Print Sermon

Lub homphiaj ntawm peb qhov Website no yog sau thiab cov yees ua duab rau txhua tug xibhwb thiab cov tshaj tawm nyob txawv tebchaws thoob plaws ntiajteb, tshwj xeeb rau cov tebchaws txom nyem uas tsis muaj tsev kawm Vajluskub.

Cov lus qhuab qhia no sau tawm los qhia thiab kaw ua duab qhia muaj txog li ntawm 1,500,000 lub khooputawj thiab muaj ntau tshaj 221 lub tebchaws rau ib xyoo twg, nej mus saib tau rau ntawm www.sermonsfortheworld.com. Saum puas tug neeg mloog thiab saib nyob rau YouTube. Tom qab ntawd cov neeg no kuj los saib peb qhov Website, YouTube coj neeg los rau peb qhov website, cov lus qhuab qhia no muaj txog li ntawd 46 hom lus thiab muaj neeg los nyeem txog li ntawd 120,000 lub khoopetawj nyob rau sau vam tug neeg los nyeem txhua hli. Cov lus qhuab qhia uas uas lus sau tsis txwv coj mus siv. Thov qheb ntawm no saib nej yuav pab nyiaj rau peb tshaj tawm Vajtswv Txoj Moo Zoo kom mus thoob plaws ntiajteb tau licas.

Txhua zaug nej sau ntawv rau Dr. Hymers, cov ntsoov qhia tias koj nyob lub tebchaw twg los sis nws teb tsis tau koj, Dr. Hymers li email yog rlhymersjr@sbcglobal.net.




THOV MOV RAU COV NEEG TXHAUM

ASKING BREAD FOR SINNERS
(Hmong)

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr.
by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Qhia nyob rau pawg ntseeg Npavtiv hauv nroog Los Angeles
Vajtswv hnub yav tsaus ntuj, Yim hli 2, 2015
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord's Day Evening, August 2, 2015

“Txawm yog koj uas yog tug neeg txhaum twb paub muab tej yam zoo rau tej menyuam: yog lintawd Leejtxiv tug nyob saum ntuj yuav tsum muaj Vajntsujplig rau nej thaum nej thov nws xwb?” (Lukas 11:13).


Zaj lus pivtxwv no yog hais txog qhov tseeb ntawm seem ntsujplig. Yog ib zaj lus qhuab qhia yooj yim, muaj ib tug thwjtim hais tiag “Tug Tswv, qhia peb txog kev thov Vajtswv” (Lukas 11:1), Tswv Yexus thiaj li qhia lawv thov Vajtswv txog (Peb Leejtxiv), nov yog cov lus qhia txog kev thov Vajtswv, thiab kuv yeej thov li ntawd ib zaug rau txhua txhua hnub, tiamsis Tswv Yexus hais ib zaj lus pivtxwv luv luv rau lawv thiaj yoojyim yuav totaub.

Tswv Yexus qhia tias muaj ib tug txiv neej tuaj mus cuag nws tug phoojywg rau thaum ib tag hmo, vim tug txiv neej ntawm no tsis muaj mov noj lawm, nws thiaj li tau mus thov peb lub ncuav ntawd nws cov kwvtij zej zog no. Nws hais rau nws tug phoojywg ua nws thov peb lub ncuav no hais tias, nws tagu kev deb tuaj, “kuv yeej tsis muaj dabtsi kiag li lawm.” Tug txiv uas yog tswv tsev cia li hais kom nws mus rau lwm qhov, vim nws thiab cov menyuam twb pw lawm, tiam sis tug txiv neej ua tuaj thov mov noj ntawd tseem nyob ntawm qhov rooj khoob kom qhev rau nws, thaum kawg tug tswv tsev thiaj li qheb qhov rooj thiab muab peb lub ncuav rau nws.

Yexus thiaj los qhia txog lub ntsiab lus ntawm zaj lus pivtxwv no; qhov uas neeg pheej hais txog “qhov yog” ntawm zaj lus pivtxwv no, lub ntsiab lus uas los hais txog zaj lus pivtxwv no:

“Thiab kuv hais rau koj, Thov, thiaj yuav muab rau koj; nrhiav thiaj yuav ntsib; khob thiab yuav qhev qhov rooj rau nej” (Lukas 11:9).

Raws lus Kislis cov lus no kev thov, kev nrhiav, kev khob yog yuav tsum ua tag mus li, Dr. John R. Rice hais tias nqe Vajluskub no txhais li no tias “thov tag mus li thiaj yuav mus rau, khob tag mus li, thiaj yuav qheb qhov rooj rau” (Prayer: Asking and Receiving, Sword of the Lord Publishers, 1970 edition, p. 94).

Lub ntsiab lus ob ntawm zaj lus piv txwv no, tug txiv neej ntawd thov “ncuav” thau nws tuaj khob qhov rooj, lub “ncuav” ntawd yog dabtsi? Lo lus teb nyob rau nqe kaum peb, “Leej txiv tug nyob saum ntuj yuav tsis muaj Vajntsujplig rau lawv thaum lawv thov lov?” kuv paub tias tseem tshuav ib lus ntsiab lus qhia txog kev coj mus siv, tiam sis kuv xav tias lub ntsiab lus loj ces yog lintawd lawm – peb yuav tsum thov, nrhiav, thiab khob Vajtswv thiaj yuav muab Vajntsujplig rau tug neeg txhaum, qhia lawv paub, kom lawv ntseeg tias muaj kev txhaum, thiab coj los cuag Yexus. Kuv tseem ntseeg tias “ncuav” ntawm no tseem hais txog Vajntsujplig, tug txiv neej ntawd thov nyob rau nqe rau li no tias “kuv tug phooj ywg taug kev dej tuaj cuag kuv, thiab kuv tsis muaj dabtsi pub rau rau nws.” Yog tsis muaj Vajntsujplig lawm, peb yeej tsis muaj dabtsi yuav coj tau tug neeg txhaum los cuag Vajtswv thiab ua haujlwm rau lawv.

Kuv nco txog lub sijhawm kuv ua tib zoo los npaj txog cov lus qhuab qhia, tiam sis lub sijhawm thaum kuv nce mus qhia zoo li kuv hais tej yam uas tsis muaj qab hau dabtsi kiag li! Cov lus qhia muaj lub ntsiab lus zoo, thiab tseem yuav pab tau rau tug neeg txhaum, tiam sis tsis muaj hwjchim dabtsi kiag li, tsis muaj leej twg yuav tau txais koobhmoov kiag li, muaj ib txhia xibhwb yeej tsis paub hais tias kuv tabtom hais txog dabtsi, lawv tsis tau paub txog qhov txawv txav thaum lawv los qhia, nov yog qhov tsis zoo, vim muaj ib txhia xibhwb tsis cheem tsum Vajntsujplig ua tug coj. Lawv twb tsis paub tias yog Vajntsujplig puas nrog lawv nyob rau lub sijhawm lawv los qhia Vajtswv Txojlus.

Muaj ib zaug kuv coj kuv txiv ua tseem tsis tau ntseeg Vajtswv mus mloog ib tug xibhwb uas muaj suab npe tuaj ntawm Bourbon Street in New Orleans. Muaj neeg hais rau kuv tias tug xibhwb ntawd muaj peevxwm yuav coj tau kuv txiv los cuag Vajtswv vim yog nws muaj tej yam lus tso daj tso luag ua rau cov ib nrab neeg zoo li kuv txim nyiam mloog heev – thiab coj tau neeg los mloog Vajtswv Txojlus, tsuas muaj zaum no xwb uas kuv coj tau kuv txiv mus tom qhov chaw pehawm Vajtswv, tug xibhwb uas tuaj ntawm Bourbon Street sawv ntsug thiab pib hais lus tso daj tso luag, nws yeej hais tau zoo kawg nkaus, zoo tiag tiag! Tom qab nws cov lus qhuab qhia, nws hais ob peb lo lus txog kev cawmdim, nws txawm caw neeg los cuag Vajtswv – mus lawm pem hauv ntej thiab txais yuav kev cawmdim, kuv txiv twb tsis txav chaw kiag li, tom qab wb mus caij tsheb, kuv nug tias nws xav li cas, kuv txiv hais tias “nws tsis zoo npaum li Bob Hope” (uas yog tug tub hluas – Bob Hope yog ib tug uas muaj suab npe txog kev hais lus tso daj tso luag), Kuv txiv hais tias, “Nws tsis zoo npaum li Bob Hope.”

Cov ntseeg uas tuaj koom hnub ntawd txhua tug puas leej zoo siab luag rau thaum tug xibhwb uas tuaj ntawm cov lus qhuab qhia, kuv yeej xav hais tias, nws yeej xav lawm hais tias nws ua haujlwm tiav zoo kawg nkaus. Tiam sis Vajntsujplig tsis nyob rau hauv! Tsis muaj kiag li! Kuv paub thaum ntawd, tam sim no los kuv yeej paub, kuv txiv mus koom vim yog qhov nyiam nws xwb, Yog, kuv txiv yeej tuaj – Tiam sis Vajntsujplig tsis tuaj! Kuv tsis yog ib tug ntseeg Vajtswv – tiam sis tsis muaj “mov” rau nws nyob rau hauv pawg ntseeg, nyob ze rau Downey.

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Yog kuv qhia Vajtswv Txojlus ntawm no thiab tsis muaj Vajntsujplig, tsis muaj leej twg yuav los pab kuv, tsis muaj leej twg yuav dim, tsis muaj leej twg yuav los uas Yexus thwjtim, nov lauj yog qhov kuv thov Vajtswv txhua zaug, txhua lo lus, uas kuv sau rau hauv, no lauj yog qhov kuv hais kom nej thov Vajtswv rau kuv cov lus qhuab qhia, nov lauj yog qhov ua kuv thov kom muaj ob tug neeg los thov Vajtswv rau kuv rau lub sijhawm kuv tab tom qhuab qhia, yog tsis yog lintawd peb yuav tsis muaj ib yam dabtsi rau lub sijhawm peb sawv los qhuab qhia – “kuv tsis muaj ib yam dabtsi rau [lawv].” Nov yog ib yam kev puas tsuaj rau ntau pawg ntseeg nyob rau tiam ntiajteb kawg no! Thov kom txhob tshwmsim rau peb!

Peb yuav thov Vajtswv licas kom nws xa “mov” rau tug neeg txhaum? Peb yuav thov kom Vajntsujplig los tau licas? Saib mus rau nqe 9,

“Kuv hais rau nej tias, Thov, thiab yuav muab rau nej, nrhiav, thiab yuav ntsib; khob thiaj yuav qheb qhov rooj rau nej” (Lukas 11:9).

Thov ntxiv! Nrhiav ntxiv! Khob ntxiv! Txhob tso tseg, txhob nyob twj ywm, thov kom Vajtswv coj qhov kaj los rau koj tug ntsujplig – kom koj thov Vajtswv los ntawm Vajntsujplig – muaj mov faib rau cov neeg txhaum!

Thov Vajtswv pab kom peb qhov kev tuaj sis ntsib yuav npaj tau mov rau cov neeg txhaum, peb yuav muaj cov zaub mov zoo, npaj los ntawm tug niam tsev uas yog Mrs. Cook, Mrs, Lee, Robert Lewis, Mr. Doxon thiab lwm tug. Yog tsis muaj Vajntsujplig, peb cov mov tomqab yav sawv ntxov thiab yav tsis ntuj yuav pab tsis tau neeg. Kuv paub tias muaj ib pawg ntseeg pheej noj mov qab pehawm Vajtswv, tug niam xibhwb qhia kuv txog qhov haujlwm no, nws hais tias muaj neeg coob tug tuaj rau pawg ntseeg vim yog tuaj noj mov, kuv txawm nug tias, “nej puas tseem muaj cov mov no lawm?” Nws hais tias “Tsis muaj lawm, lawv pom tias qhov no pab tsis tau neeg, lawv thiaj tsis muaj lawm, qhov tseem ceeb tiag yog vim lawv tso qhov kev thov Vajtswv tseg rau cov mov ntawd! Thaum tsis muaj Vajntsujplig lawm, puas yuav muaj neeg tuaj rau hauv? Yog Vajntsujplig tuaj rau hauv yuav tsum muaj lwm pluag ntxiv mus! Tseem yuav nyuaj licas? Yog vim licas ho tsis no Big Mac? Yog vim licas ho tsis noj tom tsev?

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Muaj ib tug xibhwb hais tias peb tej zaub mov zoo heev li lawm! Tiam sis nws hais tias nws tsuas yog hloov ua kom me zog ntawd – vim yog tsis yooj yim yuav ua loj npaum li peb, nws cia li hloov mus no “yoojyim” thiab li hloov mus no mentsi khoom txom ncauj. Lub sijhawm thaum Alfred Hitchcock yuav tso nws zaj yeeb-yaj-kiab uas yog “Pscyho” tawm, nws tau hu neeg coob coob tuaj mus no mov rau tom nws qhov chaw ua haujlwm, nws npaj tau ib cov zauj uas yog “neeg cov ntiv tes” – “muaj neeg cov ntiv tes coj los ua tiag tiag” – nws hais rau lawv li ntawd! Muaj ib tug poj niam txawm qw nrov nrov thiab cuam nws tais mov rua hauv av!

Khom txom ncauj yeej tsis ua cas, tiam sis pab tsis tau dabtsi rau cov hluas uas tuaj pehawm Vajtswv ntev ntev thiaj tshaib plab, kuv ntseeg tias cov xwb ib txhia yuam kev rau qhov no yog lawv cov neeg siv thov Vajtswv txog tej yam zoo li no, kom puas pom, yog cov zaub mov peb no twb tsis ua koob hmoov rau cov neeg lawm, yog Vajntsujplig tsis nrog peb nyob, yog Vajtswv tug ntsujplig tsis nyob qhov ntawd – peb yeej tsis muaj dab tsi kiag li!

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Muaj ib tug xibhwb hais tias nws pawg ntseeg yeej npaj zaub mov rau sawv daws no tom qab pehawm Vajtswv, tom qab noj mov tag lawv rov mus kawm Vajluskub mintsis, nws tseem hais tias, lawv tsis tag muaj kev pehawm Vajtswv rau yav lig, nws hais tias qhov ua noj su, thiab muaj kev pehawm Vajtswv tom qab ntawd ce twb zoo heev lilawm, nws hais tias “lawv tsuas muaj kawm Vajluskub xwb”

Kuv xav tias, “tug txiv neeg txom nyem no! qhia rau peb paub hais tias yog vim licas tug xibhwb ntawd thiaj li tsis vammeej kiag li!” Qhov kev pehawm Vajtswv yav lig tsis tau txhais tau hais tias kawm Vajluskub ntxiv zoo li “menyuam yaus!” Nws puas pom qhov ntawd? Yog peb tso qhov kev pehawm Vajtswv rau yav lig pov tseg, nws yeej plam qhov uas yuav coj cov neeg tsis ntseeg tuaj pehawm Vajtswv! Vajtswv thov pab peb thiab! Yog tug xibhwb thiab nws cov neeg siv zog thov Vajtswv rau qhov no, kuv ntseeg tias Vajtswv yuav qhia rau lawv paub tias tej yam lawv tabtom ua ruam kawg nkaus, cov tsis ntseeg yuav tsis tuaj koom thiab txais kev cawmdim vim yog tug xibhwb twb tsis muaj Vajntsujplig! Vajtswv thov pab peb rau lub sijhawm ua muaj kev puas phem no thiab!

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Tiam ntiajteb kawg no, ib txhia xibhwb thiab cov ntseeg zoo li lawv yuam kev nyob rau qhov tsaus ntuj, “lawv tau lub npe tias ciaj sia, qhov tseeb tiag lawv tuag lawm” (Tshwmsim 3:1), “Nej tau lub npe tias tseem ciaj sia – tiag tiag nej twb tuag lawm” lo lus no tej zaum yuav hais rau txhua pawg ntseeg – tshwjxeeb rau lub sijhawm uas muaj kev phem no – tiam ntiajteb kawg! Yog peb tsis muaj Vajntsujplig nrog peb nyob, peb pawg ntseeg yeej tuag zoo li pawg ntseeg Xasdis xwb!

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Kub txhawb tias qhov no yuav muaj tseeb rau cov ntseeg tam sim no, lub sijhawm thaum peb cov ntseeg tau mus ncig ua si nyob rau lwm qhov rov qab los, lawv hais rau kuv tias lawv tu siab kawg nkaus rauv pawg ntseeg uas lawv tau mus koom, “kev hu nkauj los zoo li tuag lawm” “Tug xibhwb los qhia tau dhuav dhuav” “Cov ntseeg los tsis muaj qhov kev tos txais zoo” “Lawv tsis muaj qhov kev pehawm Vajtswv rau yav lig” “Peb mus koom lawv qhov kev thov Vajtswv, tiam sis zoo li tsis yog lub rooj thov Vajtswv tiag,” Yog peb cov neeg xav li no, cov tsis ntseeg yim huab yuav xav ntau tshaj ntawd! Qhov no lauj qhia tias yog vim licas cov ntseeg tiam tam sim no yuav qaug zog ua luaj!

“Kuv tug phoojywg tuaj kev deb tuaj cuag kuv, tiam sis kuv tsis muaj dab tsi rau nws” (Lukas 11:6).

Peb tsis txhob raws zoo siab, nco ntsoov tias peb kuj tsis zoo heev npaum licas thiab! Peb yuav tsum lees hais tias peb yeej qaug zog thiab tsis muaj Vajtswv lub hwjchim, peb twb kawm txog kev yoo mov thiab thov Vajtswv – Vim qhov kev yoomov yog ib qhov tau txais Vajtswv lub hwjchim los tawm tsam Dabntxwnyoog thiab cov ntsujplig phem! (Malakaus 9:29), peb yoomov thiab thov Vajtswv, thiab tau txais tej yam koob hmoov, tiam sis peb tseem yuav yoomov ntxiv rau lub lim tiam tom ntej no, txog rau thaum peb los noj mov rau thaum 5:30 ntawm no.

Hmo no kuv xav kom nej thov Vajntsujplig los ua hauj lwm rau peb pawg ntseeg tes dej num, yog tsis muaj Vajntsujplig, peb “yeej tsis muaj dabtsi kiag li” rau cov neeg txhaum! Yog li ntawd peb thiaj yuav tsum ua tib zoo thov Vajntsujplig kom nqe los pab txhua yam uas peb ua, Vajntsujplig yog “cov mov” peb muab rau lawv, yog tsis yog lintawd cov tsis ntseeg yuav rov qab mus tsev ntawd tseem tshaib plab – thiab yuav tsis dim.

Yog, Yexus tuag saum ntoo Khaublig cawm tug neeg txhaum kom dim ntawm Vajtswv qhov kev chim, yog, Yexus sawv hauv qhov tuag rov qab los kom tug neeg txhaum tau yug dua tshiab, thiab mua txoj sia ntev dhawv rau lawv! Tiam sis tej no yuav tsis tshwmsim los ua tseeb yog tsis muaj Vajntsujplig los pab, yog lintawd txhua lub lim tiam thaum nej thov Vajtswv yuav tsum thov kom peb muaj mov rau cov neeg txhaum tau noj, thov Vajtswv kom nws xa Vajntsujplig los rau peb qhov kev pehawm Vajtswv, kom tawm hauv qhov kev tsau ntuj, thiab qhov kom lawv paub txog kev txhaum, thiab lees yuav Tswv Yexus! Mus saib rau Malakaus 11:13, nyob rau daim 1090 hauv phau ntawv the Scofield Study Bible, sawv ntsug nyeem uake,

“Txawm yog koj uas yog tug neeg txhaum twb paub muab tej yam zoo rau tej menyuam: yog lintawd Leejtxiv tug nyob saum ntuj yuav tsum muaj Vajntsujplig rau nej thaum nej thov nws xwb?” (Lukas 11:13).

Ntawm no yog cov ntsiab lus tseemceeb rau peb qhov kev thov Vajtswv rau lub lim tiam tom ntej no,


1.   Yoomov tsis pub leej twg paub (kom ntau thiab ntau), txhob mus hais rau tug ub tug no (txawm yog koj tsev neeg) tias koj tatom yoomov.

2.   Siv sijhawm los nyeem Vajtswv Txojlus, nyeem phau Vajluskub Lukas (pib tom haupaus tuaj).

3.   Cim Yaxayas 58:6 rau hnub Saturday uas peb yoomov.

4.   Thov Vajtswv kom muaj 10 leej los sis coob tshaj nrog peb nyob.

5.   Thov Vajtswv ua haujlwm rau cov neeg ntawd zoo hais nyob rau Yaxayas 58:6.

6.   Thov Vajtswv pab rau cov uas tuaj koom peb thawj zaug rau hnub no yuav los cuag Vajtswv thiab rov qab tuaj rau hnub pehawm Vajtswv (zwj hnub) tom ntej. Muab lawv lub npe fij rau Vajtswv.

7.   Thov Vajtswv qhia kom kuv paub txog cov lus qhuab qhia rau lub lim tiam tom ntej no – tsis hais yam sawv ntxov thiab tsaus ntuj.

8.   Haus dej kom ntau, ib khob rau txhau lub sijhawm, hauv coffee rau thaum pib los tau yog koj yog ib tug neeg nyiam haus. Tsis txhob mus hauv dej muaj zog lwm yam.

9.   Mus cuag kws tshuaj ua ntej koj yuav yoomov yog koj muaj lus nug txog kev tug kheej. (Los sis los ntsib Dr. Kreighton Chan los sis Dr. Judith Cagan uas nyob hauv pawg ntseeg no). Tsis txhob yoo yog koj muaj mob loj, xws li ntshav siab, ntshav qab zib, thov Vajtswv rau tej yam no xwb los tau.

10. Pib yoomov tom qab koj noj hmo tag rau hnub Friday. Tom ntawm tsis txhob noj ib yam dab tsi li lawm, txog rau thaum pib los noj hmo thaum 5:30 yav li tom pawg ntseeg lub tuam tsev.

11. Cov ntsoov tias qhov tseem ceeb loj ntawm kev thov Vajtswv yog kom neeg los cuag Vajtswv – thiab kom muaj cov hluas tuaj koom rau yav lig nrog peb nyob mus ib txhi.


Yog koj tau txais koob hmoov ntawm cov lus qhuab qhia no thov koj sau ntawv ua email mus rau Dr. Hymers thiab qhia rau nws paub tias koj sawv lub tebchaws twg tuaj, Dr. Hymbers tug meail yog rlhymersjr@sbcglobal.net (Qheb mus rau qhov no). Koj sau rau Dr. Hymers uas koj cov lus, tiam sis sis ua lus Akiv los sis English yog koj sau tau

(XAUS COV LUS QHUAB QHIA)
Koj mus nyeem Dr. Hymers cov lus qhuab qhia txhua lub lim tiam nyob rau Internet ntawm
www.realconversion.com qheb mus rau “Qhuab qhia ua lus Hmoob.”

Koj sau email rau Dr. Hymers rau ntawm rlhymersjr@sbcglobal.net – lossis sau ntawv
xa rau nws raws qhov chaw nyob no P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Lossis hu
xovtooj (818)352-0452.

Lus ceebtoom: Txhua cov lus qhuab qhia nyob rau hauv no coj mus siv
tau, txawm tsis tau kev tso cai los ntawm Dr. Hymer’s los xij. Tiamsis
yog Dr. Hymers’ cov lus qhuab qhia uas luam ua duab yuav tsum tau
kev tso cai thiaj coj mus siv tau.

Nyeem Vajluskub ua ntej yog Abel Prudhomme: Lukas 11:5-13.
Hu nkauj tshwjxeeb yog Benjamin Kincaid Griffith:
“I Am Praying For You” (S. O’Malley Clough, 1837-1910).