skelbė save esant Dievo Sūnumi. Jo prisikėlimas iš mirties buvo Dievo antspaudas Jo deklaruojamos tiesos. Jeigu jis būtų pasilikęs mirties galioje, Dievas būtų užsiginęs Jo tvirtinimų, kad Jis yra Sūnus; tačiau kadangi Jis prikėlė Jį iš mirties, Jis viešai pripažino Jį sakydamas: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave skelbiu tokiu esant“ Charles Hodge, Ph.D., A Commentary on Romans, The Banner of Truth Trust, 1997 edition, pp. 20-21; pastaba prie Romiečiams 1, 4).

Tai, kad Kristus buvo Dievo Sūnus, įrodyta Jo prisikėlimu, ir prisikėlimu buvo patvirtinta visa, ką Jis mokė.

Dr. Wilburas M. Smithas paaiškino, ką garantuoja Kristaus prisikėlimas:

„visų Kristaus posakių teisingumą ir patikimumą. Kadangi Jis prisikėlė iš kapo (kaip ir pats buvo žadėjęs), ir ta pranašystė išsipildė, man visada atrodė, kad tai reiškia, jog ir visa kita, ko mokė mūsų Viešpats, turi būti tiesa (...) Kada mūsų Viešpats pasakė, jog kas tik patikės Juo, turės amžinąjį gyvenimą, o kas atsisakys tikėti Juo, bus amžinai pasmerktas, - Jis kalbėjo tiesą (...) Jei mes priimame Kristaus Prisikėlimą kaip tiesą, mes negalime turėti jokių abejonių dėl bet kokių pareiškimų, kurie išėjo iš Jo lūpų, teisingumo“ (Smith, Therefore Stand, ibid., pp. 418-419).

Jėzus pasakė savo mokiniams:

„Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels“. (Luko 18, 31-33)

Ką Jėzus išpranašavo Luko 18-ajame skyriuje nuo 31-osios iki 33-iosios eilutės, pažodžiui išsipildė. Jis buvo išniekintas, sumuštas, apspjaudytas, nuplaktas ir nužudytas ant kryžiaus. Tačiau trečiąją dieną po Jo nukryžiavimo, Jis prisikėlė iš mirties. Tai tikslus Jėzaus pranašystės išsipildymas, ir pranašystės apie Save išpildymas garantuoja teisingumą viso kito, ką Jis pasakė, nes Jis buvo:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas. Pagiedokime apie tai!

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
Sutraukytos stiprios ir šaltos mirties pinklės,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas!

Kadangi Jis prisikėlė iš mirties – tiksliai taip, kaip Jis ir pasakė, mes galime būti tikri, kad Jis sakė tiesą teigdamas:

„Jeigu neatsiversite (…) niekaip neįeisite į dangaus karalystę.“ (Mato 18, 3)

Mes turime priimti šiuos žodžius labai rimtai, nes jie išėjo iš prisikėlusio Dievo Sūnaus burnos. Ar esi atsivertęs? Ar esi tikras, kad esi atsivertęs? Dievo Sūnus pasakė, kad negalėsi „įeiti į Dievo karalystę“, jei neatsiversi. O, kaip rimtai turi pagalvoti apie savo atsivertimą! Kaip atidžiai turi įsitikinti, kad esi atsivertęs!

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, niekas neateina pas Tėvą kaip tik per mane.“ (Jono 14, 6)

Kaip rimtai turi paklausyti, ką Jis pasakė! Koks susirūpinęs turėtum būti ir ateiti pas Jį, kad būtum išgelbėtas! Kaip kruopščiai iš savo proto turi išmesti visus prietarus ir klaidingas religines idėjas ir pasitikėti tik Jėzumi, nes Jis pasakė: „niekas neateina pas Tėvą kaip tik per mane.“

Ir dar kartą prisikėlęs Dievo Sūnus pasakė:

„(...) ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk.“ (Jono 6, 37)

O, kaip turi „stengtis ateiti“ pas Jį! (Luko 13, 24). Kaip atidžiai ir apgalvotai turi ateiti pas Jėzų. Atmink, Jis pasakė:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11, 28)

Mes meldžiame, kad tu paklausytum prisikėlusio Dievo Sūnaus. Meldžiamės, kad tu ateitum tiesiai pas Jį, kad būtum švariai apvalytas nuo savo nuodėmės Jo ant kryžiaus pralietu Krauju ir būtum išgelbėtas Jo prisikėlusia gyvybe. Išgirsk Jį! Tikėk tuo, ką Jis pasakė! Ateik tiesiai pas Jį ir būk išgelbėtas, kaip Jis ir pasakė tau padaryti, nes Jis yra:

„Per prisikėlimą iš numirusių pristatytas galingu Dievo Sūnumi.“ (Romiečiams 1, 4)

Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas,
Sutraukytos stiprios ir šaltos mirties pinklės,
   Tas, kuris buvo miręs, vėl gyvas!
(“Alive Again” by Paul Rader, 1878-1938).


KADA RAŠYSI DR. HYMERSUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Jei šie pamokslai palaimino tave, parašyk dr. Hymersui el. laišką ir pasakyk jam tai, tačiau visuomet nurodyk, iš kurios šalies rašai. Dr. Hymerso el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymersui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite dr. Hymerso paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Noahas Songas: Luko 18, 31-34.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Many Woes He Had Endured” (Joseph Hart, 1712-1768);
“Hail, Thou Once-Despised Jesus!” (John Bakewell, 1721-1819).


PAMOKSLO PLANAS

KRISTAUS ĮSŪNYSTĖS ĮRODYMAS

THE PROOF OF CHRIST’S SONSHIP!

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Apie Jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių, šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.“ (Romiečiams 1, 3-4)

I.   Pirma, kaip Jėzus buvo paskelbtas Dievo Sūnumi. 1 Karalių 17, 17-24;
2 Karalių 4, 32-37; Mato 12, 39-40; 26, 63-66; 27, 43.

II.  Antra, kodėl Jėzus buvo paskelbtas Dievo Sūnumi. Luko 18, 31-33;
Mato 18, 3; Jono 14, 6; 6, 37; Luko 13, 24; Mato 11, 28.