Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Jonas dar buvo paauglys kai Jėzus pašaukė jį būti mokiniu. Tačiau jis buvo nuostabus jaunuolis. Jo artumą su Jėzumi galima pamatyti Getsemanės sode. Jėzui nuėjus gilyn į tamsą melstis, Jis paliko savo mokinius sodo pakraštyje. Su Savimi Jis pasiėmė tik Joną ir dar du kitus mokinius. Jam „pradėjus nuogąstauti ir sielvartauti, Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“ (Morkaus 14, 33-34).

Romos kareiviams atėjus suimti Jėzų, kiti mokiniai Jį paliko ir kas kur išsislapstė. Tačiau kitą rytą Jonas keliu atėjo į Kalvariją ir sekė Jėzų, benešantį Savo Kryžių iki nukryžiavimo vietos. Kol kiti mokiniai išsigandę slėpėsi, šis berniukas buvo vienintelis, kuris saugojo Kristaus motiną, jai stebint savo Sūnų mirštantį ant kryžiaus. Taigi Jonas buvo vienintelis mokinys, kuris matė, kaip Jėzus mirė tą dieną. Kiti mokiniai užsirakinę duris slėpėsi.

Jėzus pažvelgė nuo kryžiaus į Joną ir Savo motiną. Jis nurodė Jonui pasirūpinti ja. Jonas girdėjo kaip Jėzus ištarė: „Trokštu“. Jis girdėjo Jėzaus žodžius Jam mirštant ant kryžiaus: „Atlikta!“. Tačiau net ir tada Jonas negalėjo atsitraukti nuo nukryžiuotojo Gelbėtojo. Jonas toliau stebėjo, kaip vienas iš kareivių ietimis perdūrė Kristaus šoną. „Ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens“ (Jono 19, 34). Vėliau jis atidžiai užrašė: „Kad jūs tikėtumėte“ (Jono 19, 35).

Kada mirė mano mama, aš pasiėmiau žmoną Eleną su berniukais ir kuo skubiau automobiliu nuvykome į ligoninę. Žengęs keletą žingsnių į mamos palatą, pamačiau jos varganą sulūžusį kūną, kuris jau buvo įdėtas į permatomą plastikinį maišą. Mama visuomet labai gėdijosi, kad jos niekas nepamatytų nuogos. Kada plastikiniame maiše pamačiau jos pėdas, aš išstūmiau berniukus atgal į koridorių. Tačiau ši akimirka, kada pamačiau jos pėdas, įsirėžė į mano atmintį amžiams. Tai buvo prieš aštuoniolika metų. O aš galiu tai prisiminti tarsi tai būtų nutikę vakar.

Taip atsitiko ir su Jonu. Jis matė, kaip ietis perveria Jėzaus šoną. Jis matė, kaip Kraujas ištekėjo iš žaizdos. Jis niekada negalėjo to užmirti. Po šešiasdešimties metų, kai jau buvo senyvo amžiaus, paskutinis likęs Jėzaus mokinys Jonas vis dar galvojo apie Jėzaus Kraują, kurį matė tą dieną. Drebančia seno žmogaus ranka jis rašė žodžius ant pergamento lapo: „Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (1 Jono 1, 7). Kodėl Jėzaus Kraujas buvo toks svarbus Jonui?

I. Pirma, tai yra Jėzaus Kristaus - Dievo Sūnaus Kraujas.

Tai nebuvo tik šiaip kažkieno kraujas. Dr. W. A. Criswellas, beveik šešiasdešimt metų tarnavęs pastoriumi Pirmoje baptistų bažnyčioje Dalase, Teksaso valstijoje, pasakė:

„Jis buvo Dievas apreikštas kūne. Nėra svarbesnės Pauliaus užrašytos eilutės nei šie žodžiai, užrašyti Efezo vyresniesiems Apaštalų darbų 20-ame skyriuje 28-oje eilutėje: „Būkite rūpestingi sau ir… Dievo bažnyčiai, kurią Jis įsigijo savo krauju“. Šis teiginys yra akivaizdžiai, tiesiai ir nedviprasmiškai užrašytas (kaip teigia Johnas MacArthuras), jog tai buvo Dievo kraujas, kuris buvo pralietas ant kryžiaus. Iš tiesų tai buvo Dievas kūne, kuris buvo vedamas Dvasios atlikti auką mūsų atpirkimui (...) todėl galingai Kristaus kraujas (...) gali apvalyti mūsų sąžines nuo negyvų darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui (...) Kristaus kraujas, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo Save Dievui, nuskaistina mus, apvalo mus, nuplauna mus, padaro mus pilnais. (W. A. Criswell, Ph.D., “The Blood of Jesus,” The Compassionate Christ, Crescendo Book Publications, 1976, p. 72).

Dr. MacArthuras apie Apaštalų darbų 20, 28 pasakė: „Paulius taip stipriai tikėjo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vienove, kad net galėjo kalbėti apie Kristaus mirtį kaip Dievo kraujo praliejimą, kuris neturi nei kūno ir todėl neturi nei kraujo“ (The MacArthur Study Bible; pastaba prie Apd 20, 28). Galima teigti, jog dr. MacArthuras teigia, kad Paulius klydo sakydamas, kad Dievas neturi „kraujo“. Tai yra pavojingas teiginys, nes jis menkina Trejybės doktriną. Mes atmetame šį dr. MacArthuro teiginį. Mes stovime kartu su Pauliumi ir dr. Criswellu, kurie pasakė: „Tai buvo Dievo kraujas, kuris buvo pralietas ant kryžiaus“ (ibid.).

II. Antra, tai yra Jėzaus Kristaus kraujas, kuris apvalo mus nuo nuodėmės.

Apaštalas Jonas pasakė:

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1, 7)

Dr. McGee pasakė: „Žodis apvalo yra esamojo laiko – Kristaus kraujas ir toliau valo mus nuo visų nuodėmių“ (Thru the Bible; prierašas prie 1 Jono 1, 7). Tai reiškia, kad Jėzaus Kraujas vis dar egzistuoja ir šiandien. Veiksmažodžio „apvalo“ esamasis laikas rodo mums, kad net ir šiuo metu, dabar Kristaus Kraujas yra prieinamas, kad mus apvalyti. Dr. MacArthuras tuo netiki. Jis pasakė: „Pats Kristaus fizinis kūnas nevalo nuo nuodėmės“ (The MacArthur New Testament Commentary on Hebrews, p. 237). Tai yra melas!

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo (esamasis laikas) mus nuo visų nuodėmių.” (1 Jono 1, 7)

Dr. Martynas Lloydas-Jonesas pasakė:

„Mūsų Evengelija yra kraujo evangelija. Kraujas yra pagrindas. Be jo mes neturime nieko (The Way of Reconciliation, Ephesians 2, Banner of Truth Trust, p. 240).

Ir vėl dr. Lloydas-Jonesas pasakė:

„Pagrindinis testas norint išsiaiškinti, ar žmogus iš tiesų pamokslauja Evangeliją, ar ne, yra stebėti, kaip jis akcentuoja „kraują“. Nepakanka kalbėti apie kryžių ir mirtį, testas nurodo ar pamokslaujama apie „kraują“ (ibid., p. 331).

Dr. C. L. Caganas yra mūsų bažnyčios antrasis pastorius. Prieš dr. Cagano atsivertimą jis beveik metus laiko kiekvieną sekmadienį lankė Johno MacArthuro bažnyčią. Dr. Caganas pasakė: „Aš klausiausi jo pamokslavimo prieš man atsiverčiant. Jis buvo mano pastorius. Jis mokė mane Biblijos... Aš iki dabar labai detaliai prisimenu daugelį dalykų. Tačiau jo klausydamasis aš neatsiverčiau (...) Dr. MacArthuro apsisprendimo pasiduoti Viešpačiui forma iki manęs atėjo kaip išgelbėjimas darbais (...) Aš tikiu, kad mes turime labai aiškiai kalbėti apie Kristaus Kraują savo evangelistiniuose pamoksluose (... ), jei norime pamokslauti didžius evangelinius pamokslus, kuriuos Dievas gali panaudoti atversti daugelį sielų“ (Preaching to a Dying Nation, The Baptist Tabernacle of Los Angeles, 1999, pp. 183, 184).

Aš visiškai sutinku su dr. Lloydu-Jonesu, kuris pasakė: „Nepakanka kalbėti apie Kristaus kryžių ir mirtį (...) Svarbiausias patikrinimas, ar žmogus iš tiesų pamokslauja Evangeliją, ar ne, yra tame, kad reikia pastebėti, ar jis akcentuoja „kraują“. Amen! Aš džiaugiuosi, kad dr. Lloydas-Jonesas taip pasakė! Aš skelbiu Evangeliją daugiau nei 58-erius metus. Aš iš patirties galiu pasakyti, kad prarasti nusidėjėliai turi išgirsti, kad Jėzus gali apvalyti juos nuo visų nuodėmių Savo Krauju. Greičiausiai jie nebus išgelbėti girdėdami pamokslus apie pragarą ar Biblijos pranašystes – pamokslai šiomis temomis yra geri pradžioje, tačiau kada mes einame prie reikalo – prie atsivertimo – mes turime pamokslauti pamokslus apie Gelbėtojo Kraują.

Pamokslai apie Kraują nėra skirti tik prarastiesiems. Kartais aš pagalvoju: „O, Dieve! Kaip aš galiu pragyventi dieną be Tavo Sūnaus Kraujo!“ Niekas kitas taip nepradžiugina mano širdies, kada man liūdna, kaip Jėzaus Kristaus Kraujas! Tai yra mano mėsa ir gėrimas sunkumų ir suspaudimų laiku.

Aš garbinu Jį dėl apvalančio kraujo,
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Kuris sutaikino mano sielą su Dievu;
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
   Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!

Aš negiedojau šios senos giesmės daugelį metų, tačiau šiąnakt aš ją prisiminiau! Aš ją giedojau ir giedojau kol mano širdis prisipildė džiaugsmu! Giedokite su manimi! Ji pažymėta 7-uoju numeriu giesmių lapuose.

Aš garbinu Jį dėl apvalančio kraujo,
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Kuris sutaikino mano sielą su Dievu;
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
   Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
(“What a Wonderful Saviour!” Elisha A. Hoffman, 1839-1929).

Aš ieškojau šios giesmės savo giesmynuose ir negalėjau jos surasti. Tada aš suradau savo seną Baptistų himnų versiją, kurią naudojau prieš 50 metų (tai giesmynas, kurį mes naudojome Pirmoje Kinų baptistų bažnyčioje). Tame giesmyne aš ją suradau! Tai buvo tas pats, kaip sutikti seną draugą po daugelio metų. Mano akys prisipildė ašarų man ją begiedant. Pagiedokime dabar lėtai!

Aš garbinu Jį dėl apvalančio kraujo,
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Kuris sutaikino mano sielą su Dievu;
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
   Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!

Taip vadinami „ekspertai“ man yra sakę, kad aš turiu pamokslauti „ekspozicinius“ pamokslus, naudodamas ilgesnes Biblijos teksto dalis! Tačiau aš negaliu klausyti „ekspertų“! Gal aš ir turėčiau, tačiau aš negaliu! Aš turiu iščiulpti kaulų smegenis iš vienos Biblijos eilutės kaulo ar net vienos eilutės dalies kaip ir darė mūsų protėviai, puritonai ir didieji evangelistai, kurie juos sekė, tokie kaip Whitefieldas, Wesley‘is, Johnas Cennickas, Danielis Rowlandas ir Howellas Harris – telaimina juos Dievas! Taip pat Josephas Parkeris ir Charles Spurgeonas, vadinamas pamokslininkų princu. Taip kaip ir jie aš turiu pamokslauti iš vienos arba dviejų eilučių arba tik iš vienos eilutės dalies. Aš negaliu leisti sau pamokslaujant klaidžioti nuo vienos temos prie kitos. Aš noriu mėsos ir aš noriu smegenų iš kaulų! Štai kas pasotina mano ir jūsų sielas! Kaulų smegenys!

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1, 7)

Velnias ateina ir man kužda: „Jie galvos, kad nesi didis pamokslininkas, jei taip darysi“. Aš jam atsakau: „Kodėl man turi rūpėti, ar jie galvoja, kad aš esu „didis pamokslininkas“ ar ne? Man tai visai nerūpi“. Mano tikslas ir mano troškimas, mano šlovė ir mano pasimėgimas yra pamatyti bent vieną prarastą nusidėjėlį ateinant prie fontano ir pamatyti jį nuplaunamą nuo visų nuodėmių brangiu Jėzaus Kristaus Krauju.

Aš pažįstu du baptistų pastorius, kurie yra prarasti vyrai. Jų gyvenimai rodo, kad jie niekada nebuvo atgimę iš Dvasios, niekada nebuvo atsivertę, niekada nebuvo išgelbėti. Aš žinau, kad vienas iš jų skaito daug mano pamokslų. Kitą mano senų laikų brangų draugą mačiau kinų pastoriaus laidotuvėse. Pabuvęs prie velionio išėjau iš salės. Akis į akį susitikau su tuo pražuvusiu pamokslininku. Aš jį pažinojau daug metų. Vargšas žmogus buvo praradęs viską, atsidavęs savo nevaldomoms aistroms. Aš paspaudžiau jam ranką. Paklausiau apie jo sveikatą. Po to aš pasakiau: „Norėčiau, kad tu paskaitytum mano pamokslus internete“. Jis nusišypsojo ir pasakė: „Tu ką, juokauji? Aš juos skaitau tavo svetainėje kiekvieną savaitę!“ Mano širdis suspurdėjo iš džiaugsmo! Mano draugas vargšas žmogus yra daugiau nei pusė amžiaus! Aš negaliu jo nuvilti! Aš negaliu jūsų nuvilti! Aš net negaliu galvoti apie tapimą „didžiu pamokslininku“. Aš negaliu jo nuvilti! Aš negaliu nuvilti jūsų! Aš turiu papasakoti prarastiems nusidėjėliams toli ir plačiai:

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1, 7)

Aš garbinu Jį dėl apvalančio kraujo,
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Kuris sutaikino mano sielą su Dievu;
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
   Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!

Aš žinau, ką reiškia būti prarastu! Aš net žinau, ką reiškia būti prarastu pastoriumi – aš pats buvau prarastas pastorius tris metus nuo to laiko, kai „pasišvenčiau pamokslauti“ būdamas 17-os iki 20-ies, kada buvau išgelbėtas. Būti prarastu yra baisus jausmas. Tai tarsi pragaras žemėje būti atskirtiems nuo bendravimo su Dievu, - jautiesi netikras, niekada neužtikrintas, visada su pasmerkimo baime, nuolatos save smerkiantis! O, brangus drauge, paskambink man. Aš atmesiu tavo sielos ir nuo tavęs nenusisuksiu. Paskambink man, ir aš pasistengsiu geriausiai kaip tik galiu parodyti tau kitą kelią, kelią susitaikymo, kelią apvalymo ir naujo gyvenimo – kelią Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus Kraujo! To kelio aš ilgėjausi trejus metus. Tu jo ilgiesi dar ilgiau. Ko laukti? Tu žinai, kad nesi nuplautas Kristaus Krauju. Ateik dabar ir maudykis jame. Pranašas raupsuotam Namanui pasakė: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus” (cf. 2 Kar 5, 10; 14). Ir aš sakau tau šį vakarą: „Kartą pasinerk į Jėzaus Kraują ir būsi švarus amžiams!”

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1, 7).

Aš garbinu Jį dėl apvalančio kraujo,
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Kuris sutaikino mano sielą su Dievu;
   Koks nuostabus Gelbėtojas!
Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!
   Koks nuostabus Gelbėtojas yra Jėzus, mano Jėzus!

Johnas Sungas buvo jaunas kinas, kuris atvyko į Ameriką studijuoti. Jis jautė, kad jam nesiseka. Jis nebuvo toks, kokiu jį norėjo matyti jo tėvas. Jam nepasisekė ir su mergina, su kuria jis susitiko seminarijoje. Jam nesisekė atrasti ramybės. Jis buvo slegiamas kaltės jausmo. Jis buvo dideliame dvasiniame konflikte. Galiausiai vieną vasario vakarą jis pamatė visas gyvenime padarytas nuodėmes. Iš pradžių pasirodė, kad nėra kelio kaip jų atsikratyti, ir jam reikės eiti į pragarą. Jis bandė užmiršti savo nuodėmes, tačiau negalėjo. Jos vėrė jam širdį. Jis atidarė automobilio bagažinę ir išsitraukė savo Bibliją. Jis atsivertė istoriją apie Jėzaus nukryžiavimą Evangelijoje pagal Luką 23-ajame skyriuje. Scena, kaip Jėzus miršta ant kryžiaus už jo nuodėmę, buvo tokia tikra, kad atrodė, jog jis buvo ten, prie pat Kryžiaus, ir jis meldė, kad būtų apvalytas nuo jo nuodėmės brangiu Krauju. Jis nesiliovė verkęs ir meldėsi iki vidurnakčio. Tada jis išgirdo balsą savo širdyje sakant: „Sūnau, tavo nuodėmės yra atleistos“. Visa nuodėmės našta, atrodė, iš karto nukrito nuo jo pečių. Jį aplankė staigaus palengvėjimo jausmas ir, atsistojęs ant kojų, jis sušuko: „Aleliuja!“ Jis nuskubėjo į bendrabučio koridorių šaukdamas ir garbindamas Dievą už išlaisvinimą (pritaikyta iš A Biography of John Sung by Leslie T. Lyall, China Inland Mission Overseas Missionary Fellowship, 1965 reprint, pp. 33, 34). Jis tapo didžiausiu evangelistu, kokį kada nors buvo pažinusi Kinija!

„Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.“ (1 Jono 1, 7)

Aš maldauju, kad tu šį vakarą ateitum pas Jėzų. Palik visas savo abejones ir baimes. Ateik pas Gelbėtoją. Būk nuplautas Jo brangiu Krauju. Amen. Dr. Chanai, prašau, pasimelskite.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė Mr. Abelis Prudhomme‘as: Luko 23, 39-47.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo Mr. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“What a Wonderful Saviour!” (Elisha A. Hoffman, 1839-1929).