Print Sermon

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 116 000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 215 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 34 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.




KRISTAUS KENTĖJIMAI: TAIP IR NE

(5-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
CHRIST’S SUFFERING – THE TRUE AND THE FALSE
(SERMON NUMBER 5 ON ISAIAH 53)
(Lithuanian)

by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Pamokslas pasakytas baptistų Padangtės bažnyčioje, Los Andžele,
2013 m. kovo 17 d. sekmadienio rytinėse pamaldose.
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Morning, March 17, 2013


Pirmoji teksto dalis sako, kad Jėzus „nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus“. Ši eilutės dalis buvo cituojama ir Naujajame Testamente, Mato 8-ojo skyriaus 17-oje eilutėje:

„...kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: „Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas.“ (Mato 8, 17)

Mato 8-ojo skyriaus 17-oji eilutė yra labiau pritaikoma nei tiesioginė citata iš Izajo 53-ojo skyriaus 4-os eilutės. Dr. Edwardas J. Youngas pasakė: Mato 8, 17 nuoroda yra teisinga, nors čia piešiamas ligos paveikslas nurodo į pačią nuodėmę, ši eilutė taip pat perteikia mintį apie nuodėmės pasekmių panaikinimą. Liga yra neatskiriama nuodėmės kompanionė“ (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, William B. Eerdmans Publishing Company, volume 3, p. 345).

Mato 8, 17-oje eilutėje atpirkimas pritaikomas ligai pagydyti. Tačiau mes turime atsiminti, jog tai tik pritaikymas, kurį nurodo Matas, ir tai nėra pagrindinė prasmė duotame tekste. Profesorius Hengstenbergas tiksliai apibūdina, jog „tarnas Kristus neša nuodėmes su visomis pasekmėmis, tarp kurių ligos ir skausmai yra svarbiausioje vietoje. Turime pastebėti, kad Matas sąmoningai nukrypsta nuo laiške Žydams cituojamos Izaijo 53, 4 eilutės, kad pabrėžtų faktą, jog Kristus išties nešė mūsų ligas.“ (quoted in Young, ibid., page 345, footnote 13).

Atidus keturių Evangelijų skaitymas rodo, jog Kristus gydydavo ligas kaip įrodymą, kad Jis gali išgydyti sielas, kurias jis gelbėjo bendraudamas. Pavyzdžiui, gali būti dešimt raupsuotųjų, kurie šaukėsi Jėzaus sakydami: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ (Luko 17, 13). Jėzus nusiuntė juos į Šventyklą, kad šie pasirodytų kunigams ir „beeidami jie pasveiko“ (Luko 17, 14). Jie fiziškai buvo apvalyti Kristaus jėga, bet jie nebuvo išgelbėti. Tik vienas iš jų sugrįžo padėkoti. Jis buvo dvasiškai pagydytas nuo nuodėmių pokalbio su Jėzumi metu, kai sugrįžo pas Jį ir „dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų“ (Luko 17, 16). Tuomet Jėzus jam pasakė: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“ (Luko 17, 19). Būtent tada jis buvo pagydytas dvasiškai, o taip pat ir fiziškai. Mes matome daugelį stebuklingų Kristaus atliktų išgydymų, tokių kaip regėjimo gražinimas žmogui Evangelijos pagal Joną 9-ame skyriuje. Pirmiausiai vyras buvo pagydytas nuo aklumo, bet jis galvojo, kad Jėzus buvo tik pranašas (Jono 9, 17). Vėliau jis pasakė:

„Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.“ (Jono 9, 38)

Tik tuomet tas vyras buvo išgelbėtas.

Todėl mes darome išvadą, jog fizinis pagydymas yra antraeilis ir Izaijo 53-ojo skyriaus 4-osios eilutės pagrindinis akcentas yra dvasinis išgydymas. Dr. J. Vernonas McGee pasakė:

„Ši ištrauka iš Izaijo aiškiai nurodo, jog mes esame išgydomi nuo mūsų kalčių ir nuodėmių (Izaijo 53, 5). O jei paklausite manęs, ar aš esu tuo įsitikinęs? Taip, aš žinau, apie ką kalba šios eilutės, nes Petras sako: „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. „Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti“ (1 Petro 2, 24). Pagydyti nuo ko? Nuodėmių. Petras nepalieka vietos abejonėms, kad jis kalba apie nuodėmę. (McGee, ibid., page 49).

Šis paaiškinimas grąžina mus prie mūsų teksto:

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.“ (Izaijo 53, 4)

Eilutė natūraliai pasidalina į dvi dalis: (1) Tikroji priežastis, dėl kurios Kristus kentėjo, kaip sako Biblija ir (2) netikra priežastis, kuria tikėjo dvasiškai akli žmonės.

I. Pirma, tikroji Kristaus kančių priežastis, kuri nurodoma Šventuosiuose Raštuose.

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus.“ (Izaijo 53, 4)

Žodis „tikrai“ išryškina kontrastą tarp tikrosios Kristaus kančių priežasties ir klaidingosios, kuria tikėjo dvasiškai akli žmonės. Po žodžio „tikrai“ eina teisingas teiginys, po žodžio „o“ - klaidingas teiginys:

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.“ (Izaijo 53, 4)

Žodžiai „negalias“ ir „skausmus“ taip pat turi būti suprasti teisingai. Hebrajų kalbos žodis „negalios“ reiškia „ligas“. Šis žodis naudojamas Izaijo 1, 5-6 kaip sinonimas „nuodėmei“. Šis žodis čia taip pat naudojamas kaip sinonimas žodžiui „nuodėmė“. Negalios nurodo į nuodėmės blogybę ir liguistumą. „Skausmai“ nurodo į skausmo jutimą ir kančią. Taigi, nuodėmės „blogybė ir liga“, „skausmai, liūdesys ir kančia“, kuriuos atneša nuodėmė, yra tai, ką jie reiškia – pačią nuodėmės ligą ir dėl jos kylantį skausmą.

„Taip pat atkreipkite dėmesį į žodį „nešė“. Jis reiškia „nešti“. Tačiau jis reiškia daugiau nei nunešti. Čia perduodama mintis pirmiausia yra pakėlimo ir po to nunešimo.“ (Young, ibid., p. 345). Kristus iškelia nuodėmes, kurios priklauso žmonėms, užsideda jas ant Savęs ir nuneša jas tolyn. Kai Kristus pakėlė Savo Kryžių ir nešė jį link Kalvarijos, Jis pakėlė atsivertusiųjų nuodėmę ir nunešė ją tolyn. Tai štai ką turėjo omeny apaštalas Petras, kada pasakė apie Kristų:

„Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio.“ (1 Petro 2, 24)

Kaip ir Keilas bei Delitzschas komentaruose rašo:

„Kristus ne tik susitapatino su mūsų kentėjimais, bet Jis paėmė ant Savęs kentėjimus, kuriuos mes turėjome nešti, nes nusipelnėme nešti, ir ne tik juos paėmė nuo mūsų, bet nešė juos Savo asmenyje (Savo paties kūne), kad Jis galėtų mus išlaisvinti nuo jų. Kada vienas asmuo paima ant savęs kentėjimą, kurį turėtų nešti kitas, toks asmuo ne tik kenčia kartu su juo, bet ir jo vietoje, ir tai vadinama pakaitalu (Franz Delitzsch, Th.D., Commentary on the Old Testament in Ten Volumes, William B. Eerdmans Publishing Company, 1973 reprint, volume VII, p. 316).

Kristus paėmė mūsų nuodėmes į Savo paties kūną ir jas nunešė ant Kalvarijos kalno, ant Kryžiaus, ir ten Jis sumokėjo kainą už mūsų nuodėmes. „Tai vadinama pakaitalu“!!! „Nešdamas gėdą ir žiaurią panieką.“ Giedokite!

Nešdamas gėdą ir žiaurią panieką,
Mano vietoje pasmerktas Jis buvo;
Užantspaudavo mano atleidimą Savo Krauju;
Aleliuja! Koks Gelbėtojas!
   („Aleliuja! Koks Gelbėtojas!!” Philip P. Bliss, 1838-1876).

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes.“ (Izaijo 53, 5)

„Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus.“ (1 Korintiečiams 15, 3)

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus.“ (Izaijo 53, 4)

Dr. W. A. Criswell pasakė:

„Kristaus mirtis ant kryžiaus yra mūsų nuodėmių rezultatas ir vaisiai. Kas nužudė Viešpatį Jėzų? Kas nuteisė Garbės Karalių? Kas prikalė Jį prie kryžiaus, kur Jis kentėjo ir mirė? Kieno tai kaltė?... Reikia pasakyti, kad mes visi prie to prisidėjome. Mano nuodėmės prispaudė tą dygliuotą karūną prie Jo kaktos. Mano nuodėmės kalė tas dantytas vinis į Jo rankas. Mano nuodėmės įbedė tą ietį į Jo širdį. Mano nuodėmės prikalė Viešpatį Jėzų prie to medžio. Tai yra ta priežastis, dėl ko mirė mūsų Viešpats (W. A. Criswell, Ph.D., “The Blood of the Cross,” Messages From My Heart, REL Publications, 1994, pages 510-511).

„Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus.“ (1 Korintiečiams 15, 3)

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus.“ (Izaijo 53, 4)

Pagiedokime dar kartą „Nešdamas gėdą ir žiaurią panieką“!

Nešdamas gėdą ir žiaurią panieką,
Mano vietoje pasmerktas Jis buvo;
Užantspaudavo mano atleidimą Savo Krauju;
Aleliuja! Koks Gelbėtojas!

Tai yra ta tikroji priežastis, dėl ko Kristus kentėjo – kad užmokėtų už mūsų nuodėmes! Tačiau žmonija yra apakinta ir maištaujanti, ji iškreipė tą nuostabią gelbstinčią pakaitališkos Kristaus mirties tiesą į melą! Tai atveda mus prie antrojo punkto.

II. Antra, neteisinga Kristaus mirties priežastis, kurią nurodo dvasiškai akli žmonės.

Vėl pažiūrėkite į mūsų tekstą. Atsistokime ir kartu garsiai paskaitykime.

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus.“ (Izaijo 53, 4)

Galite atsisėsti.

„O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu“. „Mes“ nurodo į žmonijos – Adomo palikuonis. Apakinti paties Šėtono, mes nesugebėjome pamatyti, kad Kristaus kentėjimai buvo pergalingi, kad Jis mirė vietoje mūsų kaip pakaitalas. Mes galvojome, kad Jis buvo paprasčiausias vargšas kvailys, galbūt išprotėjęs ar apimtas didybės manijos, arba, kaip fariziejai pasakė, „demono apsėstas“, kuris pats Sau prisišaukė kentėjimus atstatydamas ir griaudamas nustatytą tvarką. Kaip Jobo draugai mes galvojome, kad Jis už savo paties nuodėmes ir klaidas užsitraukė žmonių pyktį. Mes manėme, kad Jis geriausiu atveju buvo kankinys, kuris mirė be priežasties. Vienu ar kitu momentu mes manėme, kad Jėzus buvo per daug radikalus. Dauguma iš mūsų sutikome su mintimi, kad Jis išprovokavo religinius vadovus ir pasmerkė Save mirčiai.

Sumuštas? Taip, mes žinome, kad Jis buvo sumuštas! Pakirstas? Taip, mes žinome, kad Jis buvo pakirstas. Nuliūdintas? Taip, mes žinome, kad taip ir buvo! Mes žinome, kad jie mušė jam per veidą savo kumščiais. Mes žinome, kad jie mušė jį lazda. Mes žinome, kad Jis buvo prikaltas prie kryžiaus! Beveik visi žino šiuos faktus! Tačiau mes iškraipėme juos. Mes jų nesupratome. Mes nesupratome, kad tai buvo mūsų skausmai, kuriuos Jis nešė, mūsų skausmai, kuriuos Jis nešė! Kada mes pamatėme Jį prikaltą prie Kryžiaus, mes pagalvojome, kad Jis buvo nuteistas dėl Savo paties maišto ir klaidų.

„Tačiau taip nėra! Tai buvo dėl mūsų nusikaltimų, dėl mūsų nuodėmių ir tam, kad mes susitaikytume su Dievu, tam, kad mes galėtume būti pagydyti nuo mūsų nuodėmių. Tiesa yra ta, kad mes buvome tie, kurie nuklydome ir tie, kurie ėjome savo keliais, o Dievas uždėjo mūsų nusikaltimus ant Jo – nenuodėmingo pakaitalo“ (William MacDonald, Believer’s Bible Commentary, Thomas Nelson Publishers, 1995, p. 979).

Už mūsų kaltes Jis suteikė mums taiką,
Nuo mūsų vergystės suteikė išlaisvinimą,
Jo žaizdomis, Jo žaizdomis,
Tik Jo žaizdomis mūsų sielos yra pagydytos.
   (“He Was Wounded,” Thomas O. Chisholm, 1866-1960)

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.“ (Izaijo 53, 4)

Pone Griffith, prašau pagiedokite šį posmelį.

Ar tai buvo tiesa apie jus? Ar pagalvojote, kad Jėzus mirė ant Kryžiaus dėl kitos priežasties, bet nenešė mūsų nuodėmių? Dabar, kada jau žinote, kad Jėzus mirė jūsų vietoje, kad panaikintų kaltę už jūsų nuodėmes, ar pasitikėsite Juo paprastu tikėjimu? Ar pasitikėsite Dievo Sūnumi ir būsite išteisintas bei švariai nuvalytas nuo visų nuodėmių Jo brangiu Krauju?

Aš prašau jūsų išmesti iš savo galvos kiekvieną neteisingą mintį, kurią turėjote apie Jo kančias ir mirtį. Jis mirė, kad sumokėtų kaltę už jūsų nuodėmę. Jis prisikėlė iš mirties. Jis dabar sėdi Dievo Tėvo dešinėje danguje. Prašau jūsų pasitikėti Juo. Būkite išgelbėtas iš savo nuodėmių!

Tačiau nepakanka žinoti šių dalykų apie Jėzų. Jūs galite žinoti šiuos faktus apie Jo mirtį ir vis dar nebūti krikščioniu. Jūs galite žinoti tiesas apie Kristaus vikarinę mirtį ant Kryžiaus; jūs galite žinoti, kad Jis mirė vietoje nusidėjėlių, ir vis dar būti neatsivertęs. Jūs turite pasitikėti Jėzumi Kristumi, prisikėlusiu Viešpačiu. Jūs privalote pasitikėti Juo ir pavesti save Jam. Jis yra Išgelbėjimo Kelias. Jis yra Durys į amžiną gyvenimą. Pasitikėkite Juo dabar ir jums bus akimirksniu atleista, ir būsite išgelbėtas iš jūsų nuodėmių. Mr. Griffithas dar kartą pagiedos šį posmelį. Jei norite su mumis pasikalbėti apie savo išgelbėjimą, prašau, eikite į salės galą kol jis giedos.

Už mūsų kaltes Jis suteikė mums taiką,
Nuo mūsų vergystės suteikė išlaisvinimą,
Jo žaizdomis, Jo žaizdomis,
Tik Jo žaizdomis mūsų sielos yra pagydytos.

Dr. Chanai, prašau, pasimelskite už tuos, kurie atsiliepė į kvietimą. Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Prieš pamokslą Raštą skaitė ponas Abelis Prudhommeas: 1 Petro 2, 21-25.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo ponas Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“He Was Wounded” (Thomas O. Chisholm, 1866-1960; “Oak Park” giesmės melodija).


PAMOKSLO PLANAS

KRISTAUS KENTĖJIMAI: TAIP IR NE

(5-ASIS PAMOKSLAS IŠ IZAIJO 53 SKYRIAUS)
CHRIST’S SUFFERING – THE TRUE AND THE FALSE
(SERMON NUMBER 5 ON ISAIAH 53)

Dr. R. L. Hymers, Jr.

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.“ (Izaijo 53, 4)

(Mato 8, 17; Luko 17, 13, 14, 16, 19;
Jono 9, 17, 38; 1 Petro 2, 24)

I. Pirma, tikroji Kristus kančių priežastis, kuri nurodoma, Šventuosiuose Raštuose. Izaijo 53, 4a, 5; 1 Korintiečiams 15, 3.

II. Antra, neteisinga Kristaus mirties priežastis, kurią nurodo dvasiškai akli žmonės. Izaijo 53, 4b.