Print Sermon

Lub homphiaj ntawm peb qhov Website no yog sau thiab cov yees ua duab rau txhua tug xibhwb thiab cov tshaj tawm nyob txawv tebchaws thoob plaws ntiajteb, tshwj xeeb rau cov tebchaws txom nyem uas tsis muaj tsev kawm Vajluskub.

Cov lus qhuab qhia no sau tawm los qhia thiab kaw ua duab qhia muaj txog li ntawm 1,500,000 lub khooputawj thiab muaj ntau tshaj 221 lub tebchaws rau ib xyoo twg, nej mus saib tau rau ntawm www.sermonsfortheworld.com. Saum puas tug neeg mloog thiab saib nyob rau YouTube. Tom qab ntawd cov neeg no kuj los saib peb qhov Website, YouTube coj neeg los rau peb qhov website, cov lus qhuab qhia no muaj txog li ntawd 46 hom lus thiab muaj neeg los nyeem txog li ntawd 120,000 lub khoopetawj nyob rau sau vam tug neeg los nyeem txhua hli. Cov lus qhuab qhia uas uas lus sau tsis txwv coj mus siv. Thov qheb ntawm no saib nej yuav pab nyiaj rau peb tshaj tawm Vajtswv Txoj Moo Zoo kom mus thoob plaws ntiajteb tau licas.

Txhua zaug nej sau ntawv rau Dr. Hymers, cov ntsoov qhia tias koj nyob lub tebchaw twg los sis nws teb tsis tau koj, Dr. Hymers li email yog rlhymersjr@sbcglobal.net.




YOO MOV KOM YEEJ DABNTXWNYOOG

FASTING TO OVERCOME SATAN
(Hmong)

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr.
by Dr. R. L. Hymers, Jr.

Qhia nyob rau pawg ntseeg Bavtiv (Baptist) nyob rau lub nroog Los Angeles.
Vajtswv hnub yav sawv ntxov uas yog hnub tim 26 lub yim hli ntuj xyoo 2012
A sermon preached at the Baptist Tabernacle of Los Angeles
Lord’s Day Evening, August 26, 2012

“Thaum Yexus mus rau hauv tsev lawm nws cov thwjtim nug nws twjywm haistias, vim licas peb ntiab tsis tau tug dab no tawm? Yexus teb haitias yam dab no yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov thiaj yuav ntiab tawm tau” (Malakaus 9:28, 29).


Vajtswv txoj lus hais tias, “…yuav muaj qee leej tso Vajtswv tseg. Lawv yuav mus mloog dab tej lus thiab ua raws li dab qhia” (1 Timautes 4:1). Nqe lus no qhia tau meej haistias “tom qab ntawd” yuav muaj cov ntsujplig phem coob zujzu tuaj, lub sijhawm no yog uantej lub ntiajteb yuav kawg. Dabntxwnyoog yuav tso nws cov tubtxib los tawmtsam rhuav tshem txhua pawg ntseeg. Muaj ntau yam xwmtxheej yeej qhia rau peb paub tias peb tabtom nyob rau lub sijhawm no. Niaj hnub nim no cov ntseeg uas nyob rau sab hnub poob tsis ntseeg hais tias muaj Dab thiab ntsujplig phem. Dr. Merrill F. Unger qhia nyob rau lub tsev kawm Vajluskub hu ua Dallas Theological Seminary hais li no tias, “…cov ntseeg uas khav hais tias lawv loj hlob nyob rau tiam tamsim no tsis lees paub hais tias dab muaj hwjchim. Qhov kev tsis ntseeg no thiaj ua rau cov tswvcuab ntawm pawg ntseeg qaug zog thiab tsis loj hlob. Dr. Unger tseem hais li no tias, “cov uas tsis ntseeg Vajtswv yim huab yuav ntsib teebmeem loj vim qhov lawv yuav raug cov dab no tsim txom los ntawm Dabntxwnyoog txoj kev tswjhum. Txawm cov uas twb loj hlob rau seem ntsujplig lawm los tseem swb rau cov ntsujplig no lub hwjchim thiab. Vim lawv tsis ntseeg tias muaj cov dab no.” Nws hais li no tias tamsim no ntau tug xibhwb “qhov muag tau dig vim cov dab ua kav saum nruabntug raws li Vajtswv txoj lus tau qhia tseg uas yog hais txog Ntxwnyoog lub hwjchim” (Merrill F. Unger, Th.D., Ph.D., Biblical Demonology, Kregel Publications, 1994 edition, p. 201).

Dr. Unger tsis yog ib tug neeg vwm lam tau lam hais. Nws yog ib tug uas kawm tiav Th.D. nyob rau lub tsev kawm Vajluskub Dallas Theological Seminary and tau Ph.D. nyob rau lub tsev kawm ntawv Johns Hopkins University. Dr. Unger tau hais txog Dr. Willbur M. Smith cov lus uas yog muab coj los sau cia rau nws phau ntawv tias, “nws yuav nyob li no mus ntau xyoo txog ntawm qhov uas Vajluskub hais txog cov ntsujplig phem” (uas lus hais). Dr. Smith yog ib tug uas muaj koob nrov npe rau kev qhia Vajtswv lus, nws yog ib tug ua rau kom Dr. Unger phau ntawv muaj kuab txaus neeg ntseeg.

Dr. Unger hais puas yog? Puas yog muaj cooj leej ntau tug xibhwb rau tamsim no tau poob rau dab txoj kev dag ntxias…vim yog qhov uas lawv tsis kam lees paub tias muaj Dabntxwnyoog thiab nws cov thwjtim? Puas yog “koj yeej tsis paub haistias yuav tawmtsam cov dab no tau licas, vim yog qhov uas koj yeej tsis ntseeg tias muaj cov dab no”? Yeej muaj tseeb li ntawd! Peb txhua tug yeej paub zoo haistias txhua pawg ntseeg tau plam cov tub ntxhais hluas uas muaj hnub nyoog thajtsam li 25 xyoo txog li ntawm 85%! Peb txhua tug yeej paub zoo haistias txhua pawg ntseeg tau qaug zog rau kev tshabtawm txoj Moo Zoo rau cov tub ntxhais hlus no kom tig rov los cuag Vajtswv nyob rau niaj hnub nim no! Tej no vim qhov uas peb pheej tsis lees paub tias muaj Dabntxwnyoog thiab nws cov thwjtim.

Dr. Timautes Lin yog ib tug xibhwb uas ua Vajtswv dej num tau nees nkaum peb lub xyoo. Ua ntej kuv yuav los paub nws ntawd, nws qhia nyob rau lub tsev kawm Vajluskub hu ua Bob Jones University. Tomqab ntawd nws ho los qhia nyob rau lub tsev kawm Vajluskub hu ua Talbot Theological Seminary thiab lub Trinity Evangelical Divinity School nyob rau lub nroog Deerfield xeev Illinois. Dr. Lin tau tsiv mus ua ib tug thawj tsavxwm nyob rau lub tsev kawm Vajluskub nyob rau tebchaws Taijvam, yog mus hloov Dr. James Hudson Taylor 3 qhov chaw. Dr. Lin hais li no, “muaj coob leej ntau tug xibhwb, cov cev Vajtswv lus, cov qhia nyob rau tsev kawm Vajluskub tau poob rau Dabntxwnyoog tes vim tsis muaj ib tag kis twg uas lawv yuav sawv los thov Vajtswv kiag li! Qhov no yuav phem zujzu txog rau thaum Vajtswv nqe rov qab los. Lawv tsis paub haistias Dabntxwyoog ua tug kav lawv…yav tom ntej ntawm cov neeg no yog kev quaj ntsuag thiab kev txom nyem” (Timothy Lin, Ph.D., The Secret of Church Growth, First Chinese Baptist Church of Los Angeles, 1992 edition, p. 96).

Muaj ntau pawg ntseeg tamsim no qaug zog thiab yuav tuag mus, vim lawv yeej paub tsis txog hais tias Dabntxwnyoog ua tug kav lawv,” zoo li Dr. Lin cov lus. Cov ntseeg ntawd yeej paub tsis txog hais tias “nej twb tsis muaj ib yam dabtsi li nej pluag nej liab qab thiab dig muag” (Tshwmsim 3:17).

Peb tig los saib peb cov ntsiab lus nyob rau Malakaus 9:28:29. Nov yog ib qhov uas tseemceeb heev, nws tseem muaj sau nyob rau Mathais 17:19,21. Thov sawvdaws sawv nyeem Malakaus 8:28 thiab 29 uake nrov nrov,

“Thaum Yexus mus rau hauv tsev lawm nws cov thwjtim nug nws twjywm haistias, vim licas peb ntiab tsis tau tug dab no tawm? Yexus teb haitias yam dab no yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov thiaj yuav ntiab tawm tau” (Malakaus 9:28, 29).

Nej zaum tau.

Ua ntej kuv yuav muab nqe lus no los rau peb coj mus siv, kuv xav muaj ob lo lus nyob rau tom qhov kawg los hais rau ntawm no “Yam dab no yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov.” Lo lu “thiab yoo mov” raug rho tawm ntawm cov Vajluskub uas tau txhais tshiab tamsim no, tsuas muaj phau hu ua NKJV thiab lwm phau. Qhov uas muab lo lus “thiab yoo mov,” rho tawm ntawd, raws li John MacArthur cov lus, “thawj phau uas raug txhais yog phau uas tshem lo lus no tawm” (The MacArthur Study Bible; siv hais txog Malakaus 9:29).

Qhov uas tsis kam qhia rau peb paub yog muaj ib tej phau tau txhais yuam kev. Vim lawv txhais raws li thawj phau uas tau txhais thiab uas hu ua Xainaitikab (Sinaiticus), muaj ib tug txiv neej lub npe hu ua Tischendorf tau mus tshawb fawb thiab mus pom nyob rau ib lub tawb qub qub nyob rau ib tuamtsev hu ua St. Catherine’s Monastery nyob rau pem roob Xinais. Cov neeg uas nyob rau lub nroog Alexandria tau muab luam khaws cia, cov ntsiab lus nyob rau phau no muaj cov neeg uas ntseeg yuam kev xws li Gnostic ua cov siv. Lawv nyiam rau seev hais txog ntsujplig phem thiab seem cev qaij daim tawv. Yog lintawd thaum lawv txhais txog lo lus ntsujplig phem muab tso rau phau uas hu ua Xainaitikab, thiaj li tsis kam tso lo lus “thiab yoo mov tso nrog rau hauv. Yog lintawd cov Vajluskub uas tau txhais tshiab tamsim no muaj ntau phau thiaj txhais raws nraim phau uas tau hais lo no, xws li cov hu ua J.N. Darby (1971), James Moffat (1913) thiab phau New King James tau muab lo lus ntawd rho tawm, tsuas yog phau hu ua IVP uas yog phau siv txhais Vajluskub thiaj li tseem sau lo lus ntawd cia.

Muaj tsib lub ntsiab lus tseemceeb uas kuv ntseeg hais tias lo lus “thiab yoo mov” yog Tswv Yexus lus uas tau hais tseg cia, thiab yuav tsum sau tso rau txhua phau Vajluskub: (1) vim cov neeg uas ntseeg yuam kev uas muaj lub npe hu ua Kinautiv (Gnostic heresy) yog cov uas tsis kam muab lo lus ntawm sau cia (2) vim cov ntawv qub uantej yuav raug txhais txhua phau yeej siv lo lus “thiab yoo mov,” (3) vim yog cov xibhwb uas nyob rau tebchaws suav, xws li Dr. Lin yeej paub zoo tias qhov yuav kovyeej cov ntsujplig phem ntawd yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov xwb. Kuv tau hnov Dr. Lin hais ntau zaug lawm. Yog lintawd, muaj coob leej ntau tug xibhwb nyob rau suav teb, zoo li Dr. Lin, lawv tau tsa tes thov Vajtswv ntiab dab tawm los ntawm kev thov Vajtswv thiab yoo mov. Yog lintawd kev thov Vajtswv thiab yoo mov yog ib yam tseem ceeb yuav tsum tau ua thiab tau xyaum.” Tiamsis (4) cov ntseeg uas nyob rau sab hnub poob uas tau muab lo lus “thiab yoo mov” rho tawm, cov ntseeg no yeej tsis kheev hlob, qaug zog, vim tsis muaj kev thov Vajtswv thiab yoo mov.” Zoo li Dr. Merrill F. Unger tau hais cia li no “qhov lawv tsis ntseeg tias muaj tej ntsujplig phem no, thiaj ua rau lawv tsis kheev hlob, thiab qaug zog heev” (Unger cov lus) kuv ntseeg tias qhov uas cov ntseeg nyob rau suav teb kheev hlob thiab muaj zog vim yog lawv ntseeg hais tias yeej muaj Dabntxwnyoog, tiamsis cov ntseeg uas nyob rau sab hnub poob qaug zog zujzu vim lawv tsis ntseeg.

Ib qhov ntxiv: - (5) kuv ntseeg tias Dabntxwnyoog tau muab cov Vajluskub uas tau txhais yuam kev ntawd kawg cia txog rau tiam 19th century, nws mam nqa los rau cov neeg txawj ntse tamsim ntawd siv, tej no thiaj ua rau lawv totaub Vajtswv txoj lus yuam kev thiab ua rau cov ntseeg tataub yuam kev vim Dabntxwnyoog ua tug tswj lawv. Zoo li Dr. Lin hiastias “Qhov lawv tsis ntseeg tias muaj dabntxwnyoog tswj lawv…qhov lawv yuav pom yog kev quaj ntsuag thiab kev txomnyem” (Lin, cov lus).

Peb tig rov los saib rau peb lub ntsiab lus,

“Thaum Yexus mus rau hauv tsev lawm nws cov thwjtim nug nws twjywm haistias, vim licas peb ntiab tsis tau tug dab no tawm? Yexus teb haitias yam dab no yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov thiaj yuav ntiab tawm tau” (Malakaus 9:28, 29).

Muaj ob yam uas peb kawm tau nyob rau nqe no.

I. Ib, cov ntsujplig phem muaj hwjchim tsis sibthooj.

Lo lus no tshwmsim tom qab uas Tswv Yexus cov thwjtim ntiab dab rau tug menyuam tub. Thaum nws txiv coj nws tuaj cuag Tswv Yexus cov thwjtim. Tug menyuam tub no raug dab nkag, tiamsis cov thwjtim no ntiab tsis tau tug dab no tawm. Qhov tseeb tiag lawv yeej tau txais lub hwjchim ntiab dab uantej ntawd lawm (Mathais 10:8), lawv kuj twb ntiab tau ntau tug dab tawm lawm thiab. Tiamsis lawv tsis muaj peevxwm ntiab tug dab no kom tawm ntawm tug tub no. Nws txiv thiaj hais rau Yexus haistias, “kuv hais rau lawv kom ntiab tug dab no tawm, tiamsis lawv ntiab tsis tau” (Malakaus 9:18). Tswv Yexus tau cem lawv vim qhov lawv tsawg rau txoj kev ntseeg. Lawv thiaj coj tug tub no los cuag Yexus, tug dab no dua tug tub ntawd thiab ua rau nws ntog rau hauv av thiab qhov ncauj ua npuas tawm los. Tswv Yexus hais tias, “Niag dab dig muag thiab hla ntseg, kuv hais rau koj tias cia li tawm kiag ntawm nws los, tsis txhob nkag rau nws ntxiv lawm” (Malakaus 9:25).

Tug dab ntawd txawm quaj qw, thiab ua rau tug tub ntawd nto rau hauv av, tomqab ntawd thiaj tawm ntawm nws mus lawm. Tug tub no tseem pw rau hauv av, cov neeg nyob rau ntawd xav hais tias ntshe nws tuag lawm. Tswv Yexus tau tig mus saib nws thiab cev tes mus tsa nws sawv los, nws txawm cia li zoo lawm. Tomqab ntawd, thaum Tswv Yexus lawv rov los txog rau tom tsev, cov thwjtim thiaj li nug Yexus twjywm haistias ua cas lawv ntiab tsis tau tug dab no tawm. Tswv Yexus hais tias,

“Yam dab no tsis muaj dabtsi yuav ntiab tawm tau, tsuas yog thov Vajtswv thiab yoo mov xwb” (Malakaus 9:29)

“Yam dab no” tsuas yog yoo mov thov Vajtswv xwb. Dr. William Hendriksen tau haistias, “[Yexus Khetos] hais li no tias, yog lintawd cov dab hauv ntiajteb no muaj tsis sibthooj: tej tug muaj hwjchim loj thiab ib tug nyaum dua ib tug” (William Hendriksen, Th.D., New Testament Commentary: Exposition of the Gospel According to Mark, Baker Book House, 1973, p. 352; comment on Malakaus 9:29).

Thaum kuv mus kawm Vajluskub nyob rau Golden Gate Baptist Theological Seminary nyob lub nroog San Francisco rau xyoo 1970, kuv thiab kuv ib tug phoojywg tau tsim tsa ib pawg ntseeg, wb tau mus tshajtawm rau cov tub ntxhais hluas. Tamsim no pawg ntseeg no muaj lub npe hu ua pawg ntseeg Southern Baptist. Cov tub ntxhais hluas uas peb tau mus tshaj tawm rau yog cov neeg uas quav yeeb quav tshuaj thiab pehawm tej ntsujplig phem. Peb tau siv sijhawm yam tsawg tshaj yog ib hnub ib zaug los yoo mov thov Vajtswv rau cov neeg no, kom los lees yuav Vajtswv.

Kuv nco tau haistias muaj ib tug ntxhais tau tuaj rau tom pawg ntseeg hu ua Mill Valley. Nws kuj zoo li lwm tug tub ntxhais hluas uas tau tuaj ntawd thiab, nws yog ib tug uas quav yeeb quav tshuaj, ua neej nyob tsis muaj homphiaj. Tomqab nws hnov kuv qhia Vajtswv txoj lus tag lawm, nws tau hloov dua siab tshiab, thiab khiav tawm ntawm dabntxwnyoog txoj kev quab yuam. Thaum nws los ntseeg Vajtswv lawm, nws niam tau muaj nws ntiab tawm hauv tsev, nws thiaj li tuaj nrog lwm tug ntxhais nyob rau tom pawg ntseeg lub tuam tsev. Kuv xav tias qhov zoo tshaj yog tug ntxhai no yuav tsum tau rov mus tsev, kuv thiaj li tau mus ntsib nws niam rau tom tsev. Hnub kuv mus ntsib nws niam ntawd, kuv hnav ris tsho zoo heev li, vim nws niam nyob rau thaj chaw uas yog cov neeg nplua nuj nyob. Thaum kuv mus txog kev tau khob qhovrooj, nws niam tau caw kuv mus rau hauv tsev. Kuv hnov nws ua pa tsw cawv. Kuv hais rau tug pojniam no haistias qhov zoo tshaj koj yuav tsum cia koj tug ntxhais rov los nrog koj nyob. Ib yam uas ua rau kuv nco ntsoov yog thaum nws teb kuv cov lus, nws lub ntsej muag nyaum zoo li tug dabntxwnyoog. Nws tau hais lus twm kuv li no “Kuv yeem cia kuv tug ntxhais mus nrog cov tub nyob uake, kev yeem cia nws mus haus yeeb, tiamsis tamsim no nws mus uas cov ntseeg Vajtswv lawm” (thaum nws hais lo lus cov ntseeg Vajtswv nws nthe nrov heev) – “qhov nws mus ntseeg Vajtswv ntawd, yog ib yam uas kuv tsis nyiam thiab tsis kam!” Qhov kuv xav tsis thoob vim tug poj niam no yog ib cov neeg hu ua Anglo Saxon los ntawm cov ntseeg Vajtswv los thiab. Nws yuav tsum cia nws tug ntxhais mus ntseeg Vajtswv. Kuv txawm rov los tsev thiab hais tsis tau kom tug poj niam no cia nws tug ntxhais rov los nyob hauv tsev. Tub ntxhais ua ntxim hlub no txawm rov mus tsis tau rau nws niam lub tsev lawm. Tomqab ntawd, kuv kuj hnov haistias tug ntxhais no mus yuav ib tug txiv uas ntseeg Vajtswv ob tug tau mus ua Vajtswv dej num nyob rau txawv tebchaw lawm. Kuv kuj tsiv tawm hauv lub nroog San Francisco thiab tsis tau ntsib nws tshaj li peb caug xyoo lawm.

Ob lub limtiam dhau los no kuv pojniam, kuv tug tub Leslie thiab kuv mus koom pawg ntseeg Mike Riley ua kevcai nco txog pawg ntseeg tau raug tsim tsa tau 40 xyoo, Roger Hoffman thiab kuv wb yog ob tug tsim tsag pawg ntseeg no. thaum kuv qhia Vajtswv txoj lus tag, kuv tabtom nqe los, kuv tau tig mus pom tug pojniam no khiav ncaj nraim los rau ntawm kuv, thiab kua muag teevyees vim txoj kev zoo siab. Tom qab ntawd kuv tau nug nws txog ntawm nws niam. Nws qhia tias nws niam twb tuag rau thaum muaj hnub nyoog ze tsib caug xyoo vim yog qhov kev haus dej caw. Kuv hnov lintawd kuj tusiab kawg! Tiamsis tug mentxhais no nws tau raug cawmdim los ntawm Tswv Yexus kom dim ntawm dabntxwnyoog txoj kev tswjhwm lawm. Tej no tshwmsim tau yog yuav tsum yoo mov thov Vajtswv xwb!

“Yam dab no tsis muaj dabtsi yuav ntiab tawm tau, tsuas yog yoo mov thov Vajtswv xwb” (Malakaus 9:29)

II. Ob, yoo mov thov Vajtswv kom Vajtswv pab tug neeg
txhaum dim ntawm dabntxwnyoog lub hwjchim.

Peb sawvdaws sawv ntsug thiab nthuav Vajluskub mus rau Yaxayas 58:6, nyob rau daim 763 uas yog phau hu ua the Scofield Study Bible. Sawvdaws sawv ntsug thiab nyeem nrov nrov.

“Txoj kevcai yoo mov uas kuv txaus siab ua yog li no: Daws tej sawhlau ntawm tej kev tsis txom thiab txo tug quab ntawm txoj kev tsis ncajncees, thiab tso cov neeg uas nej tsim txom tawm mus?” (Yaxayas 58:6).

Nej zaum tau.

Qhov tseeb uas muaj nyob rau Vajluskub yog ib nqe lus tiamsis raug sau nyob rau ob peb phau Vajluskub. Yog muaj nyob ib qhov xwb, yeej tsis yoojyim yuav muab nqe lus ntawd los qhia. Lo lus yoo mov thov Vajtswv peb pom tau tias muaj sau nyob rau Malakaus thiab Mathais 17:21. Kuv paub tau tias cov ntseeg cuav thaum ub tau muab Mathais 17:21 no rho tawm pov tseg. Tiamsis tsis muaj leejtwg yuav muab tau Yaxayas 58:6 rhov tawm tau. Vim nqe no sau thooj ib yam li Malakaus 9:29. Qhov uas raug sau cia rau ob phau Vajluskub zoo li no yog ua povthawj qhia hais tias Tswv Yexus cov lus hais ntawd yeej muaj tseeb, “Yam dab no tsis muaj dabtsi yuav ntiab tawm tau, tsuas yog yoo mov thov Vajtswv xwb” (Malakaus 9:29).

“Txoj kevcai yoo mov uas kuv txaus siab ua yog li no: Daws tej sawhlau ntawm tej kev tsis txom thiab txo tug quab ntawm txoj kev tsis ncajncees, thiab tso cov neeg uas nej tsim txom tawm mus?” (Yaxayas 58:6).

Qhov yoo mov no yog yam uas Vajtswv tau xaiv tseg! Qhov kev yoo mov no ua rau Vajtswv cawm tau tug neeg uas raug khi rau tsev loj cuj kom tau kev ywjpheej, tug uas ris lub nra nyhyav los tau tau txais kev pab cuam kom dim qhov ntawd, tug raug dabntxwnyoog tsimtxom, Vajtswv tau muab tug quab no tsoo kom tawg mus! John Wesley tug muaj koob nrov npe uas Vajtswv tau siv nws coj neeg coob heev los txais yuav Vajtswv rau peb puas tawm xyoo dhau los no. John Wesley thau hais li no

Koj puas tau teem ib hnub cia ua hnub yoo mov thov Vajtswv? Txoj kev hlub, kev ua lub siab ntev, siab dawb siab zoo yuav nqe los.”

“Txoj kevcai yoo mov uas kuv txaus siab ua yog li no: Daws tej sawhlau ntawm tej kev tsis txom thiab txo tug quab ntawm txoj kev tsis ncajncees, thiab tso cov neeg uas nej tsim txom tawm mus?” (Yaxayas 58:6).

John ib tug kwvtij uas yog Charles Wesley, tau sau nyob au nws cov nkauj tias,

Nws tau tsoo kev txhaum lub hwjchim kom tawg
   Nws cawm tug neeg txhaum kom dim;
Nws cov ntshav ntxhuav rau kom dawb huv,
   Nws cov ntshav zoo tshajplaws rau kuv
(“O For a Thousand Tongues to Sing” tus sau Charles Wesley, 1707-1788).

Yog cov siahlau uas tau khi koj lub neej tau raug Tswv Yexus ntsoo tu thiab cawm koj dim, cia li sawv ntsug nrog kuv hu zaj nkauj no uake!

Nws tau tsoo kev txhau lub hwjchim kom tawg
   Nws cawm tug neeg txhaum kom dim;
Nws cov ntshav ntxuav kom dawb huv,
   Nws cov ntshav zoo tshajplaws rau kuv

Amees thiab Amees! Nej zaum tau.

“Txoj kevcai yoo mov uas kuv txaus siab ua yog li no: Daws tej sawhlau ntawm tej kev tsis txom thiab txo tug quab ntawm txoj kev tsis ncajncees, thiab tso cov neeg uas nej tsim txom tawm mus?” (Yaxayas 58:6).

Yoo mov thov Vajtswv yog qhov Vajtswv siv los tsoo lub hwjchim ntawm txoj kev raug txim kom tawg puas tsuaj mus, thiab pab kom tug neeg txhaum tau kev ywjpheej! Ua Vajtswv tsaug, Haleluyas!

Yog lintawd kuv thov nej tuaj nrog kuv yoo mov thov Vajtswv rau hmo vavxub (Friday) – peb yuav thov Vajtswv kom nws cawm cov tub ntxhais hluas kom dim ntawd dabntxwnyoog lub voj hlua, kuv thov kom nej yoo mov thov Vajtswv, ib yam nej hau tau yog haus dej nyob rau hnub ntawd – thaum peb tuaj txog rau tom pawg ntseeg. Peb yuav muab pluas mov uas yog qhov kev kaj pub rau nej, yog koj muaj mob yuav tsum tau noj tshuaj, nco ntsoov mus nug koj tug kwstshuaj uantej koj yuav tuaj koom nrog peb yoo mov thov Vajtswv. Nco ntsoov haus dej kom ntau ntau. Yog koj nyiam hauv kavfev, lossis this los haus tau, vim yog tsis hau qhov ntawd yuav ua rau mob taubhau, xws li cov neeg uas yoo tsis kam.

Nco ntsoo siv sijhawm thov Vajtswv rau cov neeg ua los ntseeg tshiab, yog nco tau lawv cov npe los yim huab zoo, hnub peb yoo mov thov Vajtswv ntawd. Cov lau thiab muaj mob, losis cov uas yuav ua haujlwm rau hnub ntawd, koj haus kua txiv lws suav los tau. Thiab nco ntsoov Dr. Jerry Falwell ob lo lus

       Qhov yoo mov yog qhov tshiaj rau lawv kom yoo li ib hnub xwb los tau, tiamsis cov loj hlob rau hauv tswv Yexus yoo mov kom tau saum ob peb xyoo…kev yoo mov yog tsis no zauj mov. (Jerry Falwell, D.D., Fasting: What the Bible Teaches, Tyndale House Publishers, 1984 edition, p. 29).

Yog koj npaj tuaj nrog peb yoo mov thov Vajtswv pab rau cov neeg uas ploj lawm kom tig rov los cuag Vajtswv thiab tuaj rau peb pawg ntseeg rau lub Vavxub tom ntej no, thov sawv los pem hauv ntej no rau lub sijhawm no. Xibhwb Winston Song yuav los thov Vajtswv pab rau kom nej muaj peevxwm yuav yoo mov tau rau lub Vavxub tom ntej no (thov Vajtswv). Nej sawvdaws zaum tau. “Nws tau tsoo lub txim ntawm txoj kev txhaum kom tawg mus.” Hu zaj nkauj no.

Nws tau tsoo kev txhaum lub hwjchim kom tawg
   Nws cawm tug neeg txhaum kom dim;
Nws cov ntshav ntxhuav rau kom dawb huv,
   Nws cov ntshav zoo tshajplaws rau kuv

Ib yam ntxiv – yog koj tseem tsis tau yug dua tshiab ua ib tug ntseeg thov ua tib zoo mloog. Tswv Yexus tau tuag saum tug ntoo khaublig theej koj tej kev txhaum. Thiab Yexus khetos cov ntshav tau ntxuav txhua yam kev txhaum uas yog koj li. Peb hnub tom qab, Nws lub cev tau sawv hauv qhov tuag rov qab los. Nws tau nce rov mus qaum ntuj thiab nyob rau ntawm Leejtxiv sab tes xis, Nws tabtom thov Vajtswv pab rau koj. Cia li los cuag Tswv Yexus los ntawm txoj kev ntseeg ces koj thiaj yuav yug tau dua tshiab, Vajtswv yuav zam koj lub txim thiab muab txoj sia ntev dhawv mus ib txhi rau koj. Koj cia li los cuag nws sai sai no! Thiab nco ntsoov hais tias rov qab tuaj nrog peb pehawm Vajtswv dua rau lub limtiam tom ntej no. Amees.

(XAUS ZAJ QHUAB QHIA NO)
Koj mus nyeem Dr. Hymers’ cov lus qhuab qhia nyob hauv Internet
tom www.realconversion.com. Qhib no “Hmong Lus Qhuab Qhia.”

You may email Dr. Hymers at rlhymersjr@sbcglobal.net, (Click Here) – or you may
write to him at P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Or phone him at (818)352-0452.

Nyeem Vajluskub uantej mloog lus qhuab qhia yog Kyu Dong Lee: Mark 9:20-29.
Hu nkauj tshwjxeeb uantej mloog lus qhuab qhia yog Benjamin Kincaid Griffith:
“Tswv Yexus tau los” (tus sau Homer Rodeheaver, 1880-1955).


TXHEEJ TXHEEM

YOO MOV KOM YEEJ DABNTXWNYOOG

FASTING TO OVERCOME SATAN

Tug qhia Dr. R. L. Hymers, Jr.
by Dr. R. L. Hymers, Jr.

“Thaum Yexus mus rau hauv tsev lawm nws cov thwjtim nug nws twjywm haistias, vim licas peb ntiab tsis tau tug dab no tawm? Yexus teb haitias yam dab no yuav tsum thov Vajtswv thiab yoo mov thiaj yuav ntiab tawm tau” (Malakaus 9:28, 29).

(1 Timautes 4:1; Tshwmsim 3:17)

I.   Ib, cov ntsujplig phem muaj hwjchim tsis sibthooj, Mathais 10:8;
Malakaus 9:18, 25.

II.  Ob, yoo mov thov Vajtswv, yog ua rau kom Vajtswv pab tug neeg
txhaum dim ntawm dabntxwnyoog lub hwjchim,
Yaxayas 58:6.