Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 215 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 34 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




JĖZAUS KENTĖJIMAI SODE

JESUS – SUFFERING IN THE GARDEN (Lithuanian)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2016 m. vasario 28 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, February 28, 2016

„Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“. Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti. Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“ (Morkaus 14, 32-34).


Kristus su savo mokiniais jau buvo suvalgęs Velykų vakarienę. Jos pabaigoje Kristus laužė duoną ir ėmė taurę, kuriuos mes vadiname „Viešpaties Vakariene“. Jis mokiniams pasakė, kad duona simbolizuoja Jo kūną, kuris bus nukryžiuotas ryte. Jis taip pat pasakė, kad taurė simbolizuoja Jo Kraują, kurį Jis pralies, kad apvalyti mus nuo nuodėmių. Po to Jėzus su savo mokiniais sugiedojo giesmę ir išėjo iš kambario į lauką.

Jie nuėjo Jeruzalės rytiniu šlaitu ir perėjo Cedrono upelį. Po to jie paėjo dar tolėliau iki Getsemanės sodo pakraščio. Jėzus ten paliko aštuonis savo mokinius ir paprašė jų maldos. Po to Jis nuėjo gilyn į Getsemanės sodą, kur buvo palikęs Petrą, Jokūbą ir Joną. Galiausiai jis atsiskyrė, nueidamas toliau į tamsą po alyvų medžiu. Ten „Jis pradėjo (suglumęs) nuogąstauti ir sielvartauti (liūdėti). Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi…“ Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.“ (Morkaus 14,33-35).

Anglikonų vyskupas J. C. Rylis teigė: „Mūsų Viešpaties Getsemanės sode patirtos agonijos aprašymas yra gili ir mįslinga Šv. Rašto vieta. Šiose eilutėse yra dalykų, kurių išmintingiausi teologai negali pilnai paaiškinti. Tačiau jose yra aiškių ir labai svarbių tiesų“ (J. C. Ryle, Expository Remarks on Mark, The Banner of Truth Trust, 1994, p. 316; notes on Mark 14:32-42).

Šį rytą mintimis nusikelkime į Getsemanę. Morkus pasakoja mums, kad Jis pradėjo „nuogąstauti“ (Morkaus 14, 33). Čia naudojamas graikų kalbos žodis „ekthambeisthai“, kuris reiškia „didžiai nustebęs, didžiai sukrėstas, sunerimęs.“ „Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi… Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi.” (Morkaus 14, 34-35).

Vyskupas J. C. Rylis teigė: „Yra tik vienas protingas šių posakių paaiškinimas. Tai negalėjo būti fizinių kančių baimė... Tai buvo neįsivaizduojamo žmonijos kaltės svorio jausmas, kuris jau tuo metu pradėjo savotiškai Jį slėgti. Tai buvo neapsakomas mūsų nuodėmių ir nusikaltimų svorio jausmas, kuris jau buvo pradėtas krauti ant Jo pečių. Jėzus pradėjo tapti „prakeiksmu už mus“. Jis buvo bepradedąs nešti mūsų negalias ir skausmus... Jis pradėjo tapti „nuodėme už mus, kuris Pats nepažino nuodėmės“. Jo šventa prigimtis giliai jautė baisią nuodėmės naštą ant savęs. Tai ir buvo Jo neįprastų kančių priežastys. Mūsų Viešpaties agonijoje Getsemanės sode mes turime pamatyti nepaprastą nuodėmės nuodėmingumą. Šių dienų evangelikų mintys apie nuodėmę yra visai ne tokios, kokios turėtų būtų.“ (Rylis, p. 317).

Negalvokite lengvai apie nuodėmes nesilankydami bažnyčioje, kai vietoje Biblijos skaitymo žaidžiate video žaidimus, žiūrite pornografiją, šokate ir girtaujate. Visos šios jūsų nuodėmės Getsemanės sode buvo uždėtos ant Jėzaus. Tačiau yra dar kai kas. Didžiausia nuodėmė, kuri buvo uždėta ant Jėzaus Getsemanės sode, buvo mūsų pirminė nuodėmė, mūsų visiškas sugedimas, kuris atėjo iš visiškai sugedusių nusidėjėlių. Tai „sugedimas, kuris sklinda pasaulyje geiduliais“ (2 Petro 1, 4). Tai yra faktas, kad „mes esame kaip nešvarūs skudurai“ (Izaijo 64, 6). Mūsų prigimtyje prieš Dievą tai yra savanaudiškumas, pavydas ir maištas. Tai yra mūsų „kūniškas mąstymas, kuris yra priešiškas Dievu“ ir kuris priešinasi Dievui norėdamas gyventi be Jo (Romiečiams 8, 7). Tai yra bjauri ir šlykšti širdis, kurią turi (Romiečiams 8, 7). Tai yra nuodėminga tavo širdis, kurią paveldėjai iš Adomo, pirmojo nusidėjėlio. Tą nuodėmę, tavo kraują ir sielą tu paveldėjai per jo genus (Romiečiams 5, 12). „Kaip vieno žmogaus neklusnumu (visi žmonės) tapo nusidėjėliais“ (Romiečiams 5, 19).

Pažiūrėkit, kaip atrodo gležni naujagimiai gimę nuodėmėje. A. W. Pinkas sakė: „Žmonijos prigimties sugedimas pasireiškia mažuose vaikuose... Ir ko tik neiškrečia maži vaikai. Jei žmonėse būtų bent kažkiek paveldėto gerumo, jis tikrai pasireikštų kūdikiuose prieš susiformuojant jų blogiems įpročiams pradėjus kontaktuoti su pasauliu. Tačiau ar matome tą gėrį kūdikiuose? Tikrai ne! Įvairialypė patirtis žmogui augant rodo, kad vos tik paaugę žmonės jau yra blogi. Jie reiškia savo valią, pyktį ir kerštą. Jie rėkia ir raukosi dėl to, kas jiems nepatinka ir pyksta ant savo tėvų, kai jie kažko neduoda, dažnai jie net bando jiems įkąsti. Netgi žmonės, kurie gimė ir užaugo apsupti sąžiningumo, yra kalti dėl vagiliavimo, dar prieš įvykdant vagystę. Šie faktai rodo, kad žmogaus prigimtis yra nuodėminga nuo jo egzistavimo pradžios“ (A. W. Pink, Gleanings from the Scriptures, Man’s Total Depravity, Moody Press, 1981, pp. 163, 164). Minesotos Kriminalinė Komisija viename iš savo raportų pareiškė dar aiškiau. „Kiekvienas kūdikis pradeda savo gyvenimą būdamas mažu laukiniu. Jis yra visiškas savanaudis ir savicentriškas. Jis nori to, ko nori ir kada nori... savo motinos dėmesio, savo draugo žaislo, savo senelio laikrodžio. Tik pabandyk neduoti jam tų daiktų, ir jis pradės garsiai klykti ir rodyti agresiją, kuri, jei ne jų bejėgiškumas, būtų žudanti... Tai reiškia, kad visi vaikai, ne tik kai kurie vaikai, yra gimę nusikaltėliai, t.y. nuodėmingi“ (quoted by Haddon W. Robinson, Biblical Preaching, Baker Book House, 1980, pp. 144, 145). Dr. Isaacas Wattsas pasakė:

„Kai tik iškvepiame pirmąjį kvapą,
Nuodėmės sėklos pradeda augti mirčiai;
Tavo Įstatymas reikalauja tobulos aukos,
O mes esame suteršti visose dalyse.
   (“Psalm 51,” Dr. Isaac Watts, 1674-1748).

Kūdikis rėkia nuo pat gimimo. Nė vieno gyvūno mažyliai taip nesielgia. Jeigu jie šauktų ir rėktų kaip žmonių kūdikiai, jie greitai būtų nužudyti kitų plėšrių gyvūnų. Tačiau žmonių kūdikiai rėkia prieš Dievą, prieš autoritetą ir patį gyvenimą iš karto po savo gimimo. Kodėl? Todėl, kad jie gimė su įgimta nuodėme, paveldėta iš protėvio Adomo, štai kodėl.

Štai kodėl tu turi tendenciją maištauti, nesutikti su krikščionybės lyderiais, reikalauji, kad viskas vyktų taip, kaip tau atrodo, ir atsisakai daryti tai, kas teisinga. Tai yra esminė priežastis, viso pasaulio kančių ir mirties priežastis – paveldėta nuodėmė. Tavo tėvai gali galvoti, kad tu esi jaunas krikščionis, tačiau iš tiesų esi jaunas nusidėjėlis, kuris nekenčia vykdyti Dievo valios!

Pridėkite paveldėtą nuodėmę prie nuodėmių, kurias žmonės padarė mintimis, žodžiais ir darbais, ir darosi aiškiau, kodėl Jėzus buvo šokiruotas! Jis buvo sugniuždytas, kada Dievas uždėjo ant Jo viso pasaulio nuodėmes.

Atsiverskite savo Biblijas ir pažiūrėkite, kaip Lukas tai apibūdina. 1108-asis puslapis Scofieldo Biblijoje. Luko 22, 44. Atsistokime ir paskaitykime šias eilutes garsiai.

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44).

Galite atsisėsti.

Vyskupas J. C. Rylis pasakė: „Kaip mes galime paaiškinti didžiulę agoniją, kurią patyrė mūsų Viešpats sode? Kokia buvo didelių tiek protinių, tiek fizinių kančių priežastis, kurias Jam teko patirti? Yra tik vienas paaiškinantis atsakymas. Tai buvo pasaulio paveldėtos nuodėmės svoris, kuris pradėjo Jį spausti... Tai buvo neįsivaizduojamas svoris nuodėmių, kurios privertė Jį kęsti agoniją. Tai buvo jausmas, tarsi pasaulio kaltė slėgtų Jį, ir tai privertė amžiną Dievo Sūnų lieti skaudžius prakaito ir kraujo lašus.“ (J. C. Ryle, Luke, Volume 2, The Banner of Truth Trust, 2015 edition, pp. 314, 315; note on Luke 22:44).

„Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų.“ (1 Korintiečiams 5, 21)

„Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.“ (Izaijo 53, 6)

„Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio.“ (1 Petro 2, 24)

Vyskupas J. C. Rylis pasakė: „Mes turime tvirtai laikytis senos doktrinos, kad Kristus nešė mūsų nuodėmes ne tik Getsemanės sode, bet ir ant kryžiaus. Joks kitoks paaiškinimas negali pateisinti Kristaus kruvino prakaitavimo, ir negali patenkinti kaltų žmonių sąžinių.“ (ibid.). Josephas Hartas pasakė:

„Pamatyk kenčiantį Dievo Sūnų,
Alsuojantį, dejuojantį, prakaituojantį krauju!
Apie Jo kančią begalinę
Angelai net pilnai nesuvokia.
Tik Dievui, tik Dievui vienam
Šis svoris visiškai suprantamas.”
   (“Thine Unknown Sufferings” Joseph Hart, 1712-1768;
      “‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow” giesmės melodija).

Josephas Hartas taip pat pasakė:

„Ten Dievo Sūnus nešė visą mano kaltę;
Per malonę tuo galim tikėti;
Tačiau siaubą, kurį jis patyrė
Jis per didis, kad jį suvoktume.
Niekas negali pereiti per tave,
Niūri, tamsi Getsemane.“
   (“Many Woes He Had Endured” Joseph Hart, 1712-1768;
      “Ye Sinners” giesmės melodija).

Williamas Williamsas pasakė:

„Didžiulis svoris žmonijos kaltės buvo uždėtas ant Gelbėtojo;
Vargu kaip dangalu Jis dėl nusidėjėlių buvo aprengtas,
dėl nusidėjėlių buvo aprengtas.
   (“Love in Agony” William Williams, 1759;
      “Majestic Sweetness Sits Enthroned” giesmės melodija).

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

„Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.“ (Izaijo 53, 6)

Tai yra Kristaus pakaitališkos aukos pradžia. „Pakaitališka“ reiškia vienam asmeniui kentėti dėl kito. Kristus kentėjo tavo vietoje, už tavo nuodėmę, nes Jis nebuvo padaręs nei vienos nuodėmės. Naktį Getsemanėje, po alyvmedžiu, Kristus tapo mūsų nuodėmės nešėju. Ryte Jis bus prikaltas prie kryžiaus, kur Jis sumokės visą kainą už tavo nuodėmę. Kaip tu gali atmesti tokią meilę, meilę, kurią Jėzus tau parodė? Kaip tu gali užkietinti savo širdį ir atmesti tokią meilę? Tai buvo Dievo Sūnus, kuris kentėjo tavo vietoje, kad atpirktų tavo nuodėmę. Ar tu esi toks šaltas ir kietas, kad Jo meilė tau nieko nereiškia?

Kartą aš buvau susitikęs su morgo savininku, kuris bandė mane pasamdyti žmonių, kurie neturėjo pastoriaus, laidojimui. Jis mane pasikvietė papietauti. Tai buvo pats keisčiausias susitikimas mano gyvenime. Jis pasakojo, kad dažnai valgo sumuštinius morge prie mirusiųjų kūnų , ir jo veido mimika buvo labai keista. Aš nesutikau su šiuo darbo pasiūlymu! Apimtas siaubo, aš išbėgau iš restorano. Kaip kažkas gali valgyti sumuštinį dirbdamas su mirusiu kūnu? Baisu! Vėliau aš supratau, kad jo protas tapo toks šaltas ir bejausmis, kad jis iš tiesų nieko nebejautė. Leisk tavęs paklausti, ar tu tapai toks šaltas ir bejausmis, kad girdėdamas apie Jėzaus kentėjimus, esi abejingas, ir tai nepaliečia tavo širdies? Ar tu tapai keistuoliu, kad klausydamas apie Jėzaus agoniją, kurią Jis patyrė, kad atpirktų tavo nuodėmę, tu nematai tame prasmės? Ar tapai tokiu beširdžiu kaip tie kariai, kurie prikalė Jėzų prie kryžiaus ir po to metė burtus dėl Jo rūbų, kol Jis šalia kankinosi iki mirties? Tikiuosi, kad taip nėra! Maldauju tavęs šį rytą pasitikėti Gelbėtoju, ir būk švariai apvalytas nuo savo nuodėmės Jo šventu Krauju!

Pasakysi: „Reikės per daug ko atsisakyti“. Nustok klausytis velnio! Nėra nieko svarbiau šiame pasaulyje nei tai!

Štai! Mano Gelbėtojas kraujuoja? Mano Suverenitetas mirė?
Ar Jis pašvęstų šią šventą galvą dėl tokio kirmino kaip aš?

Gailesčio ašaros negali atpirkti tos meilės skolos, kurią aš turiu;
Štai, Viešpatie, aš atiduodu visą save, tik tai galiu padaryti.
   (“Alas! And Did My Saviour Bleed?”, Dr. Isaac Watts, 1674-1748).

Ar esi pasiruošęs pasitikėti Jėzumi? Ar esi pasiruošęs atiduoti save Jam? Ar esi paliestas iki širdies gelmių Jo meilės? Jei ne, prašau neišeik. Tačiau jei esi, eik dabar į auditorijos galą, ir dr. Caganas nusives tave į ramią vietą, kur mes galėsime pasikalbėti. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommas: Morkaus 14, 32-34.
Solo giesmę prieš pamokslą atliko p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Many Woes He Had Endured” (Joseph Hart, 1712-1768).